Priešistorė

Priešistorė (arba priešistorė) - tai laikas, kai žmonės dar nebuvo pradėję rašyti. Žodis kilęs iš senovės graikų kalbos žodžių προ (pre = "prieš") ir ιστορία (historia = "istorija"). Paulis Tournalas pirmasis pavartojo prancūzišką žodį Préhistorique. Jis kai kuriuose urvuose Prancūzijoje rado daiktų, kuriuos žmonės pagamino daugiau nei prieš dešimt tūkstančių metų. Šis žodis Prancūzijoje pirmą kartą buvo pavartotas apie 1830 m. kalbant apie laiką iki rašto. Danielis Vilsonas jį pavartojo anglų kalba 1851 m.

Šis terminas dažniausiai vartojamas 12 000 m. pr. m. e. - 3000 m. pr. m. e. laikotarpiui, grubiai tariant, neolitui. Kartais terminas "priešistorė" vartojamas daug senesniems laikotarpiams apibūdinti, tačiau mokslininkai turi tikslesnių terminų tiems seniausiems laikams įvardyti.

Apie priešistorinius žmones žinoma mažiau, nes nėra rašytinių šaltinių (istorijos), kuriuos galėtume tyrinėti. Apie priešistorę sužinome iš archeologijos. Tai reiškia, kad tiriami tokie dalykai kaip įrankiai, kaulai, pastatai ir urvų piešiniai. Priešistorė skirtingose vietose baigiasi skirtingu laiku, kai žmonės pradėjo rašyti.

Seniausioje akmens amžiaus priešistorėje žmonės gyveno gentimis ir glaudėsi urvuose arba palapinėse iš gyvūnų odos. Jie turėjo paprastus įrankius, pagamintus iš medžio ir kaulų, ir pjovimo įrankius iš akmens, pavyzdžiui, kremino, kuriuos naudojo medžioklei ir paprastiems daiktams gaminti. Jie kūrė ugnį ir naudojo ją maistui ruošti ir šildytis. Jie gamino drabužius iš gyvūnų odos, o vėliau audė. Visuomenė prasidėjo, kai žmonės pradėjo dirbti specializuotus darbus. Tai vadinama darbo pasidalijimu. Dėl darbo pasidalijimo žmonės tapo priklausomi vieni nuo kitų ir atsirado sudėtingesnės civilizacijos.

Kai kurie svarbūs mokslai, kuriais remiantis galima daugiau sužinoti apie priešistorę, yra paleontologija, astronomija, biologija, geologija, antropologija ir archeologija. Archeologai tyrinėja priešistorėje išlikusius daiktus ir bando suprasti, kas vyko priešistorėje. Antropologai tyrinėja žmonių elgesio pėdsakus, kad sužinotų, ką žmonės darė ir kodėl.

Žmonėms pradėjus fiksuoti įvykius, iš pradžių piešiant simbolius (vadinamus piktografiniais ženklais), o vėliau - rašant, tapo daug lengviau papasakoti, kas įvyko, ir prasidėjo istorija. Iš šių įrašų galima sužinoti vadovų (pvz., karalių ir karalienių) vardus, svarbius įvykius, tokius kaip potvyniai ir karai, ir tai, ką žmonės darė kasdieniniame gyvenime. Laikas, kada baigėsi priešistorė ir prasidėjo istorija, įvairiose vietose yra skirtingas, priklausomai nuo to, kada žmonės pradėjo rašyti ir ar jų užrašai buvo saugomi arba prarasti, kad vėliau juos būtų galima rasti. Tokiose vietose kaip Mesopotamija, Kinija ir Senovės Egiptas viskas buvo užrašoma nuo labai ankstyvų laikų (Senovės Egipte apie 3200 m. pr. m. e.), ir šiuos įrašus galima peržiūrėti ir ištirti. Naujojoje Gvinėjoje priešistorė baigėsi daug vėliau, apie 1900 m.

Žemės laiko juosta

Prieš 4,5 mlrd. metų - Žemė susiformavo iš mažesnių uolienų, skriejančių aplink Saulę
Prieš 3500 milijonų metų - pirmosios labai paprastos ir mažytės gyvybės formos jūrose
Prieš 600 mln. metų - pirmieji gyvūnai, taip pat jūrose
Prieš 500 milijonų metų - pirmieji augalai ir gyvūnai sausumoje
Prieš 230 mln. metų pasirodė pirmieji dinozaurai
Prieš 65 milijonus metų - išnyko dinozaurai, jų vietą užėmė žinduoliai.
Prieš 30 milijonų metų - pirmosios beždžionės
Prieš 2,5 mln. metų - pirmieji žmonės

Žmonių laiko juosta

Prieš 2,5 mln. metų - apatinio paleolito amžiaus pradžia, kurio metu gyveno ankstyvasis pirmykštis žmogus australopitekas. Šie žmonės iš kaulų ir akmenų gamino įrankius, o iš šakų statėsi pastoges.
Prieš 1 mln. metų - gyveno ankstyvasis žmogus Homo erectus. Žmonės gamino rankinius kirvius ir medines ietis.
Prieš 250 000 metų - pirmieji Homo sapiens (šiuolaikiniai žmonės). Žmonės susikuria ugnį. Žmonės naudojo bolas. Žmonės medžioja dramblius.
Prieš 100 000 metų - vidurinysis paleolitas. Gyveno neandertaliečiai. Žmonės gyveno urvuose ir piešė urvų piešinius. Žmonės pradeda laidoti mirusius žmones.
Prieš 40 000 metų - viršutinio paleolito amžius. Gyveno kromanjoniečiai. Žmonės iš ragų gamino ietis. Žmonės gamino namus iš kailių (gyvūnų odų). Žmonės piešė olų piešinius ir gamino daiktus iš molio. Žmonės iš ragų gamino adatas. Žmonės gamina papuošalus.
Prieš 10 000 metų - baigiasi paskutinis ledynmetis.
10 000 m. pr. m. e. - 4000 m. pr. m. e. - mezolito amžius. Šiaurės vakarų Europoje žmonės gamina lankus ir strėles. Žmonės naudoja šunis medžioklei ir daiktams nešioti.
9000 m. pr. m. e. - neolito amžius. Artimųjų Rytų gyventojai nuo medžioklės ir maisto rinkimo pereina prie javų auginimo ir ūkinių gyvūnų naudojimo.
7 000 m. pr. m. e. - Pietvakarių Europos gyventojai pradėjo naudoti varį įrankiams gaminti.
6000 m. pr. m. e. - Britų salos atsiskiria nuo Europos.
2 580 m. pr. m. e. - egiptiečiai pastatė Didžiąsias piramides Gizoje. Artimųjų Rytų gyventojai naudoja geležį ir gamina plūgus.
2400 m. pr. m. e. - Anglijoje žmonės pastatė Stounhendžą.
3300 m. pr. m. e. - 1200 m. pr. m. e. - bronzos amžius (Didžiojoje Britanijoje). Žmonės gamino įrankius iš bronzos.
1200 m. pr. m. e. - 400 m. po Kr. - geležies amžius (Britanijoje). Žmonės gamino įrankius iš geležies. Romos imperijos iškilimas ir žlugimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia terminas "priešistorė"?

A: Priešistorė - tai laikas, kai žmonės dar nebuvo pradėję rašyti. Paprastai jis vartojamas kalbant apie laikotarpį nuo 4,5 mlrd. m. pr. m. e. iki 3000 m. pr. m. e., grubiai tariant, neolito laikotarpį.

K: Kas pirmasis pavartojo prancūzišką žodį Préhistorique?

A: Prancūzų kalbos žodį Préhistorique pirmasis pavartojo Paul Tournal.

K: Kaip gyveno priešistoriniai žmonės?

Atsakymas: Seniausiame akmens amžiaus priešistorėje žmonės gyveno gentimis ir glaudėsi urvuose arba palapinėse iš gyvūnų odos. Jie turėjo paprastus įrankius iš medžio ir kaulų bei pjovimo įrankius iš akmens, pavyzdžiui, kremino, kuriuos naudojo medžioklei ir paprastiems daiktams gaminti. Jie taip pat kūrė ugnį maistui gaminti ir šildytis bei rengėsi drabužiais iš gyvūnų odų.

Klausimas: Kokie svarbūs mokslai mums padeda pažinti priešistorę?

A: Kai kurie svarbūs mokslai, padedantys sužinoti daugiau apie priešistorę, yra paleontologija, astronomija, biologija, geologija, antropologija ir archeologija. Archeologai tyrinėja priešistorėje išlikusius daiktus, o antropologai tyrinėja žmonių elgesio pėdsakus, kad sužinotų, ką žmonės veikė ir kodėl.

K: Kada prasidėjo istorija?

A: Kai žmonės pradėjo fiksuoti įvykius piešdami simbolius (vadinamus piktogramomis) arba užrašydami informaciją, tapo daug lengviau papasakoti, kas įvyko, todėl istorija prasidėjo šiuo metu, kai įrašai buvo saugomi arba randami vėliau. Tai priklauso nuo to, kada įvairiose vietovėse pradėta užrašinėti, bet paprastai tai būna maždaug 3200 m. pr. m. e., pavyzdžiui, Senovės Egipte.

Klausimas: Kas lėmė sudėtingesnių civilizacijų atsiradimą priešistoriniais laikais?

A: Visuomenė pradėjo kurtis, kai žmonės ėmė dirbti specializuotus darbus, kurie vadinami darbo pasidalijimu, todėl žmonės tapo priklausomi vieni nuo kitų ir priešistoriniais laikais susiformavo sudėtingesnės civilizacijos.