Neandertalietis

Psichinis pajėgumas

Neandertaliečio smegenų dydis rodo, kad neandertaliečiai tikriausiai buvo protingi. Vidutiniškai jų smegenys buvo didesnės nei šiuolaikinių žmonių. Didelės smegenys yra tam tikra fizinė silpnybė. Taip yra dėl to, kad jos sunaudoja daug energijos, padidina kaukolės pažeidimo tikimybę ir sukelia sunkumų gimdymo metu. Šie trūkumai gali būti mažesni nei privalumai, pavyzdžiui, geresnis problemų sprendimas, geresnis socialinis bendradarbiavimas, kalba ir įrankių gamyba.

Neandertaliečių kremeniniai įrankiai (pvz., rankiniai kirviai) buvo smulkiau pagaminti nei ankstyvojo žmogaus. Jie buvo daug mažiau įvairūs ir smulkiau pagaminti nei šiuolaikinio žmogaus neolitiniai įrankiai. Be to, mūsų protėvių sukurto olų meno kokybė yra visai kito lygio nei neandertaliečių. Vis dėlto jie turėjo tam tikros rūšies meno.

Divje Babe fleita

Seniausia kada nors rasta fleita gali būti vadinamoji Divje Babe fleita, 1995 m. rasta Slovėnijos Divje Babe I urve. Jos amžius - apie 43 100 metų. Ji paimta iš jaunos urvinio lokio šlaunikaulio Divje Babe radimvietėje, netoli Mousterio židinio. Archeologai kelia du pagrindinius klausimus:

Ar tai fleita? Apie tai buvo išsamiai kalbėta. Geriausias apibendrinimas yra tas, kad tai tikrai gali būti fleita, bet tai nėra įrodyta (nėra tikra).

Jei tai fleita, ar ją pagamino neandertaliečiai? Vėlgi, tai nėra nuspręsta. Kaip fleita ji viešai eksponuojama Slovėnijos nacionaliniame muziejuje (Narodni Muzej Slovenije) Liublianoje. Muziejaus lankstinuke lankytojams rašoma, kad neandertaliečių gamyba "patikimai įrodyta". Tai nėra bendra nuomonė, ir vėlgi geriausia šią idėją apibūdinti kaip "neįrodytą".

Gebėjimas kalbėti

Ilgą laiką žmonės svarstė, ar neandertaliečiai galėjo kalbėti. Daugelis žmonių mano, kad galėjo, nes jei negalėtų, dėl didelio smegenų dydžio būtų sunku suprasti, kodėl jie negalėjo. Kai buvo aptiktas nepažeistas neandertaliečio žandikaulio kaulas, tai privertė žmones manyti, kad neandertaliečiai galėjo kalbėti. Taip yra todėl, kad žmonėms gūžduobė yra balso dėžutės atrama. Kompiuterinė analizė parodė, kad neandertaliečio žandikaulis buvo labai panašus į žmogaus žandikaulį. Mokslininkai teigia, kad "mūsų išvados atitinka neandertaliečių gebėjimą kalbėti".

Liublianos muziejuje eksponuojamas objektas

Atradimų istorija

1856 m. rugpjūtį Neandero slėnyje, Vokietijoje, buvo rastas egzempliorius, kuris vėliau buvo pavadintas neandertaliečiu Nr. 1. Medžiaga buvo rasta netoli Diuseldorfo esančiame kalkakmenio karjere. Pirmiausia buvo aptikta kaukolės kepurė, vėliau - du šlaunikauliai, penki rankų kaulai, kairiojo dubens dalis, mentės ir šonkaulių fragmentai.

Tiesą sakant, kai kurios liekanos buvo rastos ir anksčiau, tačiau jos nebuvo pripažintos atskira nuo mūsų rūšimi. Engis vaikas iš Belgijos buvo pirmasis 1829 m. atrastas neandertalietis. Antrasis atrastas radinys buvo Forbeso karjero radinys iš Gibralterio 1848 m.

Anatomija

Neandertaliečiai buvo maždaug 164-168 cm ūgio ir vidutiniškai svėrė 77,6 kg. Neandertaliečių moterų ūgis buvo apie 154 cm, o svoris - vidutiniškai 66,4 kg.

Neandertaliečiai buvo stipresnio (tvirtesnio) sudėjimo ir pasižymėjo išskirtiniais morfologiniais bruožais, ypač kaukolės. Jie buvo daug stipresni už šiuolaikinius žmones, ypač viršutinėje kūno dalyje.

Neandertaliečių ilgieji kaulai ir sąnariai storesni nei mūsų, o kai kurie ilgieji kaulai šiek tiek išlenkti. Ir storis, ir išlinkimas rodo, kad neandertaliečiams reikėjo daugiau jėgos nei mūsų rūšiai.

Jaunieji neandertaliečiai

Nuo 2007 m. danties amžių galima tiesiogiai apskaičiuoti naudojant neinvazinį danties emalio augimo modelių vaizdavimą rentgeno spindulių sinchrotroninės mikrotomografijos metodu.

Šie tyrimai rodo, kad neandertaliečių fizinis vystymasis buvo daug spartesnis nei šiuolaikinių žmonių vaikų. Rentgeno spindulių sinchrotroninės mikrotomografijos tyrimas, atliktas su ankstyvuoju H. sapiens, įrodo, kad šis skirtumas tarp abiejų rūšių egzistavo jau prieš 160 000 metų iki mūsų dienų.

Lūžiai

Atrodo, kad neandertaliečiai labai dažnai patirdavo lūžius. Šie lūžiai dažnai užgyja, o infekcijos požymių būna mažai arba jų visai nėra, todėl galima daryti prielaidą, kad sužeistaisiais buvo rūpinamasi nedarbingumo metu.

Neandertaliečiai dažnai susižalodavo panašiai kaip šiuolaikiniai rodeo profesionalai, nes dažnai susidurdavo su dideliais, kovingais žinduoliais. Lūžiai rodo, kad jie galėjo medžioti šokdami ant grobio ir jį užkabindami ar net pargriaudami ant žemės.

Neandertaliečių kaukolė nuo mūsų kaukolių skiriasi keliais aspektais.


Tiesioginis palyginimas

Gyvenimo būdas

Jie gyveno Eurazijoje pleistoceno ledynmečio metu ir medžiojo stambius žinduolius, pavyzdžiui, bizonus, taurus (gyvų galvijų protėvius), elnius, šiaurės elnius, muskusinius jaučius ir mamutus.

Kaukolės šiek tiek didesnės nei Homo sapiens, o tai rodo, kad jie buvo protingi ir tikriausiai mokėjo kalbą. Kita vertus, skeletas rodo, kad jie buvo linkę spręsti savo problemas (pavyzdžiui, medžioklę) labiau jėga nei mes.

Neandertaliečio akmeniniai įrankiai vadinami mousterio įrankiais ir yra pažangesni už ankstesnių žmonių rūšių acheulio įrankius. Homo sapiens akmeniniai įrankiai yra dar įvairesni ir leidžia manyti, kad mūsų rūšis naudojo daugiau įrankių nei neandertaliečiai.

Neandertaliečiai beveik išimtinai valgė mėsą, nors jų mityboje buvo ir virtų daržovių. Jie gamino gerus įrankius ir gyveno sudėtingose socialinėse grupėse. Jų palaikų tyrimai parodė, kad jie galėjo turėti šnekamąją kalbą, tačiau jos pobūdis nežinomas.

Yra daugybė teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti, kodėl neandertaliečiai išmirė. Teigiama, kad jie galėjo nesugebėti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Taip pat teigiama, kad jie nesugebėjo sėkmingai konkuruoti su šiuolaikinių žmonių protėviais.