Čilė (oficialus pavadinimas - Čilės Respublika) - šalis pietvakarinėje Pietų Amerikos dalyje. Dauguma žmonių kalba ispaniškai.

Geografija

Čilė yra siauras ir ilgas valstybės ruožas, driekiasi palei Ramiojo vandenyno pakrantę nuo Peru sienos šiaurėje iki Pietų pusrutulio pakraščių. Šalies ilgis šiaurės–pietų kryptimi daro ją viena ilgiausių pasaulio valstybių pagal šį rodiklį. Čilei priklauso ir atokios salos bei teritorijos, tarp jų garsioji Rapa Nui (Velykų sala) Ramiajame vandenyne bei Juan Fernández salos. Taip pat Čilė yra viena iš šalių, pareiškusių teritorinius pretenzijas Antarktidos link — dalis Antarktidos žemyno, yra įtraukta į šios šalies interesų sritį.

Kraštovaizdis ir gamta

Vakariniame pasienyje driekiasi Ramiojo vandenyno krantai, o rytinę Čilės dalį užima didžioji Andų kalnų grandinė. Šiaurėje plyti Atakamos dykuma, laikoma viena sausiausių vietų Žemėje — kai kuriose jos vietose lietaus nebūna dešimtmečiais, o kritulių kiekis yra labai mažas. Centrinė Čilė turi derlingą slėnį, tinkamą žemės ūkiui ir vynuogininkystei. Pietuose vyrauja mišrios girios, fjordai, ledynai ir ugnikalniai — šie regionai yra drėgnesni ir kalnuoti.

Klimatas

Klimatas Čilėje labai įvairus dėl ilgo šiaurės–pietų išsidėstymo ir skirtingų aukščių: nuo atogrąžinio dykumų klimato šiaurėje iki vėsaus, jūrinio ir subpoliarinio klimato pietuose. Centrinėje dalyje, kur yra miestai Santjagas ir Valparisas, vyrauja Viduržemio jūros klimatas, — vasaromis (sausis) dienos temperatūros dažnai siekia apie 28 °C, o žiemos (liepa) vidutinė dienos temperatūra būna apie 11 °C. Pietuose vyrauja šaltesnis ir drėgnesnis klimatas, o Anduose aukštikalnėse ryškios temperatūros svyravimai ir sniegas yra įprasti.

Gyventojai ir miestai

2023 m. gyventojų skaičius Čilėje siekė apie 19,5 mln. žmonių. Daugiausia gyventojų gyvena centrinėje šalies dalyje: apie 10 mln. žmonių susitelkę Santjago, Valparaiso ir aplinkiniuose regionuose, kurie užima palyginti mažą šalies teritorijos dalį (apie 20 %).

Čilė yra stipriai urbanizuota – didžiausias miestas ir sostinė yra Santjagas, kiti svarbūs miestai: Valparaiso, Concepción, La Serena ir Antofagasta. Šalis yra gerai išsilavinusi; raštingumas yra aukštas — analfabetizmo lygis yra nedidelis (mažiau kaip keli procentai), todėl daugelis ekspertų Čilės švietimo sistemą laiko viena iš stipresnių Pietų Amerikoje.

Etninė sudėtis, kalbos ir religija

Daugelis čiliečių turi europietiškų protėvių arba mišrią (euro-indėnų) kilmę. Tarp etninių grupių yra žmonių kilusių iš europietiškos kilmės — daugiausia iš ispanų, taip pat vokiečių, anglų, italų ir arabų kilmės žmonių. Pagal pastaruosius surašymus kelios dešimtys procentų gyventojų nurodo mišrią kilmę, o apie 10–13 % žmonių save laiko vietinės kilmės (indėnų) palikuonimis; imigrantai sudaro reikšmingą, bet mažesnę dalį gyventojų (tarp jų perujiečiai, boliviečiai, kolumbiečiai, haitiečiai, kinai ir europiečiai).

Oficiali ir plačiausiai vartojama kalba yra ispanų. Kalnuotose ar pietinėse vietovėse taip pat vartojamos vietinės indėnų kalbos.

Dauguma gyventojų priklauso krikščioniškoms konfesijoms: dominuoja Romos katalikai (maždaug 60–65 %), yra ir protestantų bei kitų krikščioniškų bendruomenių. Taip pat yra žydų ir musulmonų mažumų bei laisvamaniai ir kitos religijos.

Ekonomika ir ūkis

Čilės ekonomika yra viena iš stabiliausių Pietų Amerikoje. Šalis yra didžiausia pasaulyje vario (kopro) gamintoja ir eksportuotoja — metalurgijos bei kasybos sektorius yra kertinis šalies ekonomikos variklis. Be to, svarbūs žemės ūkis (ypač vynuogininkystė), žuvininkystė, miškininkystė ir paslaugos. Centrinio regiono derlingi slėniai leidžia plėtoti vaisių, grūdų ir vynų gamybą, o pietuose — gyvulininkystę ir miškingų plotų naudojimą.

Gamtos pavojai ir aplinka

Čilė yra seismiškai aktyvi zona: čia dažni žemės drebėjimai ir vulkaninė veikla dėl Andų kalnų ir plokščių sąveikos. Pietinė dalis pasižymi turtingu laukinės gamtos įvairove, tačiau klimato kaita, ledynų tirpimas ir miškų naikinimas kelia aplinkosaugos iššūkius.

Kultūra ir gastronomija

Čilės kultūra yra Europos ir vietinių tradicijų mišinys. Šalyje paplitusi vyno kultūra — čiliški vynai pelnė tarptautinį pripažinimą. Taip pat ryškūs folkloro elementai, muzika ir literatūra — tarp pasaulyje žinomų čilės autorių yra Nobelio literatūros premijos laureatas Pablo Neruda. Kulinarijoje populiarios jūros gėrybės, jautiena, kukurūzai bei tradiciniai patiekalai, tokie kaip empanados ir cazuela.

Čili pipirai, kuriuos pirmieji iš kitų Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų pradėjo auginti Amerikos indėnai, nėra kilę iš šios šalies, nors turi panašų pavadinimą.

Čilės valiuta - Čilės pesas.