Karolis V (1500–1558) — Šventosios Romos imperatorius ir Ispanijos karalius

Karolis V (1500–1558) — Šventosios Romos imperatorius ir Ispanijos karalius: galingos imperijos valdovas, kurioji „saulė nenusileidžia“, su didžiule politine ir kolonijine įtaka Europai.

Karolis V (1500 m. vasario 24 d. - 1558 m. rugsėjo 21 d.) nuo 1519 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1516 m. - Kastilijos ir Aragono karalius, o nuo 1506 m. - Burgundijos hercogas, Žemųjų žemių valdovas.

Jo tėvai buvo Pilypas Gražuolis (Maksimiliano I Austrijos ir Marijos Burgundiškosios sūnus) ir Joana Piktoji (Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės I Kastilijos duktė). Jis valdė Austriją, Ispaniją, Dvi Sicilijas, Sardiniją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, Vengriją, Bohemiją, Kroatiją, Meksiką, Peru ir Venesuelą.

Jo Didenybė arba Jo Imperatoriškoji Didenybė pirmą kartą buvo pavartotas, kai jis buvo karalius. Jo imperija tapo didelė ir buvo žinoma kaip "kurioje saulė nenusileidžia". Jis taip pat buvo žinomas kaip "Visuotinės viešpatijos imperatorius".

Jis padalijo savo imperiją broliui Ferdinandui I, Šventosios Romos imperijos imperatoriui, ir savo sūnui Pilypui II Ispanijos imperatoriui.

Ankstyvieji metai ir kilimas

Karolis gimė Flandrijoje (Ghente) ir vaikystę leido Burgundijos Žemėse, kur susiformavo jo dvikalbiškas ir daugiakalbis kultūrinis pagrindas — jis mokėjo flamandų, prancūzų, ispanų, vokiškai ir lotyniškai. Po tėvo hercogo mirties 1506 m. jis tapo Burgundijos hercogu, o 1516 m., mirus savo seneliams Ispanijos karaliams, paveldėjo Kastiliją ir Aragoną. 1519 m. Karolis buvo išrinktas Šventosios Romos imperatoriumi; vėliau 1530 m. jį imperatoriumi karūnavo popiežius (Bologna).

Politika, karai ir reformacija

Jo valdymo laikotarpis buvo žymimas nuolatinių karų ir diplomatinės kovos dėl dominavimo Europoje — prieš Prancūziją (konfliktai su Prancūzijos karaliumi Francu I, svarbiausias epizodas – Pavia mūšis (1525), kai Karolis išlaisvino didelę pergalę), prieš Osmanų imperiją (Suleimano Didžiojo ekspansija, Viduržemio jūros konfliktai ir 1529 m. Vienos apgultis) bei vidiniais iššūkiais Vokietijoje dėl protestantų judėjimo.

Reformacija buvo vienas iš didžiausių Karolio iššūkių: jis pirminiais metais siekė išlaikyti vienybę ir katalikybę, tad 1521 m. Dietoje Vormse dalyvavęs Karolis priėmė sprendimus prieš Martyną Liuterį. Tačiau religinių konfliktų sprendimas virto ilgesniu procesu — po kelių karų su protestantiškaisiais princais Karolis, nors laikinai nugalėjo Schmalkaldo lyigą (Mühlbergo mūšis, 1547), galiausiai prisidėjo prie kompromiso, kuris materializavosi 1555 m. Augsburgo taika (cuius regio, eius religio) — tai teisiškai pripažino protestantizmo egzistavimą Vokietijoje ir taip iš esmės padalino religines galias Šventojoje Romos imperijoje.

Užjūrio imperija ir ekonomika

Karolio valdymo metais Ispanijos valdžia plėtėsi Amerikoje: Hernánas Cortésas ir Francisco Pizarro bei kiti konkistadorai pavertė dideles teritorijas Ispanijos kolonijomis. Sidabras iš Naujojo pasaulio finansavo daug Karolio karų, bet taip pat sukėlė infliaciją ir ekonominius sunkumus. Administravimas buvo sudėtingas — Karolis siekė centralizuoti valdžią, bet iš tiesų jo valdos buvo labai įvairios, turinčios skirtingas teises, institucijas ir interesus.

Abdikacija, paskutiniai metai ir palikimas

1556 m. Karolis abdi- kūo dalimis: didžiąją Ispanijos dalį ir užjūrio turtus perdavė savo sūnui Pilypui II, o Austrijos ir centrinės Europos Habsburgų paveldą — savo broliui Ferdinandui. Po abdicacijos jis pasitraukė į ramybę ir apsigyveno Yuste vienuolyne (Extremadura, Ispanija), kur praleido paskutinius gyvenimo metus, rūpindamasis religija ir atsiminimais apie savo valdymą. Karolis mirė 1558 m. rugsėjo 21 d. Monasteryje Yuste; vėliau jo palaikai buvo perkelti į karališkąją panteoną, Monasterį San Lorenzo de El Escorial.

Karolis V paliko sudėtingą paveldą: jis buvo vienas iš galingiausių XVI a. monarchų, kurio valdos apėmė dideles Europos dalis ir Naująjį pasaulį. Jo bandymas kurti vieningą, visapusišką imperiją susidūrė su tautinių, religininių ir administracinių skirtumų realybe. Habsburgų dinastijos dalijimasis į ispaniškąją ir vokiškąją šakas bei Augsburgo taika formavo Europos politinę ir religinių santykių struktūrą ateinantiems šimtmečiams.

Asmeninės savybės: Karolis dažnai apibūdinamas kaip padorus, labai religingas, darbštus ir išsekęs nuo nuolatinės atsakomybės. Dėl nuolatinio streso ir sveikatos sutrikimų (tarp jų — podagra) jis anksti pasitraukė iš viešosios politikos ir praleido paskutinius gyvenimo metus tylos bei maldos rutinoje.

Paieška pagal raidę