Afrikos kalbos: daugiau nei 3000 kalbų, įvairovė ir išnykimas
Afrikos kalbos: 3000+ kalbų įvairovė, grėsmės ir išnykimas — priežastys, pasekmės ir saugojimo būdai.
Afrikos kalbas sudaro daugiau kaip 3000 kalbų. Šias kalbas sudaro vietinės kalbos (kalbos, kilusios iš Afrikos) ir kolonijinės kalbos, kurias į Afriką atvežė kolonistai iš Europos. Šiame žemyne kalbų koncentracija yra didžiausia pasaulyje. Mažiausiai 30 % pasaulio kalbų yra kilusios iš Afrikos ir jomis kalbama Afrikoje.
Bėgant metams daugelis Afrikos kalbų išnyko ir išnyko. Taip atsitiko dėl kelių priežasčių, įskaitant karus ir genocidą, kurį vykdė kitos Afrikos gentys. Kitų kalbų buvo atsisakyta arba jų kalbėtojai išnyko.
Kalbų įvairovė ir pagrindinės šeimos
Afrikos kalbinė įvairovė apima kelias dideles šeimas ir daugybę mažesnių grupių. Svarbiausios yra:
- Niger‑Kongo – viena didžiausių šeimų pagal kalbų skaičių, į kurią patenka ir plačiai paplitusi bantu kalbų grupė (pvz., svahili, zulu, yoruba ir kt.).
- Afroazijiečių (Afroasiatic) – į šią grupę įeina arabų kalba Šiaurės Afrikoje, taip pat semitinės (pvz., amhara) ir berberų kalbos.
- Nilo‑sacharinė (Nilo‑Saharan) – paplitusi centrinėje ir šiaurės rytų Afrikoje; šios šeimos ribos ir periodizacija yra akademiškai diskutuojama.
- Khoisan – nedidelės grupės pietinėje Afrikoje, žinomos dėl specifinių „klik“ garsų; daugelis khoisan kalbų yra labai mažos ir pavojingos išnykti.
Oficialios ir kolonijinės kalbos
Be vietinių kalbų, Afrikoje plačiai vartojamos ir kolonijinės kalbos: anglų, prancūzų, portugalų, ispanų, italų bei kitų kolonizatorių kalbos. Jos dažnai tapo valstybinėmis arba švietimo kalbomis daugelyje šalių. Taip pat svarbi ir arabų kalba, kuri yra tiek vietinė (Šiaurės Afrikoje), tiek platesnės religinių ir prekybinių ryšių kalba.
Lingua franca ir daugiažodystė
Afrikoje daugelis žmonių yra daugiažodžiai: šeimoje kalbama vietine kalba, mokykloje ir administracijoje – valstybine arba kolonijine kalba, o regione – lingua franca. Pavyzdžiai:
- Svahili – plačiai vartojama Rytų Afrikoje kaip tarpregioninė kalba.
- Hausa – svarbi Vakarų Afrikoje kaip prekybos ir žiniasklaidos kalba.
- Arabų – dominuoja Šiaurės Afrikoje ir Arabų pusiasalyje.
- Prancūzų ir anglų – veikia kaip administracinės ir tarptautinės komunikacijos priemonės daugelyje Afrikos valstybių.
Kodėl kalbos nyksta
Kalbų išnykimo priežastys yra įvairios ir dažnai tarpusavy susijusios:
- Urbanizacija ir migracija – jaunimas migruoja į miestus ir pereina prie dominuojančių kalbų.
- Švietimo politika – mokyklose dažnai vartojama valstybės ar buvusių kolonijų kalba, o ne vietinė.
- Ekonominiai ir socialiniai veiksniai – dominuojančios kalbos suteikia didesnes galimybes darbo rinkoje.
- Kultūrinė stigmatizacija – kai vietinės kalbos laikomos „atsilikusiomis“ ar mažiau prestižinėmis.
- Konfliktai ir smurtas – karai, genocidai ir prievarta tiesiogiai naikina bendruomenes ir jų kalbas.
- Demografinis nykimas – mažėjančios bendruomenės kartais visiškai praranda kalbėtojų kartas.
Simptomai, kad kalba gresia išnykti
- Kalbos nevartoja vaikai.
- Kalba vartojama tik namuose ar ritualinėse situacijose.
- Trūksta raštijos, žodynų arba mokymo medžiagos.
- Kalbos vartojimas smarkiai sumažėja per vieną ar dvi kartas.
Atgaivinimas ir apsauga
Yra daug veiksmų, kuriais galima prisidėti prie Afrikos kalbų išsaugojimo:
- Dokumentavimas: kalbų įrašai, žodynai, gramatikos aprašymai ir korpusai (moksliniai projektai, universitetai, NGO).
- Švietimas: mokymas pradinių klasių mokyklose gimtąja kalba, dvikalbystės programos.
- Medija ir kultūra: radijo, televizijos laidos, knygos ir muzika vietine kalba didina kalbos matomumą.
- Teisinė apsauga: oficialus kalbos statusas, teisės vartoti kalbą administracijoje ir teismuose.
- Technologijos: žodynų programėlės, kalbų atpažinimo, socialinių tinklų iniciatyvos, skaitmeninis archyvavimas.
- Bendruomenių iniciatyvos: mokyklos, jaunimo būreliai, kultūriniai renginiai ir kalbos kursai vietiniame kontekste.
Ką gali padaryti kiekvienas
Nepaisant masto, kiekvienas gali prisidėti prie kalbų išsaugojimo: mokytis ir vartoti vietines kalbas, palaikyti dokumentavimo projektus, skleisti informaciją apie mažas kalbas ir remti organizacijas, kurios dirba su kalbų revitalizavimu.
Išsaugojant kalbas mes saugome ne tik žodžius, bet ir istoriją, kultūrą, tradicijas bei specifines žinias apie gamtą ir bendruomenių gyvenimą. Kalbų įvairovė yra neatskiriama Afrikos tapatybės dalis — ją verta pažinti ir saugoti.
Organizacija
Afrikoje kalbama daugiau kaip 3 000 kalbų. Šios kalbos skirstomos į kelias pagrindines kalbų šeimas. Kalbininkai nesutaria, kurios grupės yra "teisingos" ir pagrįstos.
Dauguma kalbininkų Afrikos kalbas skirsto į keturias pagrindines kalbų šeimas. Tai:
- Afroaziatų kalbos, kuriomis kalba 350 mln. žmonių Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Afrikos Kyšulyje ir Sahei.
- Nigerio-kongo kalbos - bene didžiausia pasaulyje kalbų šeima, vartojama Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
- Nilo-saharų kalbos, kuriomis kalba 50 mln. žmonių Čario ir Nilo upių aukštupyje.
- khoisanų kalbos, kuriomis kalba apie 120 000 žmonių ir kurios apima visas "klikų" kalbas.
Ši kalbų klasifikacija pagrįsta kalbininko Džozefo Grinbergo (Joseph Greenberg), 1963 m. išleidusio knygą "Afrikos kalbos", tyrimais.
Afrikos kalbos tradiciškai (istoriškai) buvo suskirstytos į šešias kalbų šeimas. Šiandien kai kurie lingvistai abejoja, ar kai kurios iš šių grupių yra pagrįstos. Šešios tradicinės šeimos yra šios:
- afroaziatų kalbos, kuriomis kalbama nuo Šiaurės Afrikos iki Afrikos Kyšulio ir Pietvakarių Azijos.
- Nigerio-kongo kalbos, kuriomis kalbama Vakarų, Centrinėje ir Pietryčių Afrikoje
- Nilo-saharų kalbos, kuriomis kalbama Sudane ir Čade
- khoe kalbos, kuriomis kalbama Namibijos ir Botsvanos dykumose
- austroneziečių kalbos, kuriomis kalbama Madagaskare
- Pietų Afrikoje vartojamos indoeuropiečių kalbos
Dar kiti kalbininkai mano, kad nilo-saharų kalbos ir Nigerio-Kongo kalbos priklauso tai pačiai šeimai. Šie kalbininkai Afrikos kalbas skirsto tik į tris kalbų šeimas: Nigerio-Kongo kalbos, afroaziatų kalbos ir khoisanų kalbos.
Kad ir kaip būtų suskirstytos pagrindinės kalbų šeimos, yra daug mažesnių šeimų ir izoliuotų kalbų. Be to, yra ir neaiškių (retų, neįprastų) kalbų, kurios kol kas nepriskiriamos jokiai šeimai. Afrikoje taip pat yra keletas gestų kalbų, kurios dažniausiai yra kalbų izoliatai.
Žemėlapis, kuriame pavaizduotos šešios Afrikos tradicinių kalbų šeimos.
Ieškoti