Lotynų Amerika: apibrėžimas, šalys ir kalbos
Atraskite Lotynų Ameriką: regiono apibrėžimas, priklausančios šalys ir vartojamos romanų (ispanų, portugalų, prancūzų) kalbos — istorija, kultūra ir geografija viename straipsnyje.
Lotynų Amerika – tai Amerikos regionas, kurį sudaro šalys, kurių gyventojai kalba romanų kalbomis (kalbomis, kilusiomis iš vulgariosios lotynų kalbos). Tai apibrėžimas, paremtas kalbine ir istorinėmis sąsajomis (daugiausia kolonijinės įtakos iš Ispanijos ir Portugalijos).
Žmonės nevisiškai sutaria, kurios šalys priklauso Lotynų Amerikai, tačiau dažniausiai ją sudaro tos dalys, kuriose kalbama ispaniškai ir portugališkai. Tai apima didžiąją dalį Pietų ir Centrinės Amerikos (kartais ir Karibų jūros salas), taip pat Meksiką Šiaurės Amerikoje.
Kiti Lotynų Amerikos dalimi laiko vietoves Amerikoje (išskyrus Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas), kuriose kalbama prancūziškai, nes ši kalba taip pat yra romanų kalba. Vis dėlto politinės ir administracinės realijos (pvz., Prancūzijos užjūrio departamentai) kartais lemia, kad kai kurios teritorijos aptariamos atskirai.
Kas paprastai įtraukiama
- Šiaurės Amerika: Meksika.
- Centrinė Amerika: Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama (dažnai įskaitomos; Belize paprastai neįtraukiama, nes oficiali kalba – anglų).
- Karibai: Kuba, Dominikos Respublika, Puerto Rikas (JAV teritorija, kur vyrauja ispanų kalba), Haitis (prancūzų ir kreolų kalbos), taip pat kai kurios prancūziškos salos (pvz., Gvadelupa, Martinika) – priklausomai nuo apibrėžimo.
- Pietų Amerika: Kolumbija, Venesuela, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Paragvajus, Čilė, Argentina, Urugvajus, Brazilija, Gviana Prancūzija (priklausomai nuo kriterijaus, nes tai Prancūzijos užjūrio departamentas).
Kalbos ir kalbinė įvairovė
Pagrindinės kalbos – ispanų ir portugalų. Tačiau Lotynų Amerikoje taip pat plačiai vartojamos prancūzų kalba, įvairūs vietiniai indėnų dialektai ir kalbos (pvz., kečua, aimara, nahuatl, guaraní), taip pat kreolų kalbos (pvz., haitiečių kreolų). Regionuose dažnai taikomi daugiakalbystės modeliai: oficiali valstybės kalba gali greta egzistuoti ir kelios vietinės bei regioninės kalbos.
Kultūriniai ir istoriniai aspektai
Terminas „Lotynų Amerika“ remiasi kolonijiniu istoriniu palikimu – daugiausia Iberijos pusiasalio (Ispanijos ir Portugalijos) įtaka: kalbos, teisės sistemos, religija ir kultūrinės tradicijos. Dėl šio istorinio mišinio Lotynų Amerika pasižymi stipria kultūrine įvairove, kur susipina indėnų, europiečių ir afrikiečių paveldas.
Skirtingi apibrėžimai
- Hispanoamerika – tik ispanakalbės šalys.
- Lusofoninė Amerika – Brazilija (portugalų kalba).
- Iberoamerika – šalys, kurių kultūrą ir kalbas lėmė Iberos pusiasalis (Ispanija ir Portugalija), gali būti vartojamas kartu su Lotynų Amerikos apibrėžimu.
- Politinis ir ekonominis kontekstas: organizacijos ir susitarimai (pvz., CELAC, MERCOSUR, Ramiojo vandenyno aljansas) kartais naudoja skirtingus geografinius ar politinius kriterijus apibrėžti regionui.
Demografija ir ekonomika
Lotynų Amerika apima šimtus milijonų gyventojų (apytiksliai apie 650–670 mln.), tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo to, kurias teritorijas įtraukia. Ekonomiškai regionas yra labai heterogeninis: nuo didelių ekonomikų (Brazilija, Meksika, Argentina) iki mažesnių salų valstybių; sektorių struktūra ir pragyvenimo lygis labai skiriasi.
Išimtys ir keblūs atvejai
Ne visos Amerikos šalys laikomos Lotynų Amerika priklausomai nuo taikomo kriterijaus. Pvz., Kanada ir JAV paprastai nėra įtraukiamos, nors jose yra didelės ispanų ar prancūzų kalbų bendruomenės. Belize, Gajana ir Surinamas dažniau išskiriami dėl anglų ar olandų kalbų statuso. Prancūzijos užjūrio departamentai (pvz., Gviana Prancūziška) kartais priklauso arba nepriklauso, priklausomai nuo politinio ar kultūrinio požiūrio.
Apibendrinant, Lotynų Amerika yra lankstus sąvokos rinkinys, kurio branduolį sudaro ispanų, portugalų ir prancūzų kalbos bei su jomis susijusi istorinė ir kultūrinė patirtis; tiksli geografija ir sudėtis priklauso nuo to, kokius kriterijus (kalbinius, politinius ar kultūrinius) pasirenkama taikyti.
Demografiniai duomenys
| Istorinės populiacijos | ||
| Metai | Gyventojai | ±% |
| 1750 | 16,000,000 | - |
| 1800 | 24,000,000 | +50.0% |
| 1850 | 38,000,000 | +58.3% |
| 1900 | 74,000,000 | +94.7% |
| 1950 | 167,000,000 | +125.7% |
| 1999 | 511,000,000 | +206.0% |
| 2013 | 603,191,486 | +18.0% |
| Šaltinis: "JT 2004 m. ataskaitos duomenys" (PDF) | ||
Didžiausi miestai
Toliau pateikiamas dešimties didžiausių Lotynų Amerikos didmiesčių sąrašas.
| Miestas | Šalis | 2017 m. gyventojų skaičius | 2014 m. BVP vienam gyventojui, (USD) | |
| 23,655,355 | $403,561 | $19,239 | ||
| San Paulas | 23,467,354 | $430,510 | $20,650 | |
| Buenos Airės | 15,564,354 | $315,885 | $23,606 | |
| Rio de Žaneiras | 14,440,345 | $176,630 | $14,176 | |
| Bogota | 9,900,800 | $199,150 | $19,497 | |
| Lima | 9,752,000 | $176,447 | $16,530 | |
| Santiago | 7,164,400 | $171,436 | $23,290 | |
| Belo Horizonte | 6,145,800 | $95,686 | $17,635 | |
| Gvadalachara | 4,687,700 | $80,656 | $17,206 | |
| Monterėjus | 4,344,200 | $122,896 | $28,290 |
Etninės grupės
Lotynų Amerikos gyventojai priklauso kelioms etninėms grupėms ir rasėms. Dauguma Lotynų amerikiečių yra metisai, kiti - mulatai, juodaodžiai, zambo ir azijiečiai.
- Amerikos čiabuviai arba vietiniai gyventojai. Vietiniai gyventojai į Lotynų Ameriką atvyko litinio etapo metu. Šių žmonių yra daugiau kaip šešiasdešimt milijonų. Jie sudaro daugumą tik Bolivijoje, Peru ir Gvatemaloje. Ekvadore jie sudaro didelę mažumą - apie 1/4 gyventojų. Meksikoje indėnų populiacija sudaro beveik 30 %, be to, absoliučiu skaičiumi tai viena didžiausių Amerikos indėnų populiacijų Amerikoje. Daugumoje likusių šalių gyvena indėnų mažumos.
- Europos. 1500 m. į dabartinę Lotynų Ameriką atvyko daug kolonistų iš Pirėnų pusiasalio. Šiandien dauguma Lotynų Amerikos baltųjų yra ispanų ir portugalų kilmės. Iberai į Lotynų Ameriką atnešė savo kalbą, religiją ir kultūrą.
- Afrikos. Nuo 1500 m. pradžios į Ameriką buvo atgabenta milijonai afrikiečių vergų. Dauguma jų pateko į Karibų jūros regioną ir Braziliją. Haitis yra vienintelė Lotynų Amerikos šalis, kurioje daugumą sudaro juodaodžiai arba mulatai.
- Azijos. Lotynų Amerikoje gyvena keli milijonai azijiečių kilmės žmonių. Dauguma Lotynų Amerikos azijiečių yra japonų ir kinų kilmės, daugiausia jų gyvena Peru ir Brazilijoje. Didžiausia japonų kilmės bendruomenė, gyvenanti už Japonijos ribų, gyvena Brazilijoje. Kinų populiacija taip pat auga Panamoje, taip pat Kosta Rikoje (nors kinų kilmės kostarikiečiai sudaro didelę mažumą). Dominikos Respublikoje yra vieta, į kurią atvyko daug japonų; dauguma japonų dominikiečių gyvena tokiuose miestuose kaip Bonao ir Santo Domingas.
- Arabų arba Artimųjų Rytų. Arabų Lotynų Amerikoje taip pat yra daug, tačiau daugiausia jų yra ispanakalbių ir karibų regionuose. Kuboje ir Puerto Rike. Dominikos Respublikoje arabai atvyko kažkur XIX-XX a.; (dauguma jų yra morrakiečiai, libaniečiai ir rytų indėnai).
Daugumą šių etninių grupių galima rasti bet kurioje Lotynų Amerikos vietoje, tačiau kadangi dauguma Lotynų Amerikos gyventojų yra mišrios rasės, daugelis šių etninių grupių nesudaro 100 proc.
| Etninis pasiskirstymas, 2011 m. - Gyventojų skaičiavimai, 2010 m. | ||||||||
| Šalis | Gyventojai | Baltieji | Mulatai | Juodieji | Zambos | Azijiečiai | ||
| 40,134,425 | 1.0% | 85.0% | 11.1% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | 2.9% | |
| 10,907,778 | 55.0% | 13.0% | 30.0% | 2.0% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | |
| 192,272,890 | 0.4% | 53.8% | 0.0% | 39.1% | 6.2% | 0.0% | 0.5% | |
| 17,063,000 | 6.2% | 60.7% | 34.1% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | |
| 45,393,050 | 2.0% | 38% | 48% | 0.0% | 10.6% | 0.0% | 0.0% | |
| 4,253,897 | 2.4% | 82.0% | 10.3% | 2.0% | 1.0% | 0.0% | 2.3% | |
| 11,236,444 | 0.0% | 34.3% | 0.0% | 35.4% | 30.3% | 0.0% | 1.0% | |
| 8,562,541 | 0.0% | 16.4% | 30.0% | 37.7% | 21.5% | 2.0% | 0.4% | |
|
| 13,625,000 | 38.0% | 10.3% | 41.0% | 5.0% | 6.6% | 0.0% | 0.1% |
| 6,134,000 | 2.0% | 11.0% | 87.0% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | 0.0% | |
| 13,276,517 | 43.0% | 16.0% | 40.0% | 0.2% | 0.0% | 0.0% | 0.8% | |
|
| 7,810,848 | 7.7% | 5.0% | 82.9% | 1.7% | 0.0% | 2.0% | 0.7% |
| 112,322,757 | 14.0% | 15.0% | 70.0% | 0.5% | 0.0% | 0.0% | 0.5% | |
| 5,891,199 | 9.0% | 17.0% | 69.0% | 5.0% | 0.0% | 0.0% | 0.2% | |
|
| 3,322,576 | 8.0% | 14.0% | 51.0% | 13.0% | 5.0% | 3.0% | 6.0% |
| 6,349,000 | 1.5% | 25.0% | 69.5% | 3.5% | 0.0% | 0.0% | 0.5% | |
| 29,461,933 | 45.0% | 15.2% | 32.0% | 4.5% | 0.0% | 0.0% | 3.3% | |
| 3,967,179 | 2.0% | 72.1% | 13.0% | 6.7% | 6.0% | 0.0% | 0.2% | |
| 3,494,382 | 0.0% | 88.0% | 8.0% | 2.0% | 2.0% | 0.0% | 0.0% | |
| 26,814,843 | 1.6% | 42.9% | 43.3% | 7.7% | 2.3% | 0.0% | 2.2% | |
| Iš viso | 561,183,291 | 9.2% | 39.1% | 33.3% | 14.3% | 3.2% | 0.2% | 0.7% |
Pastaba: Puerto Rikas yra Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija.
Kalba
Lotynų Amerikoje labiausiai paplitusios kalbos yra ispanų ir portugalų. Portugalų kalba yra oficialioji Brazilijos kalba, o ispanų kalba yra oficialioji kalba daugelyje kitų Lotynų Amerikos žemyninių šalių, taip pat Kuboje, Puerto Rike (kartu su anglų kalba) ir Dominikos Respublikoje.
Peru, Gvatemaloje, Bolivijoje, Paragvajuje, Meksikoje ir Gvatemaloje daug žmonių kalba indėnų kalbomis. Kitose šalyse šios kalbos mažiau paplitusios, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bolivijoje, jos laikomos oficialiomis kartu su pagrindine Europos kalba.
Kitos indoeuropiečių kalbos, kuriomis kalbama Lotynų Amerikoje, yra anglų (daugiausia Puerto Rike, taip pat Gajanoje), prancūzų (Haityje ir Prancūzijos Gvianoje) ir olandų (Suriname). Nors prancūzų kalba taip pat vartojama Kanados Kvebeko provincijoje ir Amerikos Luizianos valstijoje, šios šalys nelaikomos Lotynų Amerikos dalimi, nes jose daugiausia kalbama angliškai. Gajana, Prancūzijos Gviana (viena iš Prancūzijos užjūrio teritorijų) ir Surinamas, esantys šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje ir kartu vadinami Gviana, yra vienintelės vietos Pietų Amerikoje, kuriose nekalbama ispaniškai arba portugališkai.
Lotynų Amerikoje taip pat kalbama kai kuriomis afrikiečių kalbomis. Vakarų Afrikos jorubų kalba (vadinama lukumi) kalbama Kuboje, kur ji yra ritualinė kalba, naudojama santerijos maldose.
Keliose šalyse, ypač Karibų jūros regione, taip pat kalbama kreolų kalbomis. Palenkero - ispanų kreolų kalba, kuria Kolumbijoje kalba apie 3 000 žmonių; tai ispanų kalba su daugybe afrikietiškų ir šiek tiek portugališkų įtakų. Tokių pat šaknų turi ir kitos žemyninėje Lotynų Amerikoje gyvenančios kreolų kalbos, kuriose ispanų kalba maišoma su afrikiečių arba vietinių gyventojų kalbomis, arba su abiem, kaip, pavyzdžiui, kubiečių ispanų kalba. Haičio saloje taip pat yra gerai žinoma kreolų kalba, vadinama Haičio kreolų kalba.
Religijos
Dauguma Lotynų amerikiečių yra krikščionys. 2014 m. apklausos duomenimis, 69 proc. Lotynų amerikiečių yra Romos katalikai, o 17 proc. - protestantai. Dauguma protestantų yra kilę iš Brazilijos arba Centrinės Amerikos.
Ekonomika
Skurdas ir nelygybė
Skurdas tebėra viena didžiausių Lotynų Amerikos šalių problemų. Apskaičiuota, kad Lotynų Amerika yra labiausiai nelygus pasaulio regionas. Šalies studijų instituto duomenimis, skurdžiausios regiono šalys (2011 m.) buvo šios: Haičio, Nikaragvos, Bolivijos ir Hondūro. Nepakankamai maitinasi 72 proc. haitiečių, 47 proc. nikaragviečių ir boliviečių ir 32 proc. hondūriečių.
Be to, Šalies studijų instituto duomenimis, daugiau kaip 90 % haitiečių, 75 % bolivijiečių, 70 % nikaragviečių ir 63 % hondūriečių gyvena skurde.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kokiomis kalbomis kalba Lotynų Amerikos gyventojai?
A: Lotynų Amerikos gyventojai kalba romanų kalbomis, ypač ispanų arba portugalų.
K: Kurie regionai laikomi Lotynų Amerikos dalimi?
A: Lotynų Amerikai priklauso didžioji dalis Pietų ir Centrinės Amerikos, kartais ir Karibų jūros salos.
K: Ar vietovės Amerikoje, kuriose kalbama prancūziškai, priklauso Lotynų Amerikai?
Atsakymas: Ne, vietovės Amerikoje, kuriose kalbama prancūziškai, nėra Lotynų Amerikos dalis, nors prancūzų kalba taip pat yra romanų kalba.
K: Kokios garsios Lotynų Amerikos meno ir kultūros tradicijos?
A: Lotynų Amerikoje yra gyvybingų meno ir kultūros tradicijų, įskaitant pasaulinio garso literatūrą, muziką ir dailę.
K: Kuo skiriasi lotynų amerikietis ir ispanas?
A: Jungtinėse Amerikos Valstijose "lotynų amerikietis" reiškia asmenį, turintį Lotynų Amerikos palikuonių, o "ispanas" - tik šalis, kuriose ispanų kalba yra valstybinė.
K: Ar Brazilija laikoma ispanų kilmės šalimi?
Atsakymas: Ne, Brazilija nelaikoma ispanakalbių šalimi, nes jos valstybinė kalba yra portugalų.
K.: Koks lyties atžvilgiu neutralus terminas buvo sukurtas lotynų amerikiečiams?
A: Lotynų lyties atstovams sukurtas neutralios lyties terminas yra "latinx", tačiau jis nėra plačiai vartojamas tarp lotynų amerikiečių.
Ieškoti