Rankinis kirvis — akmens įrankis iš paleolito: apibrėžimas ir istorija
Rankinis kirvis — akmens įrankis nuo paleolito: sužinokite jo kilmę, naudojimą ir reikšmę Homo erectus bei neandertaliečiams per 1,5 mln. metų istoriją.
Rankinis kirvis yra akmens įrankis, naudotas akmens amžiuje - apatiniame (ankstyvajame) ir viduriniame paleolite. Jis buvo dviašmenis, panašus iš abiejų pusių, ir laikytas rankoje, o ne su rankena kaip šiuolaikinis kirvis. Jis buvo laikomas tiesiai rankoje, galbūt apvyniotas odos gabalu.
Toks kirvis būdingas acheulių ir mousterių kultūroms ir yra ilgiausiai naudotas įrankis žmonijos istorijoje. Rankiniai kirviai neabejotinai buvo naudojami mažiausiai pusantro milijono metų. Juos gamino ankstesnės žmonių rūšys, pavyzdžiui, Homo erectus ir Homo neanderthalensis (neandertalietis); tai buvo vienas svarbiausių jų įrankių. Prieš rankinių kirvių kultūras Afrikoje buvo dar senesnė Oldoveno primityvių akmeninių įrankių kultūra (prieš 2,6-1,7 mln. metų). Dabar žinoma, kad pirmuosius akmeninius įrankius tikriausiai pagamino australopitekai. Jų rasta Afrikos Didžiajame riftiniame slėnyje maždaug prieš 3,3 mln. metų.
Nauji archeologiniai radiniai iš Baise, Guangsi, Kinijoje, rodo, kad Rytų Azijoje retkarčiais buvo naudojami rankiniai kirviai. Tačiau, kaip matyti iš nuorodos, didžioji dalis artefaktų buvo smulkintuvai ir danteliai. Autoriai teigia, kad "akmeninių įrankių rinkinys rodo glaudžias sąsajas su akmeninių įrankių pramone... Pietų Kinijoje".
Senąjį pasaulį į dvi dalis skiria linija, vadinama Movijaus linija: vakaruose yra rankinio kirvio teritorijos, o rytuose - smulkintuvo arba liepsnos ir skeveldros teritorijos. Spėjama, kad čia būta bent dviejų skirtingų kultūrinių tradicijų.
Apibrėžimas ir pagrindinės savybės
Rankinis kirvis (angl. handaxe) — tai bifacialus (apdirbtas iš abiejų pusių) akmens įrankis, dažnai lašo arba kriaušės formos, turintis aštrius kraštus. Jis buvo gaminamas nuolatiniais smūgiais skaidant akmens gabalą (retušavimas), siekiant suformuoti simetrišką ir patogią laikyti formą. Dažniausiai naudotos žaliavos: krešulis, flintas, kvarcitoidas, bazaltas.
Gamyba ir technologija
- Gamybos metodas: dvišalis skaldymas (bifacial flaking), pradedant nuo didesnių smūgių ir baigiant smulkesniu retušavimu.
- Įrankiai galėjo būti gaminami naudojant kietą arba minkštą kaltą (pvz., kaulą ar medį), priklausomai nuo reikiamo rezultato.
- Formos standartizacija ir simetrija rodo planavimą ir techninį meistriškumą — tai nebuvo atsitiktinis akmens lūžis.
Paskirtis ir panaudojimas
Rankiniai kirviai buvo universalūs įrankiai, naudoti įvairioms užduotims:
- mėsos pjovimas ir skeldimas, gyvūnų nuskustymas, odų ruošimas;
- kaulų skaldymas, taukų ir kaulinių smegenų gavimas;
- medžio apdirbimas, kasimo ar kapojimo darbai;
- galėjo tarnauti kaip universalus peilis, griebtuvas ar pjovimo įrankis lauke.
Laikotarpis ir evoliucinė reikšmė
Rankinių kirvių tradicija prasidėjo Acheulio kultūroje (maždaug prieš 1,7–0,1 mln. metų Afrikoje ir Eurazijoje) ir tęsėsi vidiniame paleolite bei kai kuriose vėlesnėse kompleksuose. Tai vienas ilgiausiai naudotų žmonių įrankių tipų — jo gamyba ir naudojimas rodo reikšmingą pažangą kognityvinių gebėjimų, motorikos ir socialinio mokymo srityse. Standartizuotas įrankio modelis reiškia žinių perdavimą ir mokymą tarp individų.
Geografinis paplitimas ir Movijaus linija
Movijaus linija, pavadinta archeologo Hallam L. Movius, aprašo ryškią technologinę ribą tarp Vakarų ir Rytų paleolitinių tradicijų: vakariniuose regionuose (Afrika, Europa, Artimieji Rytai) plačiai paplitę rankiniai kirviai (acheulių tradicija), tuo tarpu Rytų Azijoje daugiausia randami paprastesni smulkintuvai ir skeveldros (flake) pramonės formos.
Tačiau pastarieji radiniai iš vietovių, tokių kaip Baise, Guangsi, Kinija, rodo, kad šis skirstymas nėra absoliutus — rankinių kirvių elementų pasitaiko ir Rytų Azijoje, nors jie mažiau paplitę ir dažnai mišrūs su vietinėmis technologijomis.
Archeologiniai tyrimai ir datavimas
Rankinių kirvių amžius nustatomas naudojant stratigrafiją, paleomagnetiką ir radiometrinius metodus (pvz., K–Ar, Ar–Ar, optine stimuliuojama luminescencija). Seniausi aiškiai Acheulio tipo rankiniai kirviai datuojami maždaug prieš 1,7 mln. metų Afrikoje, tačiau akmens įrankių tradicijos šaknys siekia dar ankstesnes Oldoveno ir Lomekvio radinius (iki ~3,3 mln. metų).
Kultūrinė ir mokslinė reikšmė
Rankinis kirvis laikomas vienu iš svarbiausių žingsnių žmonių technologinės evoliucijos istorijoje. Jis rodo:
- didėjantį planavimo gylį ir motorikos tikslumą;
- socialinių mokymosi mechanizmų vystymąsi (įgūdžių perdavimas per mokymą ir pavyzdį);
- prisitaikymą prie įvairių ekologinių sąlygų — vieno formos universaliai pritaikomo įrankio buvimą.
Išvados
Rankinis kirvis — tai ikoniškas akmens amžiaus įrankis, atspindintis technologinį, kognityvinį ir kultūrinį žmonijos vystymąsi. Nors jo paplitimas ir forma varijavo skirtingose geografinėse zonose (ką iliustruoja Movijaus linija), rankinių kirvių archeologija suteikia vertingos informacijos apie ankstyvųjų žmonių gyvenimo būdą, medžioklės ir maisto apdirbimo praktiką bei žinių perdavimą tarp kartų.


Galbūt šie įrankiai buvo pagaminti iš kreminio akmens .Acheulean rankiniai kirviai iš Kento. Pavaizduoti šie tipai (pagal laikrodžio rodyklę nuo viršaus): kordinis, fikroninis ir ovališkas. Du apatiniai kirviai yra sumažinto mastelio.


Rankinis kirvis iš Um-Kvatfos
Produkcija
Senesni rankiniai kirviai buvo gaminami tiesiogiai smūgiuojant akmeniniu plaktuku, juos galima atskirti pagal storį ir vingiuotą briauną. Vėlesni muštriniai rankiniai kirvukai buvo gaminami naudojant minkštą elnio rago arba medžio ruošinį, yra daug plonesni, simetriškesni ir turi tiesią briauną.
Patyrusiam žvirgždininkui pagaminti geros kokybės rankinį kirvį užtrunka mažiau nei 15 minučių. Paprastą rankinį kirvuką iš paplūdimio akmenuko galima pasigaminti greičiau nei per 3 minutes.
Žaliavos
Rankiniai kirviai daugiausia gaminami iš kreminio akmens, tačiau buvo naudojami ir riolitai, fonolitai, kvarcitai bei kitos gana stambios uolienos. Tai priklauso nuo to, kokių uolienų buvo galima rasti apylinkėse. Obsidianas buvo naudojamas retai, nes jo randama nedaug. Iš jo išgaunami puikūs ašmenys, tačiau jis suskilinėja lengviau nei kreminas.
Formos
Išskiriamos kelios pagrindinės formos, pavyzdžiui, kordinė, ovali ar trikampė, tačiau dėl jų reikšmės nesutariama.


Aukštos kokybės įrankiai, rasti Boxgrove karjere, Pagaminti maždaug prieš 500 000 metų, jie priskiriami arba Homo heidelbergensis, arba ankstyvajam H. neanderthalensis.
Funkcija
Rankiniai kirviai neabejotinai buvo universalus įrankis. Jų pjovimo briaunų tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų jie buvo naudojami mėsai skersti. Tai galėjo būti kaulų čiulpų ištraukimas (tai paaiškina smailų galą) ir bendras kaulų, raumenų ir sausgyslių kapojimas. Eksperimentai Boxgrove karjere tai patvirtina. Tikrai žinome, kad neandertaliečiai medžiojo didelius žinduolius, tokius kaip mamutai, ir tai gali būti susiję su kitomis rankinių kirvių kultūromis. Todėl nesunku suprasti tokio sunkaus įrankio poreikį. Rankiniam kirviui valdyti reikia nemažai jėgos, tačiau neandertaliečiai buvo stipresni už mus viršutine kūno dalimi.
XX a. 9-ajame dešimtmetyje Boxgrove atlikti tyrimai, kurių metu mėsininkas bandė rankiniu kirviu supjaustyti skerdeną, parodė, kad rankinis kirvis puikiai tinka kaulų čiulpams, kuriuose yra daug baltymų ir vitaminų, todėl jie buvo labai vertinami kaip maisto šaltinis.
Susiję puslapiai
- Akmeninis įrankis
- Paleolitas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra rankinis kirvis?
Atsakymas: Rankinis kirvis - tai akmens įrankis, naudotas apatiniame (ankstyvajame) ir viduriniame paleolito akmens amžiuje. Jis buvo dviašmenis, panašus iš abiejų pusių, ir buvo laikomas rankoje be rankenos, kaip šiuolaikiniai kirviai.
K: Kas gamino rankinius kirvius?
A: Rankinius kirvius gamino ankstyvosios žmonių rūšys, pavyzdžiui, Homo erectus ir Homo neanderthalensis (neandertalietis).
K: Kiek laiko žmonės naudojo rankinius kirvius?
A.: Rankiniai kirviai naudojami mažiausiai 1,5 mln. metų.
K: Kas buvo anksčiau nei rankiniai kirviai?
A.: Prieš rankinius kirvius naudojo dar senesnė Oldoveno primityvių akmeninių įrankių kultūra, kuri atsirado Afrikoje prieš 2,6-1,7 mln. metų. Dabar žinoma, kad pirmuosius akmeninius įrankius tikriausiai pagamino australopitekai maždaug prieš 3,3 mln. metų Afrikos Didžiajame Rifto slėnyje.
Klausimas: Ar yra rankinių kirvių naudojimo pavyzdžių už Afrikos ribų?
Atsakymas: Taip, nauji archeologiniai duomenys iš Baise, Guangxi, Kinijoje, rodo, kad Rytų Azijoje retkarčiais buvo randama rankinių kirvių, tačiau šie artefaktai daugiausia buvo smulkintuvai ir dribsniai, o ne tikri rankiniai kirviai.
K: Kas Senąjį pasaulį pagal įrankių naudojimą skiria į dvi dalis?
A.: Movijaus linija Senąjį pasaulį pagal įrankių naudojimą skiria į dvi dalis; vakaruose yra sritys, kuriose žmonės daugiausia naudojo rankinius kirvius, o rytuose - sritys, kuriose žmonės vietoj jų naudojo kapoklius arba dribsnius ir skeltinius įrankius.
Klausimas: Kodėl mokslininkai mano, kad egzistavo bent dvi skirtingos kultūrinės tradicijos, susijusios su įrankių naudojimu?
A: Mokslininkai mano, kad turėjo būti bent dvi skirtingos kultūrinės tradicijos, nes kai kurios kultūros pirmenybę teikė vienos rūšies įrankių naudojimui, priklausomai nuo jų buvimo vietos Senajame pasaulyje; į vakarus esančios kultūros pirmenybę teikė daugiausia rankiniams kirviams, o į rytus esančios kultūros pirmenybę teikė kapokliniams arba dantytiems ir drožtiniams įrankiams.
Ieškoti