Karolis V, Šventosios Romos imperijos imperatorius
Karolis V (1500 m. vasario 24 d. - 1558 m. rugsėjo 21 d.) nuo 1519 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1516 m. - Kastilijos ir Aragono karalius, o nuo 1506 m. - Burgundijos hercogas, Žemųjų žemių valdovas.
Jo tėvai buvo Pilypas Gražuolis (Maksimiliano I Austrijos ir Marijos Burgundiškosios sūnus) ir Joana Piktoji (Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės I Kastilijos duktė). Jis valdė Austriją, Ispaniją, Dvi Sicilijas, Sardiniją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, Vengriją, Bohemiją, Kroatiją, Meksiką, Peru ir Venesuelą.
Jo Didenybė arba Jo Imperatoriškoji Didenybė pirmą kartą buvo pavartotas, kai jis buvo karalius. Jo imperija tapo didelė ir buvo žinoma kaip "kurioje saulė nenusileidžia". Jis taip pat buvo žinomas kaip "Visuotinės viešpatijos imperatorius".
Jis padalijo savo imperiją broliui Ferdinandui I, Šventosios Romos imperijos imperatoriui, ir savo sūnui Pilypui II Ispanijos imperatoriui.
Karolis V, Šventosios Romos imperijos imperatorius
