Palestiniečiai: kas jie yra — kilmė, istorija ir demografija

Atraskite palestiniečių kilmę, istoriją ir demografiją – nuo diasporos iki religijų ir kultūros įvairovės. Sužinokite faktus bei įžvalgas vienoje apžvalgoje.

Palestinos žmonės arba tiesiog palestiniečiai – daugiausia arabų tauta, kilusi iš Vakarų Kranto ir Gazos ruožo, dažnai vadinamų Palestinos teritorijomis arba Paprastai – Palestina. Istoriškai šis etnonimas laikui bėgant keitė reikšmę: šiandien juo paprastai apibūdinami arabų kilmės gyventojai, nors anksčiau „palestiniečiais“ buvo vadinami ir Palestinoje gyvenę žydai.

Kilme ir tapatybė

Palestinos gyventojai (arab. الشعب الفلسطيني, ash-sha`b al-filasTīni), dar vadinami palestiniečiais arba Palestinos arabais (arab. الفلسطينيون, al-filasTīnīyyūn; arab. العرب الفلسطينيون, al-`Arab al-filasTīnīyyūn), yra arabiškai kalbanti tauta, kurios genealoginės šaknys siejamos su įvairiomis senovės ir viduramžių Levanto populiacijomis. Genetiniai tyrimai rodo reikšmingą tęstinumą tarp senovės levantiečių ir šiuolaikinių palestiniečių, ką interpretacija suprantama taip, kad palestiniečių etnogenezė daugiausia formavosi vietinėse populiacijose prieš arabų musulmonų užkariavimus, kurių metu įvyko kultūrinė ir kalbinė akultūracija.

Trumpa istorija

Moderni palestiniečių nacionalinė savimonė pradėjo ryškėti XX a. pradžioje. Pirmą kartą žodis „Palestina“ kaip endonimas nacionalistinei palestiniečių tautos koncepcijai plačiau pradėtas vartoti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmasis aiškus nacionalinės nepriklausomybės reikalavimas buvo paskelbtas 1921 m. rugsėjo 21 d. Sirijos ir Palestinos kongreso metu. Po 1948 m. karo (Izraelio sukūrimo ir vadinamo 1948 m. egzoodo) ir ypač po 1967 m. karo daug palestiniečių tapo pabėgėliais arba persikėlė, o terminas „palestiniečių“ įgavo politinį ir tautinį atspalvį, susijusį su siekiu nacionalinės valstybės.

Demografija ir diaspora

Palestiniečių skaičius pasaulyje vertinamas keliais milijonais; pagal skirtingus šaltinius, visame pasaulyje gali būti apie 10–13 milijonų palestiniečių (skaičiai skiriasi priklausomai nuo skaičiavimo metodų ir to, ar įtraukiami diasporos nariai bei registruoti pabėgėliai). Maždaug dalis palestiniečių tebegyvena istorinėje Palestinos regione, apimančiame Izraelį, Vakarų Krantą (įskaitant Rytų Jeruzalę), Gazos ruožą ir Jordaniją. Pagal kai kuriuos duomenis, šiame regione palestiniečiai sudaro didelę gyventojų dalį (arktiškai apie 50 % ar daugiau konkrečiose teritorijose), o daugeliui jų yra statusas kaip šalies viduje perkeltiesiems ar pabėgėliams.

Likusioji dalis sudaro platų palestiniečių diasporos tinklą. Iš jos didelės bendruomenės gyvena kaimyninėse valstybėse ir tolimesnėse šalyse: daugiau kaip du su puse milijono palestiniečių yra Jordanijoje, reikšmingos bendruomenės gyvena Sirijoje ir Libane, taip pat Saudo Arabijoje; reikšmingos diasporos yra ir už Arabų pasaulio ribų — pavyzdžiui, Čilėje gyvena viena didžiausių palestiniečių bendruomenių už arabų pasaulio ribų.

Religija ir kalba

Pagal religinę priklausomybę dauguma palestiniečių yra musulmonai, daugiausia sunitai. Taip pat yra reikšminga palestiniečių krikščionių mažuma, priklausanti įvairioms krikščioniškoms konfesijoms, bei mažesnės religinės bendruomenės (pvz., Samaradai ir kt.). Tradiciškai palestiniečių kalba yra arabų kalbos dialektai, dažnai vadinami palestiniečių arabų dialektu. Tie palestiniečiai, kurie yra Izraelio piliečiai, dažnai kalba dviem kalbomis ir daugelis mokosi bei vartoja šiuolaikinę hebrajų kalbą.

Kultūra ir visuomenė

Palestiniečių kultūra apima bendras arabų regiono tradicijas, bet turi ir savitų bruožų – literatūrą, poeziją, muziką, gastronomiją ir tautinius papročius. Reikšmingą įtaką tarptautinei kultūrinei diskusijai padarė tokie asmenys kaip Jasiras Arafatas (PILX vadovas), Mahmoudas Abbasas (vienas iš politinių lyderių, susijęs su Fatah), bei intelektualai kaip Edwardas Saidas (Edwardas Saidas) – filosofas ir literatūros teoretikas.

Politinis atstovavimas ir institucijos

Palestiniečių politinį atstovavimą tarptautinėje arenoje daugiausia vykdo Palestinos išlaisvinimo organizacija (PIO), kuri ilgą laiką buvo pripažįstama kaip palestiniečių tautos atstovė. Po Oslo susitarimų buvo įsteigta Palestinos nacionalinė administracija (PNA) – laikina administracinė institucija, nominaliai atsakinga už civilinį valdymą Palestinos gyventojų centruose Vakarų Krante ir Gazos ruože. Politinė scena yra sudėtinga ir įvairialypė, jose veikia skirtingos politinės jėgos, įskaitant Fatah ir Hamas, kuriam Gaza atveju tenka savitos valdymo institucijos.

Tarptautinė padėtis ir iššūkiai

Palestiniečių padėtis ir teisės į valstybingumą yra viena iš tarptautinės politikos jautriausių temų. Pagrindiniai iššūkiai apima pabėgėlių klausimą, ribotą judėjimo laisvę, okupacijos ir saugumo problemas kai kuriose teritorijose, ekonomines sunkumus ir vidaus politines nesutarimus. Sprendimai šiems klausimams turi tiek vidaus, tiek tarptautinių dimensijų ir dažnai sprendžiami diplomatinėmis derybomis bei tarptautinių organizacijų įsikišimu.

Apibendrinant, palestiniečiai – tai etninė ir politinė bendruomenė, kurios istorija, kultūra ir demografinė situacija yra glaudžiai susijusios su Levanto regiono praeitimi ir šiuolaikinėmis geopolitinėmis realijomis. Jų tapatybė formuojasi tiek per bendrą kilmę ir kalbą, tiek per bendrą politinį siekį – nepriklausomos Palestinos valstybės idėją.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra palestiniečių tauta?

Klausimas: Kiek apytikriai iš viso gyvena palestiniečių?

K: Kur šiandien gyvena daugiausia palestiniečių?

K: Kokia kalba paprastai kalba palestiniečiai?

K: Kokią religiją išpažįsta dauguma palestiniečių?

Paieška pagal raidę