Apie istorinę Izraelio tautą žr. izraelitai.

Izraelio valstybė yra valstybė pietvakarių Azijoje, Viduržemio jūros rytinėje pusėje. Izraelis nepriklausoma šalimi tapo 1948 m. Izraelis yra vienintelė žydų valstybė, o viso pasaulio žydai Izraelį laiko savo dvasiniais namais. 2013 m. Izraelyje gyveno 8,1 mln. žmonių, iš jų 6,04 mln. yra žydai. Beveik visi kiti Izraelio piliečiai yra arabai (1,6 mln.), taip pat musulmonai, krikščionys, druzai ir samariečiai. Didžiausias Izraelio miestas yra Jeruzalė. Izraelio sostinė yra Jeruzalė. Daugelio šalių ambasados yra Tel Avive.

Geografija ir klimatas

Izraelis yra mažos teritorijos šalis, tačiau jo reljefas labai įvairus: kalnų grandinės Vidurio aukštumose, dykumų (ypač Negevo pietuose), pakrančių lygumos palei Viduržemio jūrą, slėniai ir lygumos. Aukščiausias kalnas yra Hermono kalnų masyvas, o žemiausia pasaulio vieta – Mirties jūros baseinas.

Klimatas daugelyje vietų yra Viduržemio jūros tipo: vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Pietuose ir Rytų Jordano slėnyje vyrauja aridiškesnis ir dykumiškas klimatas. Pakrančių zonose didesnė drėgmė, aukštesnė temperatūrų įvairovė miestuose ir daugiau kritulių žiemą; aukštesnėse vietovėse žiemos gali būti vėsesnės, kartais su sniegu.

Istorija (sutrumpintai)

  • Senovėje šiame regione gyvavo izraelitų karalystės, o vėliau teritorija buvo valdyta įvairių imperijų: persų, helenistinių, romėnų, Bizantijos, arabų ir Osmanų.
  • XX a. pradžioje sionistinė judėjimo imigracija ir britų mandatų laikotarpis lėmė konfliktus tarp žydų ir arabų bendruomenių.
  • 1947 m. JT padalijimo planas ir 1948 m. paskelbta Izraelio nepriklausomybė atvedė prie karo su kaimyninėmis arabų valstybėmis; vėliau sekė keli konfliktai (1956, 1967, 1973 m. ir kt.).
  • 1967 m. Šešių dienų karas lėmė Izraelio kontrolę kai kuriuose istoriniuose regionuose (pvz., Vakarinė Siena / Vakarų Krantas, Gazos ruožas, Rytų Jeruzalė). Šios teritorijos tarptautinėje teisėje ir diplomatiniuose santykiuose lieka ginčytinos.
  • Izraelis pasirašė taikos sutartis su Egiptu (1979) ir Jordanija (1994), o 1990–2000 m. vyko taikos derybos su palestiniečiais (pvz., Oslo procesas).

Gyventojai ir kalbos

Izraelio gyventojų sudėtis yra labai įvairi. Hebrajų kalba yra pagrindinė ir plačiausiai vartojama, ji naudojama valstybės institucijose, švietime ir žiniasklaidoje. Arabų kalba plačiai vartojama tarp arabų bendruomenės; iki 2018 m. ji turėjo oficialios kalbos statusą, o vėliau įstatyminė padėtis pasikeitė (šiuolaikinėje praktikoje arabų kalba ir toliau naudojama viešajame gyvenime). Daugelis izraelių taip pat gerai supranta anglų kalbą.

Demografiškai šalis pasižymi aukštu gimstamumu ir nuolatinėmis imigracijos bangomis (aliya) – žydų grįžimu iš diasporos. Šalyje gyvena įvairios religijos ir etninės grupės: žydai, arabai (musulmonai ir krikščionys), druzai, samaritiečiai ir kiti.

Politika ir administracija

Izraelis yra parlamentinė demokratija. Knesset — vienintelis parlamentas, sudarytas iš 120 narių. Prezidentas atlieka daugiausia reprezentacines funkcijas, o realią vykdomąją valdžią turi ministras pirmininkas ir vyriausybė. Šalies pagrindinę teisinę sistemą formuoja pagrindiniai įstatymai, kadangi Izraelis neturi vieno visapusiško rašytinio konstitucinio dokumento.

Jeruzalės statusas yra tarptautinės diplomatijos ir konfliktų centre: Izraelis laiko Jeruzalę sostine, tačiau dauguma šalių to nepripažino ir jų ambasados iki pastarųjų metų talpintos Tel Avive. Pastarąjį dešimtmetį kai kurios valstybės perkėlė arba pripažino ambasadas Jeruzalėje, todėl šis klausimas lieka jautrus tarptautiniu mastu.

Ekonomika

Izraelis turi ribotus gamtinius išteklius ir daug prekių importuoja, tačiau šalis yra žinoma dėl aukštųjų technologijų sektoriaus, pažangios žemės ūkio technologijos (pvz., lašelinė drėkinimo sistema), farmacijos ir gynybos pramonės. Dėl to Izraelio gyvenimo lygis ir vidutinė gyvenimo trukmė yra palyginti aukšti. Be to, šalyje labai aukštas raštingumo lygis — beveik visi gyventojai moka skaityti ir rašyti. Eksportuojama technologijų produkcija, deimantai, medicininiai įrenginiai, žemės ūkio produktai ir kt.

Kultūra ir visuomenė

Izraelio kultūra jungia galimybes iš įvairių diasporos tradicijų ir vietinių Levanto įtakų. Hebrajų atgimimas kaip gyva bendruomeninė ir literatūrinė kalba yra vienas iš svarbių modernios šalies bruožų. Šalyje aktyvi teatro, kino, literatūros ir muzikos scena. Kulinarija derina Viduržemio jūros, arabų, rytų Europos ir Šiaurės Afrikos skonius.

Saugumas ir tarptautiniai santykiai

Izraelis daug investuoja į gynybą ir saugumą. Ilgalaikis Izraelio ir palestiniečių konfliktas, taip pat santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, formuoja didelę dalį šalies vidaus ir užsienio politikos. Izraelis dalyvauja diplomatiniuose mainuose, prekyboje ir saugumo susitarimuose su įvairiomis šalimis; tuo pačiu jo politika dėl teritorijų ir gyventojų teisės dažnai sulaukia tarptautinės kritikos ir teisinių ginčų.

Santrauka

Izraelis — mažytė, bet geopolitiniu, kultūriniu ir technologiniu požiūriu svarbi valstybė pietvakarių Azijoje. Ji pasižymi įvairia demografija, aukštu išsivystymo lygiu ir sudėtinga istorine bei politine aplinka. Šalies padėtis ir ateitis labai priklauso nuo regioninių santykių, taikos derybų ir vidaus socialinės pusiausvyros.