Madridas: Ispanijos sostinė, istorija, kultūra ir futbolas
Madridas — Ispanijos sostinė: istorija, kultūra, architektūra, parkai ir legendinis futbolas. Atrask miesto paminklus, meno lobynus ir įspūdingus stadionus.
Madridas (tariama "mah-DRID" arba /məˈdrɪd/) yra Ispanijos sostinė ir didžiausias miestas. Madridas yra Ispanijos viduryje, Madrido bendruomenėje. Bendrija - tai didelė teritorija, apimanti miestą bei mažus miestelius ir kaimus už miesto ribų. Bendrijoje gyvena 7 mln. žmonių. Daugiau nei 3 milijonai gyvena pačiame mieste. Tai didžiausias Ispanijos miestas, o 655 m aukštyje virš jūros lygio - aukščiausiai esanti bet kurios Europos šalies sostinė. Tai trečias pagal dydį Europos Sąjungos miestas. Kadangi Madridas yra sostinė, čia gyvena monarchas ir posėdžiauja vyriausybė. Madridas yra Ispanijos finansų centras. Čia įsikūrę daugelio didelių įmonių pagrindiniai biurai. Čia yra keturios svarbios futbolo komandos: Madrido "Real Madrid", Madrido "Atlético Madrid", "Getafe" ir "Rayo Vallecano". Madride gyvenantys žmonės vadinami madrileños. Miestas yra tarptautinis centras, pritraukiantis verslą, studentus ir turistus iš viso pasaulio; čia veikia dideli oro uostai, geležinkelio mazgai ir išvystyta viešojo transporto sistema.
Istorija
Madridą nuo II a. valdė romėnai. Po 711 m. po Kr. jį užėmė maurai, kurie paliko reikšmingą palikimą miesto pavadinime (iš arabų žodžio Mayrit) ir miesto gynybos pėdsakus. 1083 m. Ispaniją vėl valdė ispanai. Šalį valdė katalikų karaliai. Iki XVI a. vidurio Madridas tapo labai didelės imperijos sostine. Ispaniją valdė Habsburgų, vėliau Burbonų rūmų monarchai. Po Ispanijos pilietinio karo iki XX a. septintojo dešimtmečio vidurio, kai šalis tapo demokratine, ją valdė diktatorius.
Priešingai nei daugelis Europos miestų, Madridas tapo nuolatinė Ispanijos sostine palyginti vėlai — oficialiai sostine jis tapo XVI a. viduryje, kai karalius Felipas II perkėlė karališkąją rezidenciją į miestą. Vėlesniais amžiais Habsburgai ir Burbonai plėtojo Madridą kaip politinį ir kultūrinį centrą, statė rūmus, bažnyčias ir valstybines institucijas. XX amžiaus įvykiai, ypač pilietinis karas (1936–1939) ir po jo sekusi Franko diktatūra, stipriai paveikė miesto gyventojus ir infrastruktūrą; per pokario ir vėlesnį laikotarpį Madridas plėtėsi, o po 1975 m. pereinamojo laikotarpio sugrįžo prie demokratijos ir intensyvios urbanizacijos.
Kultūra, muziejai ir menas
Nors tai modernus miestas, vaikščiojant gatvėmis ir didelėmis miesto aikštėmis galima pamatyti ir pajusti jo istoriją. Čia yra gražių parkų, žymių pastatų, meno galerijų ir koncertų salių. Madridas yra svarbus meno ir kultūros centras, kuriame veikia pasaulinio garso muziejai:
- Museo del Prado – viena žymiausių Europos kaip ir pasaulio meno kolekcijų, turinti daug klasikinių šedevrų;
- Reina Sofía – moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus, kuriame saugomas tarp kitų Pablo Picasso kūrinys "Gernika";
- Thyssen-Bornemisza – kolekcija tarp Prado ir Reina Sofía, suteikianti pilną meninės istorijos vaizdą nuo renesanso iki XX a.
Be muziejų, Madride gausu teatrų, operų ir koncertų salių (pvz., Teatro Real), taip pat gyvos muzikos klubų ir kino teatrų. Kasmet vyksta festivalių, meno bienalių, literatūros renginių ir gatvės švenčių. Kulinarinė scena – itin gyva: nuo tradicinių tapas barų iki modernaus gurmaniško maisto restoranų; populiarūs vietiniai patiekalai yra cocido madrileño (vietinis troškinys) ir churros su šokoladu.
Architektūra, aikštės ir parkai
Madridas pasižymi įvairių epochų architektūra: nuo senamiesčio su siaurais takais iki monumentalių karališkųjų rūmų ir plačių prospektų. Svarbios vietos ir pastatai:
- Palacio Real (Karališkieji rūmai) – reprezentacinė karalių rezidencija;
- Puerta del Sol ir Plaza Mayor – istorines miesto aikštės, populiarios tarp turistų ir vietinių;
- Gran Vía – viena pagrindinių miesto gatvių su parduotuvėmis, teatrais ir architektūros paminklais;
- Parque del Retiro – didelis centrinis parkas, idealus poilsiui, pasivaikščiojimams ir kultūros renginiams.
Transportas ir susisiekimas
Madridas turi vieną didžiausių Europos metro tinklų ir gerai išplėtotą autobusų bei traukinių sistemą, užtikrinančią ryšį su priemiesčiais ir visomis šalies dalimis. Tarptautinis oro uostas (Adolfo Suárez Madrid–Barajas) yra pagrindinė oro vartai į Ispaniją iš daugelio pasaulio krypčių. Greitieji traukiniai (AVE) jungia Madridą su svarbiais miestais, tokiu būdu trumpinant kelionės laiką iki Barselonos, Valensijos, Sevilos ir kitų.
Ekonomika ir švietimas
Madridas yra Ispanijos finansinis centras: čia veikia didžiausios šalies bankų būstinės, Ispanijos vertybinių popierių birža ir verslo parkai. Mieste yra daug aukštųjų mokyklų ir universitetų, tarp jų Universidad Complutense ir kiti moksliniai tyrimų bei technologijų centrai, pritraukiantys studentus ir tyrėjus.
Futbolas ir sportas
Futbolas Madride užima ypatingą vietą miesto gyvenime. Pagrindinės komandos:
- Real Madrid – žaidžia stadionuose, kuriuose vyksta tarptautiniai mačai ir turnyrai (Santiago Bernabéu yra ikoniškas stadionas);
- Atlético Madrid – didelis miesto konkurentas, dabar žaidžia naujajame Wanda Metropolitano stadione;
- Getafe – įsikūręs pietryčių Madrido priemiestyje, turi stabilų komandų lygį Ispanijos pirmenybėse;
- Rayo Vallecano – atstovauja Vallecas rajoną, garsėja aistringu vietinių sirgalių palaikymu.
Derbis tarp Real ir Atlético, vadinamas El Derbi Madrileño, yra vienas įtemptiausių futbolo įvykių Ispanijoje. Futbolas taip pat atspindi miesto tapatybę, bendruomeniškumą ir aistrą sportui.
Ko tikėtis ir ką aplankyti
Madridas siūlo tiek istorinius pasivaikščiojimus (senamiestis, aikštės), tiek modernų gyvenimą (parduotuvės, restoranai, naktinis gyvenimas). Rekomenduojama:
- aplankyti Prado, Reina Sofía ir Thyssen muziejus;
- pasivaikščioti Parque del Retiro ir leistis į valčių išvyką jo ežere;
- pamatyti karališkuosius rūmus ir Katedrą (Almudena);
- skanauti tapas, dalyvauti vietiniuose festivaliuose (pvz., San Isidro) ir paragauti vietinės virtuvės.
Madride gyvena žmonės iš įvairių tautybių ir kultūrų, todėl miestas yra gyvybingas, atviras ir nuolat kintantis. Tai miestas, kuriame susilieja istorija ir modernumas — nuo senovinių gatvių iki aukštųjų technologijų biurų ir pasaulinio lygio kultūros institucijų.
Kolono aikštė
Istorija
Per visą Ispanijos istoriją joje gyveno daug įvairių žmonių. Finikiečiai atvyko 1100 m. pr. m. e., vėliau - kartaginiečiai, romėnai, vandalai, vestgotai ir maurai. Tik 1492 m., kai į valdžią atėjo katalikų monarchai, Ispanija tapo vieninga šalimi. Žydai ir maurai, kurie ten laimingai gyveno daugelį metų, buvo išvaryti. Ispanija tapo labai turtinga, nes užkariavo daug užjūrio šalių, ypač Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau Ispanija kariavo daug karų ir prarado daug savo turtų. 1936 m., kai vyko pilietinis karas, ji buvo labai neturtinga. Generolas Franko tapo žiauriu diktatoriumi iki 1975 m., kai į Ispaniją buvo sugrąžintas ir karaliumi tapo Chuanas Karlosas I. Dabar čia veikia demokratinė vyriausybė.
Priešistoriniais laikais žmonės gyveno dabartinio Madrido teritorijoje. Keletą šimtmečių čia gyveno romėnai. Dabartinio miesto ištakos prasideda IX a., kai Mahometas I liepė pastatyti nedidelius rūmus toje vietoje, kur dabar stovi Palacio Real. 865 m. maurai Madride pastatė stiprius įtvirtinimus ir apjuosė miestą siena. Šios sienos stovėjo iki 1476 m., kol buvo nugriautos. 1561 m. Felipe I perkėlė karališkąjį dvarą iš Toledo į Madridą. Madridas tapo labai didelės imperijos sostine. Per ateinančius metus ir dešimtmečius buvo pastatyta Mero aikštė ir daugybė puikių pastatų bei paminklų, kurių daugelis tebestovi iki šiol.
Kai į Madridą atvyko Ferdinandas II Aragonietis ir Kastilijos karalienė Izabelė, Ispanija buvo tapusi labai turtinga šalimi. XVI ir XVII a. dabar vadinami "aukso amžiumi". Jų anūkas buvo garsusis Karolis I Ispanijos (dar žinomas kaip Karolis V, Šventosios Romos imperijos imperatorius). Jis mėgo, kad jo dvaras būtų Sevilijoje. Jo sūnus Pilypas II (1527-1598) 1561 m. perkėlė dvarą į Madridą.
XIX a. pabaigoje kilo sukilimas, vadinamas Pirmąja Ispanijos Respublika. Vėliau buvo atkurta monarchija, bet po to kilo Antroji Ispanijos respublika, po kurios prasidėjo Ispanijos pilietinis karas. Antroji Ispanijos Respublika prasidėjo 1931 m. balandžio 14 d. ir buvo švenčiama miesto centre esančioje La puerta del Sol. Per šį karą Madridas labai nukentėjo. Jį bombardavo lėktuvai.
Francisco Franco diktatūros laikais, ypač septintajame dešimtmetyje, pietų Madridas labai industrializavosi, ir daug žmonių iš kaimo vietovių persikėlė į Madridą, ypač į pietryčius nuo miesto.
Mirus generolui Franco ir atkūrus demokratiją, Madridas tapo labiau klestintis. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje iškilo daug naujų pastatų.
Madridą ne kartą atakavo teroristai. 1985 m. buvo susprogdintas restoranas, per kurį žuvo 18 žmonių, o 2004 m. - traukiniai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 190 žmonių.
Puerta de Alcalá
Geografija
Madride vyrauja karštas vasaros Viduržemio jūros klimatas (Csa pagal Koeppeno klimato klasifikaciją). Daugiausia lietaus iškrenta rudenį ir pavasarį. Žiemos vėsios, nes Madridas yra aukštai, kartais pasninga. Vasaros karštos ir sausos. Liepos mėnesį temperatūra dažnai viršija 30 °C, o liepos mėnesį gali pasiekti 40 °C. Naktimis būna daug vėsiau. Todėl žmonės, kai karšta, po pietų miega (siesta). Vėliau jie vėl išeina vėlyvą popietę ir dažnai vakarieniauja vėlai vakare.
Pastatai Madride
Ispanijos karališkieji rūmai yra Madride. Tai vieni didžiausių rūmų visoje Vakarų Europoje. Tačiau karalius ir jo šeima juose nebegyvena; jie gyvena mažesniuose rūmuose, o Karališkuosius rūmus naudoja tik svarbiems įvykiams, pavyzdžiui, susitikimams su kitais karaliais ir kitoms oficialioms ceremonijoms. Karališkuosiuose rūmuose galima apsilankyti ir susipažinti su Ispanijos monarchijos istorija.
Kiti garsūs pastatai: Prado muziejus, Debodos šventykla, Santjago Bernabeú stadionas ir Cuatro Torres verslo rajonas.
Madrido karališkieji rūmai
Meno galerijos
Madride yra daug labai didelių ir svarbių meno muziejų. Garsiausi iš jų yra Prado muziejus, Karalienės Sofijos muziejus ir Thyssen-Bornemisza muziejus. Juose eksponuojami garsiausių pasaulio menininkų paveikslai, skulptūros ir kiti meno kūriniai.
Šiuose muziejuose yra daug garsių, svarbių ir vertingų meno kūrinių. Pavyzdžiui, Karalienės Sofijos muziejuje yra garsusis Pablo Pikaso paveikslas "Gernika". Šį paveikslą Pikaso nutapė norėdamas parodyti, kaip jam buvo liūdna ir pikta, kai 1937 m. vokiečių naciai sunaikino Ispanijoje esantį Gernikos miestą. Pikaso sakė, kad paveikslas niekada neturėtų grįžti į Ispaniją, kol joje vėl nebus demokratijos. Kai tai įvyko, jie pastatė Karalienės Sofijos muziejų vien tam, kad turėtų tinkamą vietą paveikslui eksponuoti.
Kitos lankytinos vietos
Madride yra daug kitų lankytinų vietų. Daugelis žmonių eina į Plaza Mayor, kurioje buvo turgaus aikštė. Kita garsi turgaus aikštė buvo Plaza de la Villa. Gran Via gatvėje yra daug parduotuvių. Madrido "Real" futbolo sirgaliai švenčia Cibelės aikštėje. Dveji garsūs vartai, kuriuos verta pamatyti, yra Puerta del Sol ir Puerta de Alcalá. Naujesnė įžymybė yra Almudenos katedra.
Madride yra gražių parkų. Garsiausias iš jų - Retiro parkas. Šiame parke yra Krištoliniai rūmai.
Plaza de Toros aikštėje lankosi daug turistų. Čia vyksta bulių kovos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek gyventojų gyvena Madride?
A: Madride gyvena 7 milijonai žmonių, iš kurių daugiau nei 3 milijonai gyvena pačiame mieste.
K: Koks Madrido aukštis virš jūros lygio?
A: Madridas yra 655 metrų virš jūros lygio, todėl yra antra pagal aukštį sostinė Europoje po Andoros la Vellos.
K: Kas yra madrikiečiai?
A: Madrileños - tai Madride gyvenantys žmonės.
K: Kada romėnai valdė Madridą?
A: Romėnai Madridą valdė nuo II a.
K: Kas užėmė Madridą po 711 m.?
A: Po 711 m. Madrido miestą užėmė maurai.
K: Kada Ispanija tapo demokratine valstybe?
A.: Po Ispanijos pilietinio karo diktatoriaus valdoma Ispanija tapo demokratine šalimi septintojo dešimtmečio viduryje.
K: Ką galite pamatyti ir pajusti vaikščiodami Madrido gatvėmis ir aikštėmis?
A: Vaikščiodami Madrido gatvėmis ir aikštėmis galite pamatyti ir pajusti jo istoriją gražiuose parkuose, garsiuose pastatuose, meno galerijose ir koncertų salėse.
Ieškoti