Čilė

Čilė (oficialus pavadinimas - Čilės Respublika) - šalis pietvakarinėje Pietų Amerikos dalyje. Dauguma žmonių kalba ispaniškai.

Čilė, kuriai priklauso dalis Antarktidos žemyno, yra ilgiausia šalis žemėje. Šalies šiaurėje esanti Atakamos dykuma yra sausiausia vieta žemėje. Vidutinis kritulių kiekis čia yra mažesnis nei 0,05 mm per metus. Čilės centre, kur yra du miestai Santjagas ir Valparisas, vyrauja Viduržemio jūros klimatas, vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 28 °C (82 °F), o liepos mėnesio - 11 °C (52 °F). Čilės viduryje esanti šalis labai tinkama augalams auginti.

2009 m. Čilėje gyveno apie 16,9 mln. žmonių. Apie 10 mln. žmonių gyvena Čilės centre, Valparaiso ir Santjago apylinkėse, maždaug 20 % visos teritorijos.

Čilė yra gerai išsilavinusi šalis. Tik 2,7 proc. gyventojų nemoka skaityti ir rašyti. Kai kurie mano, kad Čilė turi vieną geriausių mokyklų sistemų Pietų Amerikoje.

Apie 95 % čiliečių yra europietiškos kilmės, daugiausia ispanų, taip pat vokiečių, anglų, italų ir arabų kilmės žmonės. Apie 2 % gyventojų yra indėnai, tačiau dauguma žmonių turi vietinių protėvių. Imigrantai sudaro 7 % gyventojų. tarp jų - perujiečiai, boliviečiai, kolumbiečiai, haitiečiai, kinai ir europiečiai. Dauguma gyventojų yra Romos katalikai (62,8 %), tačiau daugelis nevaikšto į bažnyčią. Apie 10 proc. yra protestantai, taip pat yra šiek tiek žydų ir musulmonų. Oficiali šalies kalba yra ispanų. Čili pipirai, kuriuos pirmieji iš kitų Lotynų Amerikos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų pradėjo auginti Amerikos indėnai, nėra kilę iš šios šalies, nors turi panašų pavadinimą.

Čilės valiuta - Čilės pesas.

Geografija

Šiaurėje Čilė ribojasi su Peru, šiaurės rytuose - su Bolivija, rytuose - su Argentina, o toli pietuose - su Drakės sąsiauriu. Jos ilgis iš šiaurės į pietus - daugiau kaip 4630 km, bet plačiausioje vietoje iš rytų į vakarus - tik 430 km.

Šiaurinėje Atakamos dykumos dalyje yra daug naudingųjų iškasenų, daugiausia vario ir nitratų. Čilė yra didžiausia vario gamintoja. Andų kalnai yra rytiniame pasienyje.

Čilė kontroliuoja Velykų salą ir Sala y Gomezo salą, labiausiai į rytus nutolusias Polinezijos salas.

Parinakotos ugnikalnis Čilės šiaurėje

Gyvūnai ir augalai

Gyvūnai

Čilėje aptinkama tik keletas iš daugelio išskirtinių Pietų Amerikos gyvūnų. Tarp stambesnių žinduolių yra puma arba puma, į lamą panašus guanakas ir į lapę panaši čilė. Miškų regione aptinkami kelių rūšių kupranugariai ir nedidelis elnias, vadinamas pudu.

Yra daug smulkių paukščių rūšių, bet ne dauguma didesnių įprastų Lotynų Amerikos paukščių rūšių. Iš Čilės kilę nedaug gėlavandenių žuvų, tačiau į Andų ežerus sėkmingai įveisti Šiaurės Amerikos upėtakiai. Čilės pakrantė yra netoli Humbolto srovės, todėl vandenyno vandenyse gausu žuvų ir kitų jūros gyvybės formų. Tai savo ruožtu palaiko gausų vandens paukščių, tarp jų ir kelių pingvinų, gyvenimą. Šioje vietovėje yra daug banginių ir šešių rūšių ruonių.

Grybai

Čilėje užregistruota šiek tiek daugiau nei 3 000 grybų rūšių. Šis skaičius toli gražu nėra baigtinis. Tikėtina, kad tikrasis bendras grybų rūšių skaičius Čilėje yra kur kas didesnis. Visuotinai priimta manyti, kad iki šiol atrasta tik apie 7 proc. visų pasaulio grybų.

Augalai

Šiauriausiame pakrantės ir centriniame regione beveik nėra augmenijos. Tai artimiausia absoliučiai dykumai vieta pasaulyje. Andų šlaituose, be pavienių tolių dykumos krūmokšnių, aptinkama žolių. Centriniame slėnyje auga kelios kaktusų rūšys, ištvermingieji espinos (akacijų rūšis), Čilės pušys, pietiniai bukai ir kopihue - raudona varpelio formos gėlė, kuri yra Čilės nacionalinė gėlė.

Pietinėje Čilės dalyje, į pietus nuo Biobio upės, dėl gausaus lietaus auga tankūs laurų, magnolijų, įvairių rūšių spygliuočių ir bukų miškai, kurie į pietus mažėja ir skursta.

Dėl žemos temperatūros ir vėjų kraštutiniuose pietuose neįmanoma tankiai apželdinti miškų. Žolynai aptinkami Atlanto Čilėje (Patagonijoje).

Dauguma Čilės augalų skiriasi nuo kaimyninės Argentinos augalų. Tai rodo, kad formuojantis Čilei egzistavo Andų barjeras.

Ledynas prie Beagle kanalo pietų Čilėje

Juan Fernández Ugnies karūna

Regionai

Čilė suskirstyta į 16 regionų. Regionai skirstomi į provincijas. Kiekviena provincija suskirstyta į komunas.

Vėliava	Pavadinimas (anglų/ispanų k.)	Sostinė	Plotas (km2)	Gyventojų skaičius (2017 m. surašymas)
	Arika ir Parinakota Arikos ir Parinakotos regionas	Arica	16,873.3	226,068
	Tarapaka Tarapakos regionas	Iquique	42,225.8	330,558
	Antofagasta Antofagastos regionas	Antofagasta	126,049.1	607,534
	Atakama Atakamos regionas	Copiapó	75,176.2	286,168
	Kokimbo Kokimbo regionas	La Serena	40,579.9	757,586
	Valparaíso Valparaíso regionas	Valparaíso	16,396.1	1,815,902
	Santiago Santjago metropolijos regionas	Santiago	15,403.2	7,112,808
	O'Higinsas Región del Libertador General Bernardo O'Higgins	Rancagua	16,387.0	914,555
	Maule Maulės regionas	Talca	30,296.1	1,044,950
	Ñuble Ñuble regionas	Chillán	13,178.5	480,609
	Biobío Biobío regionas	Concepción	23,890.2	1,556,805
	Araukanija Araukanijos regionas	Temuco	31,842.3	957,224
	Los Rios Los Rioso regionas	Valdivija	18,429.5	384,837
	Los Lagosas Los Lagoso regionas	Puerto Montas	48,583.6	828,708
	Aysén Aysén regionas del General Carlos Ibáñez del Campo	Coihaique	108,494.4	103,158
	Magallanes Magallanes ir Čilės Antarktidos regionas	Punta Arenas	132,291.1	166,533

Literatūra

Čiliečiai savo šalį vadina país de poetas - poetų šalimi. Gabriela Mistral buvo pirmoji Lotynų amerikietė, gavusi Nobelio literatūros premiją (1945 m.). Tačiau garsiausias Čilės poetas yra Pablo Neruda. Jis taip pat gavo Nobelio literatūros premiją (1971 m.).

Tarp kitų Čilės poetų yra Lily Garafulic, Vicente Huidobro, Pablo Simonetti ir Paulo Coloane. Isabel Allende yra geriausiai parduodama Čilės rašytoja - visame pasaulyje parduota 51 milijonas jos romanų. Rašytojo Chosė Donoso romaną "Nakties paukštė" kritikas Haroldas Bloomas vadina vienu svarbiausių XX a. Vakarų literatūros kūrinių. Kitas tarptautinį pripažinimą pelnęs Čilės rašytojas yra Roberto Bolaño. Jo vertimai į anglų kalbą sulaukė puikaus kritikų įvertinimo.

Maistas ir gėrimai

Čilės maistas atspindi šalies žemės skirtumus. Čia galima rasti jūros gėrybių, jautienos, vaisių ir daržovių. Tradiciniai receptai: asado, cazuela, empanadas, humitas, pastel de choclo, pastel de papas, curanto ir sopaipillas.

"Crudos" - tai įvairių Čilės etninių grupių kulinarinių patiekalų mišinio pavyzdys. Svogūnus atvežė ispanų kolonistai, o majonezą ir jogurtą, kaip ir alų, pradėjo naudoti vokiečių imigrantai.

Čilės "Cazuela" ir įvairios salotos.

Sportas

Populiariausia Čilės sporto šaka yra futbolas. Čilė dalyvavo aštuoniuose FIFA pasaulio futbolo čempionatuose, įskaitant 1962 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą. Kiti nacionalinės futbolo rinktinės rezultatai: keturi "Copa América" finalai, vienas sidabro ir du bronzos medaliai Panamerikos žaidynėse, bronzos medalis 2000 m. vasarosolimpinėse žaidynėse ir dvi trečiosios vietos FIFA jaunimo iki 17 ir 20 metų turnyruose. Aukščiausia Čilės futbolo lyga yra Čilės Primera División. 2011 m. IFFHS ją įvardijo kaip devintą pagal pajėgumą nacionalinę futbolo lygą pasaulyje.

Tenisas yra sėkmingiausia Čilės sporto šaka. Jos nacionalinė rinktinė dukart (2003 ir 2004 m.) laimėjo Pasaulio komandinės taurės ant grunto turnyrą. 1976 m. jie žaidė Daviso taurės finale su Italija. 2004 m. vasaros olimpinėse žaidynėse šalis iškovojo aukso ir bronzos medalius vyrų vienetų varžybose ir auksą vyrų dvejetų varžybose. Marcelo Ríosas 1998 m. tapo pirmuoju Lotynų amerikiečiu, ATP vienetų reitinge užėmusiu pirmąją vietą. Anita Lizana 1937 m. laimėjo atvirąjį JAV teniso čempionatą. Ji buvo pirmoji moteris iš Lotynų Amerikos, laimėjusi Didžiojo kirčio turnyrą. Luisas Ayalas dukart užėmė antrąją vietą "French Open" turnyre, o abu Ríosai, Nicolas Massu Friedtas ir Fernando Gonzálezas Ciuffardi pasiekė "Australian Open" vyrų vienetų varžybų finalą. Gonzálezas taip pat laimėjo sidabro medalį vieneto varžybose 2008 m. Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse.

Vasaros olimpinėse žaidynėse Čilė iš viso laimėjo du aukso (tenisas), septynis sidabro (lengvoji atletika, jojimas, boksas, šaudymas ir tenisas) ir keturis bronzos (tenisas, boksas ir futbolas) medalius. 2012 m. Čilė iškovojo pirmąjį parolimpinių žaidynių medalį (auksą lengvosios atletikos rungtyje).

Rodeo yra nacionalinė šalies sporto šaka. Jis praktikuojamas labiau kaimiškose šalies vietovėse. Į ledo ritulį panaši sporto šaka. Slidinėjimas ir snieglenčių sportas praktikuojamas slidinėjimo centruose Centriniuose Anduose. Banglenčių sportas populiarus kai kuriuose pakrantės miestuose. Čilėje profesionaliai praktikuojamas polo. 2008 m. Čilė laimėjo aukščiausią vietą pasaulio polo čempionate.

Krepšinis yra populiari sporto šaka. 1950 m. Čilė iškovojo bronzos medalį pirmajame FIBA pasaulio vyrų krepšinio čempionate. Antrąjį bronzos medalį jie iškovojo, kai Čilė surengė 1959 m. FIBA pasaulio čempionatą. 1953 m. Čilė surengė pirmąjį FIBA moterų pasaulio čempionatą ir jį baigė sidabro medaliu. Populiarėja ir kitos sporto šakos, pavyzdžiui, maratonai ir ultramaratonas. San Pedro de Atakamoje kasmet vyksta "Atakamos krosas" - šešių etapų 250 km pėsčiųjų bėgimas, kuriame kasmet dalyvauja apie 150 dalyvių iš 35 šalių. Nuo 2009 m. Čilėje ir Argentinoje vyksta Dakaro ralio visureigių lenktynės.

Čilė, dabartinė pasaulio polo čempionė, su prezidente Michelle Bachelet ir 2008 m. pasaulio polo čempionato trofėjumi.

Čilės nacionalinis stadionas

Imigracija į Čilę

XIX-XX a. Čilėje apsigyveno keletas imigrantų iš Europos, daugiausia iš Ispanijos. Bendras vaizdas yra toks:

Metai	Bendras gyventojų skaičius	Imigrantų populiacija ^Šaltinis:
Metai	Bendras gyventojų skaičius	Iš viso	%	Europiečiai	Lotynų amerikiečiai	Kiti
1865	1.819.223	21.982	1,21%	53,7%	41,4%	4,9%
1875	2.075.971	25.199	1,21%	62,3%	33,0%	4,7%
1885	2.057.005	87.077	4,23%	30,1%	67,2%	2,7%
1907	3.249.279	134.524	4,5%	53,3%	42,7%	4,0%
1920	3.731.593	114.114	3,06%	60,0%	31,2%	8,9%
1930	4.287.445	105.463	2,46%	60,0%	24,6%	15,4%
1940	5.023.539	107.273	2,14%	67,2%	21,7%	11,1%
1952	5.932.995	103.878	1,75%	55,9%	23,4%	20,7%
1960	7.374.115	104.853	1,42%	60,9%	26,1%	13,0%
1970	8.884.768	90.441	1,02%	53,3%	34,4%	12,3%
1982	11.275.440	84.345	0,75%	31,8%	54,5%	13,7%
1992	13.348.401	114.597	0,86%	20,1%	65,1%	14,8%
2002	15.116.435	184.464	1,22%	17,2%	71,8%	11,0%

Nacionaliniai simboliai

Nacionalinė gėlė yra kopihue (Lapageria rosea, Čilės varpinė gėlė), auganti pietų Čilės miškuose.

Herbe pavaizduoti du nacionaliniai gyvūnai: kondoras (Vultur gryphus - labai didelis kalnuose gyvenantis paukštis) ir huemul (Hippocamelus bisulcus - nykstantis baltauodegis elnias). Taip pat yra posakis Por la razón o la fuerza (Dėl proto ar jėgos).

Čilės vėliavą sudaro dvi vienodos horizontalios baltos (viršuje) ir raudonos spalvos juostos. Mėlynas kvadratas yra tokio pat aukščio kaip ir balta juosta. Kvadrato centre yra balta penkiakampė žvaigždė. Žvaigždė yra pažangos ir garbės vedlys. Mėlyna spalva simbolizuoja dangų, balta - snieguotus Andus, o raudona - kraują, pralietą siekiant nepriklausomybės.