Madridas

Istorija

Per visą Ispanijos istoriją joje gyveno daug įvairių žmonių. Finikiečiai atvyko 1100 m. pr. m. e., vėliau - kartaginiečiai, romėnai, vandalai, vestgotai ir maurai. Tik 1492 m., kai į valdžią atėjo katalikų monarchai, Ispanija tapo vieninga šalimi. Žydai ir maurai, kurie ten laimingai gyveno daugelį metų, buvo išvaryti. Ispanija tapo labai turtinga, nes užkariavo daug užjūrio šalių, ypač Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau Ispanija kariavo daug karų ir prarado daug savo turtų. 1936 m., kai vyko pilietinis karas, ji buvo labai neturtinga. Generolas Franko tapo žiauriu diktatoriumi iki 1975 m., kai į Ispaniją buvo sugrąžintas ir karaliumi tapo Chuanas Karlosas I. Dabar čia veikia demokratinė vyriausybė.

Priešistoriniais laikais žmonės gyveno dabartinio Madrido teritorijoje. Keletą šimtmečių čia gyveno romėnai. Dabartinio miesto ištakos prasideda IX a., kai Mahometas I liepė pastatyti nedidelius rūmus toje vietoje, kur dabar stovi Palacio Real. 865 m. maurai Madride pastatė stiprius įtvirtinimus ir apjuosė miestą siena. Šios sienos stovėjo iki 1476 m., kol buvo nugriautos. 1561 m. Felipe I perkėlė karališkąjį dvarą iš Toledo į Madridą. Madridas tapo labai didelės imperijos sostine. Per ateinančius metus ir dešimtmečius buvo pastatyta Mero aikštė ir daugybė puikių pastatų bei paminklų, kurių daugelis tebestovi iki šiol.

Kai į Madridą atvyko Ferdinandas II Aragonietis ir Kastilijos karalienė Izabelė, Ispanija buvo tapusi labai turtinga šalimi. XVI ir XVII a. dabar vadinami "aukso amžiumi". Jų anūkas buvo garsusis Karolis I Ispanijos (dar žinomas kaip Karolis V, Šventosios Romos imperijos imperatorius). Jis mėgo, kad jo dvaras būtų Sevilijoje. Jo sūnus Pilypas II (1527-1598) 1561 m. perkėlė dvarą į Madridą.

XIX a. pabaigoje kilo sukilimas, vadinamas Pirmąja Ispanijos Respublika. Vėliau buvo atkurta monarchija, bet po to kilo Antroji Ispanijos respublika, po kurios prasidėjo Ispanijos pilietinis karas. Antroji Ispanijos Respublika prasidėjo 1931 m. balandžio 14 d. ir buvo švenčiama miesto centre esančioje La puerta del Sol. Per šį karą Madridas labai nukentėjo. Jį bombardavo lėktuvai.

Francisco Franco diktatūros laikais, ypač septintajame dešimtmetyje, pietų Madridas labai industrializavosi, ir daug žmonių iš kaimo vietovių persikėlė į Madridą, ypač į pietryčius nuo miesto.

Mirus generolui Franco ir atkūrus demokratiją, Madridas tapo labiau klestintis. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje iškilo daug naujų pastatų.

Madridą ne kartą atakavo teroristai. 1985 m. buvo susprogdintas restoranas, per kurį žuvo 18 žmonių, o 2004 m. - traukiniai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 190 žmonių.

Puerta de Alcalá

Geografija

Madride vyrauja karštas vasaros Viduržemio jūros klimatas (Csa pagal Koeppeno klimato klasifikaciją). Daugiausia lietaus iškrenta rudenį ir pavasarį. Žiemos vėsios, nes Madridas yra aukštai, kartais pasninga. Vasaros karštos ir sausos. Liepos mėnesį temperatūra dažnai viršija 30 °C, o liepos mėnesį gali pasiekti 40 °C. Naktimis būna daug vėsiau. Todėl žmonės, kai karšta, po pietų miega (siesta). Vėliau jie vėl išeina vėlyvą popietę ir dažnai vakarieniauja vėlai vakare.

Pastatai Madride

Ispanijos karališkieji rūmai yra Madride. Tai vieni didžiausių rūmų visoje Vakarų Europoje. Tačiau karalius ir jo šeima juose nebegyvena; jie gyvena mažesniuose rūmuose, o Karališkuosius rūmus naudoja tik svarbiems įvykiams, pavyzdžiui, susitikimams su kitais karaliais ir kitoms oficialioms ceremonijoms. Karališkuosiuose rūmuose galima apsilankyti ir susipažinti su Ispanijos monarchijos istorija.

Kiti garsūs pastatai: Prado muziejus, Debodos šventykla, Santjago Bernabeú stadionas ir Cuatro Torres verslo rajonas.

Madrido karališkieji rūmai

Meno galerijos

Madride yra daug labai didelių ir svarbių meno muziejų. Garsiausi iš jų yra Prado muziejus, Karalienės Sofijos muziejus ir Thyssen-Bornemisza muziejus. Juose eksponuojami garsiausių pasaulio menininkų paveikslai, skulptūros ir kiti meno kūriniai.

Šiuose muziejuose yra daug garsių, svarbių ir vertingų meno kūrinių. Pavyzdžiui, Karalienės Sofijos muziejuje yra garsusis Pablo Pikaso paveikslas "Gernika". Šį paveikslą Pikaso nutapė norėdamas parodyti, kaip jam buvo liūdna ir pikta, kai 1937 m. vokiečių naciai sunaikino Ispanijoje esantį Gernikos miestą. Pikaso sakė, kad paveikslas niekada neturėtų grįžti į Ispaniją, kol joje vėl nebus demokratijos. Kai tai įvyko, jie pastatė Karalienės Sofijos muziejų vien tam, kad turėtų tinkamą vietą paveikslui eksponuoti.

Kitos lankytinos vietos

Madride yra daug kitų lankytinų vietų. Daugelis žmonių eina į Plaza Mayor, kurioje buvo turgaus aikštė. Kita garsi turgaus aikštė buvo Plaza de la Villa. Gran Via gatvėje yra daug parduotuvių. Madrido "Real" futbolo sirgaliai švenčia Cibelės aikštėje. Dveji garsūs vartai, kuriuos verta pamatyti, yra Puerta del Sol ir Puerta de Alcalá. Naujesnė įžymybė yra Almudenos katedra.

Madride yra gražių parkų. Garsiausias iš jų - Retiro parkas. Šiame parke yra Krištoliniai rūmai.

Plaza de Toros aikštėje lankosi daug turistų. Čia vyksta bulių kovos.