Izraelis

Istorija

Šalies istorija siekia tūkstančius metų, senovės laikus. Čia atsirado dvi pasaulinės religijos - judaizmas ir krikščionybė. Tai vieta, kur pirmiausia išaugo žydų tauta ir religija. Žydai ir krikščionys šią šalį vadina Šventąja žeme, nes joje įvyko daugybė Biblijoje aprašytų įvykių, o kai kuriuos žydų įstatymų įsakymus galima įvykdyti tik jos žemėje. ^[]

Senovės

Prieš tris tūkstančius metų čia gyveno kanaaniečiai ir kitos semitų tautos. Apie 1800-1500 m. pr. m. e. Kanaane apsigyveno kita semitų tauta, vadinama hebrajais. Jie buvo pavadinti "Izraelio vaikais" arba "izraelitais". Izraelitai turėjo 12 genčių. Savo vadovu jie išsirinko [karalių] Saulių. Kitas karalius, Dovydas, apie 1000 m. pr. m. e. įkūrė Izraelio karalystę ir jos sostine padarė Jeruzalės miestą. Jo sūnus Saliamonas pastatė pirmąją šventyklą savo Dievui garbinti. Saliamonas mirė apie 928 m. pr. m. e. Jo karalystė suskilo į dvi valstybes. Šiaurinė šalis išsaugojo Izraelio vardą. Pietinė šalis, vadinama Judu, išsaugojo Jeruzalę kaip savo sostinę.

Asirai užkariavo Izraelio karalystę 732 m. pr. m. e., o babiloniečiai užkariavo Judo karalystę 586 m. pr. m. e. ir sugriovė Saliamono šventyklą. Daugelis žydų grįžo iš Babilonijos, vėl sukūrė valstybę ir atstatė Šventyklą. Iš pradžių Izraelio žemę valdė persai, paskui graikai, o vėliau romėnai.

Žydai kovojo prieš romėnus, bet romėnai juos nugalėjo. 70 m. po Kr. romėnai sugriovė Jeruzalę ir joje esančią antrąją žydų šventyklą. 135 m. po Kr. romėnai vėl nugalėjo žydus ir daug jų išžudė arba išvežė į kitas vietas. Izraelyje gyvenančių žydų skaičius tapo daug mažesnis. Daugelis jų buvo priversti gyventi kitose šalyse. Šis žydų bendruomenių plitimas už Izraelio ribų vadinamas diaspora.

Daugelis likusių žydų persikėlė į Galilėją. Ten II-IV a. po Kr. žydų mokytojai parašė svarbias žydų knygas, vadinamas Mišna ir dalį Talmudo.

Romėnai šį regioną ėmė vadinti žodžiu, kuris anglų kalboje tapo Palestina. Romos, o vėliau Bizantijos imperija valdė iki 635 m., kai regioną užkariavo arabai. Kraštą valdė įvairūs arabų valdovai ir kurį laiką kryžiuočiai. 1516 m. kraštą užkariavo Osmanų imperija ir valdė regioną iki XX a.

Šiuolaikinis

Nuo diasporos laikų buvo daugybė bandymų sukurti naują žydų tautos tėvynę. XIX a. aštuntajame dešimtmetyje šis noras sukurti žydų tautą Izraelyje tapo judėjimu, vadinamu sionizmu. Žydai iš viso pasaulio ėmė keltis į šią teritoriją ir apsigyveno dykumų zonose, kurias tuo metu valdė turkų, o vėliau - britų vyriausybės.

1948 m. gegužės 14 d. baigėsi britų kontrolė Palestinoje. Žydų gyventojai (vadovaujami Davido Ben-Guriono) paskelbė naujos žydų valstybės nepriklausomybę. Iškart po Izraelio nepriklausomybės paskelbimo kelių aplinkinių šalių, įskaitant Egiptą, Siriją, Jordaniją ir Iraką, kariuomenės užpuolė naująją valstybę. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pagrindiniai Izraelio kariniai priešininkai buvo islamistų grupuotės, pavyzdžiui, "Hezbollah".

Geografija

Į šiaurę nuo Izraelio yra Libanas ir Sirija, į rytus - Jordanija, o į pietvakarius - Egiptas. Izraelis taip pat kontroliuoja Jordano upės Vakarų krantą.

Izraelis turi ilgą Viduržemio jūros pakrantę. Pietuose, prie Akabos įlankos, kuri yra Raudonosios jūros dalis, yra Eilato miestas.

Galilėja yra derlingas ir kalnuotas regionas šiaurėje. Vakaruose, netoli Viduržemio jūros pakrantės, yra plokščia lyguma, vadinama Pakrantės lyguma. Negevo dykuma yra nederlinga lygumų, kalnų ir kraterių teritorija pietuose. Centre yra kalnų grandinė, einanti iš šiaurės į pietus.

Rytinėje pusėje yra žema sritis, vadinama įduba. Hulos slėnis ir Galilėjos jūra yra šioje žemumoje šiaurėje. Nuo Galilėjos jūros iki Negyvosios jūros teka Jordano upė. Šalia Negyvosios jūros esanti žemė yra žemiausia pasaulyje. Ji yra -426 m žemiau jūros lygio.

Vasarą čia paprastai būna karšta ir sausa, o žiemą - nuo švelnaus iki vėsaus oro. Daugiausia lietaus iškrinta žiemą (lapkričio-balandžio mėnesiais). Šiaurėje lietaus būna daugiau nei pietuose, o dykumoje lietaus beveik nebūna. Sniegas iškrenta aukštesnėse vietose. Izraelis pastatė labai didelę drėkinimo sistemą, kad vanduo iš šiaurės būtų tiekiamas į sausringas pietų vietoves ir ten taip pat galėtų augti pasėliai.

Jeruzalė yra didžiausias Izraelio miestas. Tel Avivas, Haifa, Beer Šeba ir Rišon Lecijonas taip pat yra dideli miestai. Izraelis teigia, kad jo sostinė yra Jeruzalė. Dauguma šalių to nepripažįsta. Jos sostine laiko Tel Avivą.

Izraelio valstybės sienos


Galilėjos vaizdas nuo Merono kalno

Vyriausybė

Nacionalinė vyriausybė

Izraelis yra parlamentinė demokratija. Balsuoti gali visi 18 metų ir vyresni Izraelio piliečiai. Izraelio parlamentas vadinamas Knesetu. Knesetą sudaro 120 narių. Kiekvienas narys renkamas ne ilgiau kaip ketveriems metams. Knesetas priima įstatymus, padeda spręsti dėl nacionalinės politikos, tvirtina biudžetą ir mokesčius.

Kneseto rinkimuose rinkėjai nebalsuoja už atskirus kandidatus. Vietoj to jie balsuoja už partiją. Ši partija sudaro sąrašą su visais savo kandidatais. Sąraše gali būti tik vienas kandidatas arba net 120 kandidatų. Rinkimuose nuo kiekvieno sąrašo laimėtų balsų procentinės dalies priklauso, kiek atstovų, arba vietų, partija gaus Knesete. Pavyzdžiui, jei partijos sąrašas surenka 33 proc. balsų, jis gauna 40 vietų Knesete.

Izraelis neturi rašytinės konstitucijos. Vietoj jos Knesetas priėmė "pagrindinius įstatymus". Pagrindiniuose įstatymuose nurodoma, kaip turi veikti vyriausybė, ir piliečiams suteikiamos pilietinės teisės.

Ministras Pirmininkas yra Izraelio vyriausybės vadovas. Jis paprastai vadovauja partijai, turinčiai daugiausia vietų Knesete. Ministras Pirmininkas turi išlaikyti daugumos Kneseto narių palaikymą, kad išliktų savo poste. Jis skiria ministrus į kabinetą. Knesetas tvirtina paskyrimus į ministrų kabinetą. Ministrai yra atsakingi už tokius dalykus kaip švietimas, gynyba ir socialinė apsauga. Ministras pirmininkas yra kabineto vadovas, jis sprendžia kabineto posėdžių temas ir priima galutinius sprendimus.

Benjaminas Netanyahu ministro pirmininko pareigas eina nuo 2009 m. kovo mėn.

Prezidentas yra valstybės vadovas. Knesetas renka prezidentą septyneriems metams. Dauguma prezidento pareigų yra ceremoninės: Prezidentas pasirašo Kneseto patvirtintus įstatymus ir sutartis, skiria teisėjus ir kai kurių visuomeninių organizacijų narius. Jis taip pat priima dokumentus iš ambasadorių ir užsienio diplomatų, kuriuos jie atveža, kai yra paskiriami.

Reuvenas Rivlinas eina prezidento pareigas nuo 2014 m. liepos mėn.

Politika

Izraelyje yra daug politinių partijų, kurių nuomonės labai įvairios. 2020 m. rinkimuose 20 partijų laimėjo vietas Knesete.

Partijos priklauso trims pagrindinėms grupėms. Didžiausios grupės yra sionistų partijos. Joms priklauso konservatyvūs liberalai, pavyzdžiui, HaLikud, socialdemokratai, pavyzdžiui, HaAvoda (Darbo partija), ir religiniai sionistai. Taip pat yra mažesnių religinių žydų ortodoksų partijų, specialiųjų interesų partijų ir Izraelio arabų partijų.

Viena partija paprastai nesurenka pakankamai vietų Knesete, kad turėtų daugumą, todėl viena iš didesnių partijų prašo kitų partijų, įskaitant religines partijas, paramos, kad galėtų sudaryti koalicinę vyriausybę. Tai suteikia šioms partijoms daug galių, nors jos yra mažos.

Likud remia laisvosios rinkos politiką ir ribotą vyriausybės dalyvavimą ekonomikoje. Likud tvirtai tiki Izraelio saugumo apsauga. Ji nori mažiau atiduoti taikos procese už derybų būdu pasiektą susitarimą su palestiniečiais ir arabų valstybėmis.

Darbo partija remia vyriausybės vykdomą ekonomikos kontrolę, tačiau taip pat tiki ribotu laisvo verslo mastu. Partija teigia, kad daugiau atiduos už susitarimą su palestiniečiais ir arabų valstybėmis.

Dabartinis Knesetas yra 23-iasis Knesetas, prisaikdintas 2020 m. kovo 16 d. Dabartinė vyriausybė - penktoji B. Netanyahu vyriausybė, sudaryta 2020 m. gegužės 17 d.

Izraelio žemėlapis

Ekonomika

Nepriklausomybės laikais Izraelis buvo neturtinga šalis, kurioje buvo mažai žemės ūkio ir pramonės produkcijos. Tačiau nuo 1948 m. Izraelio ekonomika labai išaugo. Dabar tauta turi palyginti aukštą pragyvenimo lygį, nors turi nedaug gamtinių išteklių ir ribotą vandens kiekį.

Iškart po nepriklausomybės paskelbimo į Izraelį atvyko daug imigrantų. Daugelis jų buvo kvalifikuoti darbininkai ir specialistai, kurie labai prisidėjo prie Izraelio ekonominės plėtros.

Paslaugų pramonės šakos

Daug Izraelio paslaugų sektoriaus darbuotojų dirba vyriausybėje arba vyriausybei priklausančiose įmonėse. Vyriausybės darbuotojai teikia daug paslaugų, kurios reikalingos dideliam Izraelio imigrantų skaičiui, pavyzdžiui, būsto, švietimo ir darbo mokymo paslaugas.

Turizmas

Turizmas yra vienas iš svarbių šalies pajamų šaltinių. Turistai lanko daugybę archeologinių, istorinių ir religinių vietų, muziejų, gamtos rezervatų ir paplūdimių kurortų Izraelyje.

Turistai remia daugelį Izraelio paslaugų sektorių, ypač prekybą, restoranus ir viešbučius. 2009 m. Izraelyje apsilankė daugiau kaip 2,7 mln. užsienio turistų.

Gamyba

Izraelio gamyklos gamina tokias prekes kaip chemijos produktai, elektroninė įranga, trąšos, popierius, plastikas, perdirbti maisto produktai, moksliniai ir optiniai prietaisai, tekstilė ir drabužiai. Importuojamų deimantų šlifavimas yra svarbi pramonės šaka. Vyriausybei priklausančiose gamyklose gaminama įranga, kurią naudoja didelės Izraelio ginkluotosios pajėgos. Izraelis yra didžiausias pasaulyje dronų eksportuotojas. Tel Avivas ir Haifa yra pagrindiniai Izraelio gamybos centrai.

Žemės ūkis

Anksčiau žemės ūkyje dirbo daug didesnė Izraelio darbo jėgos dalis. Tačiau daugelį darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo žmonės, dabar atlieka mašinos. Svarbūs žemės ūkio produktai yra citrusiniai ir kiti vaisiai, kiaušiniai, grūdai, paukštiena ir daržovės.

Vyriausybė plėtoja, padeda finansuoti ir kontroliuoja žemės ūkio veiklą, įskaitant žvejybą ir miškininkystę. Izraelis pasigamina didžiąją dalį maisto produktų, reikalingų žmonėms išmaitinti, išskyrus grūdus. Žemės ūkio produktų eksportas užtikrina pakankamai pajamų, kad būtų galima sumokėti už bet kokį būtiną maisto produktų importą. Dauguma Izraelio ūkininkų naudoja modernius žemės ūkio metodus. Iš Galilėjos ežero išgaunamu vandeniu drėkinamas didelis Izraelio žemės plotas.

Dauguma Izraelio ūkių organizuojami kaip mošavai arba kibucai. Izraelyje taip pat yra keletas privačių ūkių.

Kalnakasyba

Negyvoji jūra, sūriausias pasaulyje vandens telkinys, yra pagrindinis Izraelio mineralų šaltinis. Iš jūros išgaunamas bromas, magnis, kalio druska ir valgomoji druska. Svarbiausias mineralas - kalio druska, daugiausia naudojama trąšoms gaminti.

Negevo dykumoje yra fosfatų, vario, molio ir gipso kasyklų.

Energija

Izraelis turi nedaug energijos šaltinių. Izraelis neturi akmens anglių telkinių ar hidroenergijos išteklių, o žalios naftos ir gamtinių dujų turi nedaug. Todėl Izraelis priklauso nuo importuojamos žalios naftos benzinui ir dyzelinui transportui gaminti bei nuo akmens anglių, iš kurių gaminama elektros energija.

Saulės energija - saulės energija - plačiai naudojama vandeniui namuose šildyti. Izraelis kuria kitus būdus, kaip naudoti saulės energiją namams ir gamykloms maitinti.

2008 m. Izraelis pradėjo investuoti į elektromobilių ir jiems įkrauti skirtų stotelių kūrimą. Viduržemio jūroje taip pat gali būti didelių gamtinių dujų telkinių, kuriuos Izraelis galėtų eksploatuoti.

Tarptautinė prekyba

2006 m. Izraelio eksportas išaugo 11 proc. ir siekė šiek tiek daugiau nei 29 mlrd. JAV dolerių; 14 mlrd. dolerių, t. y. 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais, teko aukštųjų technologijų sektoriui.

Kadangi Izraelis turi nedaug gamtinių išteklių, jis importuoja daugiau prekių nei eksportuoja. Pagrindinės šalies importo prekės yra chemikalai, kompiuterinė įranga, grūdai, geležis ir plienas, karinė įranga, naftos produktai, neapdoroti deimantai ir tekstilės gaminiai.

Pagrindinės Izraelio eksporto prekės yra chemijos produktai, citrusiniai vaisiai, drabužiai, elektroninė įranga, trąšos, šlifuoti deimantai, karinė įranga ir perdirbti maisto produktai. Pagrindiniai Izraelio prekybos partneriai yra Beniliukso šalys (Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas), Vokietija, Italija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Transportas

Izraelis turi gerai išvystytą transporto sistemą. Dauguma viduriniosios klasės Izraelio šeimų turi automobilį arba jiems jį suteikia darbdavys. Asfaltuoti keliai pasiekia beveik visas šalies vietoves. Viešasis transportas tiek miestuose, tiek tarp miestų daugiausia naudojamas autobusais.

Ben Guriono oro uostas yra pagrindinis Izraelio tarptautinis oro uostas. Jis yra netoli Tel Avivo. Mažesni oro uostai yra Atarote, netoli Jeruzalės, ir Eilate. Izraelio tarptautinė oro linijų bendrovė "El Al" reguliariai skraidina į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Europą, Afrikos ir Azijos šalis. Izraelis turi tris didelius giliavandenius uostus: Haifa, Ašdodas ir Eilatas.

Ryšiai

Izraelio ryšių sistema yra viena geriausių Artimuosiuose Rytuose. Izraelis turi apie 30 dienraščių, iš kurių maždaug pusė leidžiami hebrajų kalba. Likusieji leidžiami arabų, rusų, jidiš arba viena iš kelių užsienio kalbų. Vyriausybės įsteigta valstybinė korporacija Izraelio transliavimo tarnyba valdo televiziją ir nekarines radijo stotis.

Derliaus nuėmimo data Izraelyje.


Saulės energijos laukas kibuce Elifaz, Izraelyje.


Priėmimo salė Ben Guriono oro uoste.

Susiję puslapiai

• Izraelis olimpinėse žaidynėse
• Izraelio nacionalinė futbolo rinktinė
• Izraelio upių sąrašas