Lotynų Amerika

Demografiniai duomenys

Didžiausi miestai

Toliau pateikiamas dešimties didžiausių Lotynų Amerikos didmiesčių sąrašas.

Etninės grupės

Lotynų Amerikos gyventojai priklauso kelioms etninėms grupėms ir rasėms. Dauguma Lotynų amerikiečių yra metisai, kiti - mulatai, juodaodžiai, zambo ir azijiečiai.

• Amerikos čiabuviai arba vietiniai gyventojai. Vietiniai gyventojai į Lotynų Ameriką atvyko litinio etapo metu. Šių žmonių yra daugiau kaip šešiasdešimt milijonų. Jie sudaro daugumą tik Bolivijoje, Peru ir Gvatemaloje. Ekvadore jie sudaro didelę mažumą - apie 1/4 gyventojų. Meksikoje indėnų populiacija sudaro beveik 30 %, be to, absoliučiu skaičiumi tai viena didžiausių Amerikos indėnų populiacijų Amerikoje. Daugumoje likusių šalių gyvena indėnų mažumos.
• Europos. 1500 m. į dabartinę Lotynų Ameriką atvyko daug kolonistų iš Pirėnų pusiasalio. Šiandien dauguma Lotynų Amerikos baltųjų yra ispanų ir portugalų kilmės. Iberai į Lotynų Ameriką atnešė savo kalbą, religiją ir kultūrą.
• Afrikos. Nuo 1500 m. pradžios į Ameriką buvo atgabenta milijonai afrikiečių vergų. Dauguma jų pateko į Karibų jūros regioną ir Braziliją. Haitis yra vienintelė Lotynų Amerikos šalis, kurioje daugumą sudaro juodaodžiai arba mulatai.
• Azijos. Lotynų Amerikoje gyvena keli milijonai azijiečių kilmės žmonių. Dauguma Lotynų Amerikos azijiečių yra japonų ir kinų kilmės, daugiausia jų gyvena Peru ir Brazilijoje. Didžiausia japonų kilmės bendruomenė, gyvenanti už Japonijos ribų, gyvena Brazilijoje. Kinų populiacija taip pat auga Panamoje, taip pat Kosta Rikoje (nors kinų kilmės kostarikiečiai sudaro didelę mažumą). Dominikos Respublikoje yra vieta, į kurią atvyko daug japonų; dauguma japonų dominikiečių gyvena tokiuose miestuose kaip Bonao ir Santo Domingas.
• Arabų arba Artimųjų Rytų. Arabų Lotynų Amerikoje taip pat yra daug, tačiau daugiausia jų yra ispanakalbių ir karibų regionuose. Kuboje ir Puerto Rike. Dominikos Respublikoje arabai atvyko kažkur XIX-XX a.; (dauguma jų yra morrakiečiai, libaniečiai ir rytų indėnai).

Daugumą šių etninių grupių galima rasti bet kurioje Lotynų Amerikos vietoje, tačiau kadangi dauguma Lotynų Amerikos gyventojų yra mišrios rasės, daugelis šių etninių grupių nesudaro 100 proc.

Pastaba: Puerto Rikas yra Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija.

Kalba

Lotynų Amerikoje labiausiai paplitusios kalbos yra ispanų ir portugalų. Portugalų kalba yra oficialioji Brazilijos kalba, o ispanų kalba yra oficialioji kalba daugelyje kitų Lotynų Amerikos žemyninių šalių, taip pat Kuboje, Puerto Rike (kartu su anglų kalba) ir Dominikos Respublikoje.

Peru, Gvatemaloje, Bolivijoje, Paragvajuje, Meksikoje ir Gvatemaloje daug žmonių kalba indėnų kalbomis. Kitose šalyse šios kalbos mažiau paplitusios, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bolivijoje, jos laikomos oficialiomis kartu su pagrindine Europos kalba.

Kitos indoeuropiečių kalbos, kuriomis kalbama Lotynų Amerikoje, yra anglų (daugiausia Puerto Rike, taip pat Gajanoje), prancūzų (Haityje ir Prancūzijos Gvianoje) ir olandų (Suriname). Nors prancūzų kalba taip pat vartojama Kanados Kvebeko provincijoje ir Amerikos Luizianos valstijoje, šios šalys nelaikomos Lotynų Amerikos dalimi, nes jose daugiausia kalbama angliškai. Gajana, Prancūzijos Gviana (viena iš Prancūzijos užjūrio teritorijų) ir Surinamas, esantys šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje ir kartu vadinami Gviana, yra vienintelės vietos Pietų Amerikoje, kuriose nekalbama ispaniškai arba portugališkai.

Lotynų Amerikoje taip pat kalbama kai kuriomis afrikiečių kalbomis. Vakarų Afrikos jorubų kalba (vadinama lukumi) kalbama Kuboje, kur ji yra ritualinė kalba, naudojama santerijos maldose.

Keliose šalyse, ypač Karibų jūros regione, taip pat kalbama kreolų kalbomis. Palenkero - ispanų kreolų kalba, kuria Kolumbijoje kalba apie 3 000 žmonių; tai ispanų kalba su daugybe afrikietiškų ir šiek tiek portugališkų įtakų. Tokių pat šaknų turi ir kitos žemyninėje Lotynų Amerikoje gyvenančios kreolų kalbos, kuriose ispanų kalba maišoma su afrikiečių arba vietinių gyventojų kalbomis, arba su abiem, kaip, pavyzdžiui, kubiečių ispanų kalba. Haičio saloje taip pat yra gerai žinoma kreolų kalba, vadinama Haičio kreolų kalba.

Religijos

Dauguma Lotynų amerikiečių yra krikščionys. 2014 m. apklausos duomenimis, 69 proc. Lotynų amerikiečių yra Romos katalikai, o 17 proc. - protestantai. Dauguma protestantų yra kilę iš Brazilijos arba Centrinės Amerikos.

Ekonomika

Skurdas ir nelygybė

Skurdas tebėra viena didžiausių Lotynų Amerikos šalių problemų. Apskaičiuota, kad Lotynų Amerika yra labiausiai nelygus pasaulio regionas. Šalies studijų instituto duomenimis, skurdžiausios regiono šalys (2011 m.) buvo šios: Haičio, Nikaragvos, Bolivijos ir Hondūro. Nepakankamai maitinasi 72 proc. haitiečių, 47 proc. nikaragviečių ir boliviečių ir 32 proc. hondūriečių.

Be to, Šalies studijų instituto duomenimis, daugiau kaip 90 % haitiečių, 75 % bolivijiečių, 70 % nikaragviečių ir 63 % hondūriečių gyvena skurde.

Susiję puslapiai

• Centrinė Amerika
• Pietų Amerika