Kubos ispanų dialektas: kilmė, ypatybės ir regioninės įtakos

Kubos ispanų kalba yra ispanų kalbos dialektas. Šia tarme kalbama Kuboje. Ji turi daug bendrų bruožų su kitomis Karibų jūros regiono ispanų kalbos tarmėmis.

Didelė dalis Kubos ispanų kalbos yra kilusi iš ispanų kalbos, kuria kalbama Ispanijos Kanarų salose. Taip yra todėl, kad XIX a. ir XX a. pradžioje į Kubą persikėlė daug Kanarų salų gyventojų. Į Kubą taip pat persikėlė kitų ispanų bendruomenių, pavyzdžiui, galisų, katalonų, baskų ir astūriečių, gyventojai, tačiau jie nepadarė tokios didelės įtakos kalbai kaip kanariečiai. Daugelis žodžių Kubos ispanų kalboje yra kilę iš kanariečių tarmės, tačiau kai kurie žodžiai yra kilę iš kitų Ispanijos dalių. Taip pat yra žodžių, kilusių iš Vakarų Afrikos kalbų, prancūzų kalbos arba vietinės tainų kalbos.

Rytuose ir vakaruose kalba vartojama skirtingai. Rytinėje salos dalyje buvo didelės plantacijos, kuriose XVIII-XIX a. dirbo daug afrikiečių vergų. Todėl rytuose afrikiečių kalbų (pvz., jorubų ir kikongo) įtaka stipresnė nei vakaruose. Ji artimesnė dominikiečių ispanų kalbai nei ispanų kalbai, kuria kalbama vakarinėje salos dalyje. Po Haičio revoliucijos Haičio kreolų kalba padarė įtaką rytų Kubos kultūrai. Kai kuriuos rytinės tarmės žodžius galima kildinti iš kasdien vartojamų vietinių Haičio kreolų kalbos žodžių. Kai kurie kubiečiai vis dar moka kalbėti haitiečių kreolų kalba.

Fonetinės ir fonologinės ypatybės

Kubos ispanų tarme ryškios kelios bendros Karibų regionui fonetinės tendencijos:

• Seseo ir yeísmo: nėra foneminio skirtumo tarp /s/ ir /θ/ (seseo), taip pat dažnai nėra skiriama gražuoliškosios "ll" ir "y" girdimoji reikšmė (yeísmo).
• Codos /s/ aspiracija arba praradimas: skiemens pabaigoje /s/ dažnai aspiruojasi į [h] arba pranyksta (pavyzdžiui, los amigos tariama kaip [loh aˈmiɣoh] arba [lo aˈmiɣo]).
• Galinis /n/ velarizacija: žodžių gale dažnai girdimas nasalas [ŋ] (pvz., comen → [ˈkomeŋ]).
• Coda /r/ ir /l/ svyravimas: kai kuriose situacijose šie garsai gali keistis vienas kitu (puerta → [ˈpwelta]), nors tai nėra vienodas reiškinys visoje saloje.
• Intervokalinis /d/ elizija: žodžių pabaigoje arba skiemens viduje /d/ dažnai silpnėja arba pranyksta (pvz., hablado → [aβˈlao]).
• Greitas artikuliavimas ir intonacija: bendras tarimo tempas dažnai greitesnis, su charakteringu melodiniu intonacijos modeliu, būdinga regioninė ritmika.

Gramatinės ir leksinės savybės

Kubos ispanų kalboje pasitaiko ir savitų gramatiškų nuostatų bei specifinės leksikos:

• Ustedes vietoje vosotros: kaip visoje Lotynų Amerikoje, kubiečiai naudoja ustedes visiems antrajam daugiskaitos asmeniui.
• Nevoseo: Kubos tarmė praktiškai nevartotoja voseo formų.
• Levikaliai skoliniai ir afrikietiškos paskolos: daug žodžių kilo iš afrikietiškų kalbų (ryškiau Rytuose), pavyzdžiui, tam tikri ritminiai, kulinariniai ir religijos terminai. Taip pat Kanarų salų žodynas paliko daug vietinių pėdsakų (pvz., guagua – autobusas).
• Skoliniai iš anglų: ypač miestų kalboje ir vėlesniuose laikotarpiuose egzistuoja anglizmo įtaka (yuma – užsienietis, break-žodžių pritaikymai ir kt.), nors ji nėra tokia plati kaip kai kuriose kitose Karibų zonose.
• Regioniniai ir socialiniai leksikai: žodžių reikšmės gali skirtis tarp miestų (Havana) ir kaimiškų zonų (guajiros), taip pat tarp vyresnių ir jaunesnių kalbėtojų bei tarp diasporos bendruomenių.

Regioninės variacijos saloje

Nors Kubos dialektas suvokiamas kaip vieningas, jo viduje yra aiškių skirtumų:

• Rytai (Oriente): stipresnė afrikietiška įtaka dėl istorinių plantacijų ir afro-kubietiškos kultūros. Dėl artumo Haičio imigrantams ir kreolų kalbai kai kurie rytų rajonų žodžiai ir posakiai turi haitietiškų šaknų.
• Vakarai (Occidente): daugiau Kanarų salų įtakos ir stipresni ryšiai su Ispanijos emigrantų palikimu; Havanos šnekta dažnai laikoma prestižine ir labiau neutraliąja šalies kalbos forma.
• Miestų ir kaimo skirtumai: miestų kalba (ypač Havanoje) yra dinamiškesnė, priima naujoves bei angliškus skolinimus; kaimo tarmės išsaugo senesnius leksikos elementus ir regioninę tartį (pvz., terminai susiję su žemės ūkiu, muzika, religija).

Sociolingvistinės tendencijos ir diasporos įtaka

Kubiečių emigracija, ypač į JAV (Miami), padarė didelę įtaką tarmei ir leksikai. Kubiečių diaspora išlaikė savitą kalbinį identitetą, tačiau mieste susiduria su anglų kalbos įtaka ir kitų Lotynų Amerikos dialektų sąveika. Jaunesnės kartos emigrantai gali vartoti mišrias kalbos formas, kurioms būdingas tiek kubietiškas tarties paveldas, tiek angliški ir kitų ispanų kalbų elementai.

Kultūra, muzika ir literatūra

Kubos kalba stipriai susijusi su jos muzika (son, rumba, bolero, salsa) ir afrokubietiškomis religijomis, kur specialūs terminai, ritmo pavadinimai ir kreolų skoliniai yra plačiai paplitę. Literatūroje ir poezijoje kubiečių autoriai, pvz., Nicolás Guillén, savo kūryboje yra atspindėję afrokubietišką kalbą ir ritmiką, taip pat naudoję regionines frazes bei dialektines formas.

Išlikimas ir kaita

Kubos ispanų kalba nuolat kinta: globalizacija, žiniasklaida, migracija ir turistų srautai veikia leksiką bei tarimą. Vis dėlto išliko aiškūs regioniniai bruožai ir kultūrinės tapatybės elementai, kurie skiria kubietišką tarme nuo kitų Karibų ir Lotynų Amerikos variantų. Lingvistai ir kultūros tyrinėtojai aktyviai dokumentuoja vietines tarmes, folklorą ir afrokubietišką paveldą, siekdami išsaugoti kalbos įvairovę.

Apibendrinant, Kubos ispanų dialektas yra turtingas mišinių produktas: pagrindą sudaro Kanarų salų ir Ispanijos įtaka, jį papildė afrikietiški, haitietiški bei vietiniai elementai, o vėlesnės migracijos ir diasporos procesai nuolat formuoja šios tarminės grupės veidą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia kalba yra ispanų kalba Kuboje?

K: Kur ja kalbama?

K: Kokias savybes Kubos ispanų kalba turi su kitomis Karibų jūros regiono ispanų kalbos tarmėmis?

K: Kokią įtaką kubiečių ispanų kalbai padarė Kanarų salų gyventojai?

K: Ar Kubos ispanų kalboje yra žodžių iš kitų Ispanijos dalių?

K: Ar Kubos kultūrai turi įtakos Afrikos kalbos?

Klausimas: Ar Haičio kreolų kalba turėjo įtakos rytinei Kubos kultūrai?

Paieška pagal raidę