Genocidas: apibrėžimas, istorija ir tarptautinė atsakomybė

Genocidas: aiškus apibrėžimas, istorinių pavyzdžių ir tarptautinės atsakomybės analizė — nuo Lemkino idėjos iki Genocido konvencijos ir Tarptautinio teismo sprendimų.

Autorius: Leandro Alegsa

Genocidas - tai nusikaltimas, kai nužudoma daug žmonių, priklausančių vienai etninei, religinei ar panašiai grupei, ir bandoma tą grupę sunaikinti visiškai arba iš dalies. Genocidą paprastai vykdo organizuota galia – pvz., vyriausybė, kariuomenė ar ginkluotos paramilinės grupės – o ne pavieniai asmenys. Genocido motyvacija gali būti įvairi (etninė, religinė, rasinė ar politinė), tačiau tarptautinėje teisėje itin svarbus elementas yra tyčinis ketinimas išnaikinti tam tikrą grupę.

Termino kilmė ir istorinės ištakos

Žodį genocidas 1944 m. iš žodžių "genos" (graikiškai - šeima, gentis ar rasė) ir "-cide" (iš lotyniškojo "occidere" - žudyti) sukūrė Lenkijos žydas Rafaelis Lemkinas. Jis sąvoką išplėtojo savo veikalų ir viešų kalbų metu, siekdamas apibūdinti sistemingą tautinių ir etninių grupių naikinimą. Lemkinas ypač reagavo į XX a. pradžios ir vidurio masines žudynes ir prievartavimus.

1933 m. Lemkinas pasakė kalbą Tautų Lygos konferencijoje dėl tarptautinės baudžiamosios teisės, vykusioje Madride, kur jis parengė esė apie barbariškumo nusikaltimą kaip nusikaltimą tarptautinei teisei. Lemkiną stipriai paveikė masinės atakos prieš tautines bendruomenes: tarp jų asirų, kuriuos 1933 m. rugpjūčio 11 d. buvo išžudyti Irake, taip pat jis prisiminė armėnų genocido patirtį per Pirmąjį pasaulinį karą. Lemkinas pabrėžė, kad tokie nusikaltimai ne tik naikina atskirus žmones, bet ir naikina kultūrą, socialinę struktūrą ir pačią grupės tapatybę.

Pavyzdžiai ir kontekstas

holokausto metu, nacių Vokietija sistemingai išžudė milijonus žydų (apie 6 milijonus pagal plačiai patvirtintus istorinius vertinimus) bei kitų grupių narius (pvz., romus, politinius oponentus, neįgaliuosius, dalį slavų tautų). Holokaustas yra vienas geriausiai dokumentuotų genocidų ir padėjo formuoti supratimą apie tokio nusikaltimo mastą ir pobūdį.

Kroatijos ustašų režimas Antrojo pasaulinio karo metais vykdė žiaurias represijas ir masines žudynes, nukreiptas prieš Serbus, žydus ir romus, įskaitant koncentracijos stovyklas (pvz., Jasenovac). Tikslius aukų skaičius istorikai vertina skirtingai, tačiau aišku, kad ustašų politika lėmė masinį žmonių žūvį ir dideles kančias. Istoriniai vertinimai ir skaičiavimai skiriasi, todėl svarbu remtis patikimais istoriniais šaltiniais.

Kitas tragiškas pavyzdys – 1994 m., kai Ruandoje buvo nužudyta apie 800 000–1 000 000 žmonių, daugiausia iš tutsių grupės, taip pat daug hutų, kurie priešinosi genocidui arba buvo laikomi jo priešais. Šios žudynės vyko per labai trumpą laikotarpį ir tapo priežastimi kurti tarptautinę mechaniką kovai su tokiais nusikaltimais.

Teisinė apibrėžtis ir elementai

Tarptautinė teisė aiškiai apibrėžia genocidą. Pagal 1948 m. Genocido konvencija, genocidas – tai bet koks iš šių veikų, padarytas su ketinimu sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės:

  • mirties sukėlimas grupės nariams (kankinimai, žudynės);
  • didelės fizinės arba dvasinės žalos darymas grupės nariams;
  • priemonės, skirtos užkirsti kelią grupės reprodukcijai;
  • prievartinis vaikų perkėlimas į kitą grupę.

Esminis elementas – specialus ketinimas (lat. dolus specialis) sunaikinti grupę kaip tokią. Dėl šio ketinimo įrodymo teismo praktikoje dažnai kyla sudėtingų teisinių ir faktinių diskusijų.

Tarptautinė atsakomybė ir teismai

Genocidas draudžiamas ir persekiojamas pagal Genocido konvenciją, o už nusikaltimus atsako tarptautinės ir nacionalinės institucijos. Be šios konvencijos, genocido bylas nagrinėjo specialūs tribunolai: po Antrojo pasaulinio karo – Nurembergo tribunolas (kuriame nagrinėtos tam tikros genocidui artimos bylos), vėliau – Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (ICTY) ir Tarptautinis tribunolas Ruandai (ICTR). Šiandien už su atitinkamu nusikaltimu susijusią atsakomybę gali būti taikomas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (ICC), kai jurisdikcija yra nustatyta.

Prevencija, iššūkiai ir atmintis

Valstybės pagal Genocido konvenciją turi pareigą užkirsti kelią genocidui ir baudžiamai persekioti jo vykdytojus. Praktikoje tai reiškia:

  • ankstyvą rizikos vertinimą ir early warning mechanizmų naudojimą;
  • diplomatines ir kitokias priemones sustabdyti eskalaciją bei apsaugoti taikius gyventojus;
  • teisinį persekiojimą, kad būtų užkirstas kelias pasikartojimui ir užtikrintas teisingumas aukoms.

Įrodinėti genocidinį ketinimą yra sudėtinga; teismai remiasi dokumentais, liudytojų parodymais, vykdytojų viešais pareiškimais ir organizacine praktika. Kartais tarptautinė bendruomenė susiduria su politiniais ir praktiniais sunkumais imantis veiksmų laiku.

Išvados

Genocidas yra vienas sunkiausių tarptautinės teisės nusikaltimų – jis ne tik pražudo žmones, bet ir naikina bendruomenių tapatybę, kultūrą ir istoriją. Todėl tarptautinis bendruomenės dėmesys prevencijai, teisingumo vykdymui ir aukų atminčiai yra esminis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje.

Žiniasklaida Žodžio genocidas kilmė
Žiniasklaida Žodžio genocidas kilmė

Ruandos genocido aukų kaukolės Njamatos genocido memoriale.Zoom
Ruandos genocido aukų kaukolės Njamatos genocido memoriale.

Pavyzdžiai

Kai kurie žmonės nesutinka, kad visi šie įvykiai yra genocidas, tačiau daugelis žmonių čia išvardytus įvykius pripažįsta genocidu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra genocidas?


Atsakymas: Genocidas - tai nusikaltimas, kai nužudoma daug žmonių, kurie visi priklauso vienai etninei, religinei ar kokiai nors panašiai grupei, ir bandoma tą grupę sunaikinti. Paprastai tai daro grupė, pavyzdžiui, vyriausybė ar karinė organizacija, o ne vienas žmogus ar nedidelis žmonių skaičius.

K: Kas sugalvojo terminą "genocidas"?


A: Terminą "genocidas" 1944 m. sukūrė Lenkijos žydas Rafaelis Lemkinas. Jis sujungė žodžius "genos" (graikiškai - šeima, gentis ar rasė) ir "-cid" (iš lotyniško "occidere" - žudyti).

K: Koks įvykis įkvėpė Lemkiną genocido idėjai?


A: Lemkinas genocido idėją įkvėpė įvykis, kai 1933 m. rugpjūčio 11 d. Irake buvo išžudyti asirai. Tai jam priminė ankstesnius panašius įvykius, pavyzdžiui, armėnų genocidą Pirmojo pasaulinio karo metais.

Klausimas: Kaip genocidas draudžiamas šiandien?


Atsakymas: Šiandien bet kokios formos genocidas draudžiamas Genocido konvencija, o kiekvieną, kuris vykdo ar kursto genocidą, gali teisti Tarptautinis baudžiamasis teismas.

K: Kokį pavyzdį Lemkinas naudojo savo kalboje apie tarptautinę baudžiamąją teisę?


A: Savo kalboje apie tarptautinę baudžiamąją teisę 1933 m. Tautų lygos konferencijoje Madride Lemkinas rėmėsi pavyzdžiu iš Irako, kur 1933 m. rugpjūčio 11 d. buvo išžudyti asirai, kaip įrodymu savo esė apie barbariškumo nusikaltimą kaip nusikaltimą tarptautinei teisei.

Klausimas: Kokių dar yra genocido siaubo pavyzdžių?


A: Kiti pavyzdžiai: nacių holokaustas, kai buvo išžudyta daug grupių, įskaitant žydus ir kitus; ustašų koncentracijos stovyklos Kroatijoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo išžudyta apie milijonas serbų, ypač Jasenovacas; Ruanda, kur 1994 m. buvo išžudyta apie milijonas tutsių ir hutų, kurie priešinosi genocidui.

K: Kokiu tikslu Lemkinas sukūrė šią koncepciją?



Atsakymas: Lemkinas šią koncepciją kūrė daugiausia remdamasis savo patirtimi stebint masines žudynes, tokias kaip asirų ir armėnų žudynės per Pirmąjį pasaulinį karą, kurios, jo manymu, turėtų būti laikomos nusikaltimais prieš tarptautinę teisę.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3