Rūšis: biologinis apibrėžimas, taksonomija ir pavyzdžiai

Rūšis - tai organizmo rūšis. Tai pagrindinis biologinės klasifikacijos vienetas ir formalus taksonomijos rangas. Istoriškai šis terminas buvo vartojamas įvairiai ir ne visada tiksliai, todėl šiandien mokslininkai naudoja kelis skirtingus rūšies apibrėžimus ir koncepcijas: aptinkama daugiau nei viena praktinė reikšmė ir apie 20–30 atskirų vartojimo būdų.

Kas yra rūšis?

Paprastai rūšis reiškia grupę organizmų, kurie yra panašūs tarpusavyje ir skiriasi nuo kitų grupių. Pavyzdžiai:

• Vilkai (Canis lupus) — viena rūšis;
• Žmonės (Homo sapiens) — kita rūšis.

Kasdienėje kalboje dažnai daroma prielaida, kad, pavyzdžiui, katės dauginasi su katėmis ir duoda palikuonių, kurie taip pat yra katės — tokiu pagrindu ir susiformavo rūšies samprata, pavadinta Felis catus. Tačiau biologijoje situacija yra sudėtingesnė: yra hibridizacijos atvejų, kloninių organizmų, rūšių auginamų dirbtinėmis sąlygomis, ir dažnai viena rūšis gali turėti didelį vidinį kintamumą.

Skirtingos rūšies koncepcijos

Mokslinėje literatūroje galima rasti keletą pagrindinių rūšies apibrėžimų:

• Biologinė rūšies koncepcija (Ernst Mayr): rūšis – tai grupė natūraliai besidauginančių populiacijų, kurios yra reprodukciškai izoliuotos nuo kitų tokių grupių. Ši koncepcija gerai tinka daugumai gyvūnų, tačiau nėra plačiai taikoma bakterijoms ar aseksualioms rūšims.
• Morfologinė (linijinė) koncepcija: rūšis apibrėžiama pagal išvaizdos ir struktūros požymius. Dažnai taikoma fosiliniams radiniams ir organizmams, kurių genetikos tyrimų nėra.
• Filogenetinė (kladinė) koncepcija: rūšis – mažiausia monofiletinė grupė (kladas), turinti bendrą kilmę ir atpažįstamus sinapomorfinius požymius.
• Ekologinė koncepcija: rūšis apibrėžiama pagal ekologinę nišą — organizmai, užimantys specifinę aplinką arba ekologinę vaidmenį, sudaro rūšį.
• Yra ir kitos koncepcijos (pvz., evoliucinė, pripažinimo koncepcija), kurios akcentuoja ilgalaikį linijinį pokytį arba reprodukcinį elgesį.

Rūšies reikšmė taksonomijoje ir pavadinimai

Taksonomijoje rūšiai suteikiamas dvivardis lotyniškas pavadinimas (binominė nomenklatūra), kurį 1753 m. pradėjo naudoti Carl von Linné (Linnaeus). Jį sudaro genties pavadinimas (didžioji raide) ir rūšies epitetas (mažoji raide), pvz., Homo sapiens ar Felis catus. Tokia sistema padeda aiškiai identifikuoti organizmus visame pasaulyje.

Taksonominė hierarchija

Rūšys įeina į platesnius taksonominius vienetus. Originalus tų vienetų pavyzdys šiame tekste pateiktas su nuorodomis:

Rūšys sugrupuojamos į didesnes grupes, pavyzdžiui, sakalą ar kitus paukščius. Panašios rūšys sudaro didesnę grupę (taksoną), vadinamą gentimi, šiuo atveju Corvus. Toliau seka šeima (pavyzdžiui, varninių šeima, kuriai priklauso varnos ir varnėnai, taip pat zylės ir varnėnai). Šeimos jungiamos į būrius, pavyzdžiui, giesmininkus, kuriems priklauso daugybė paukščių šeimų. Kita grupė yra klasė; visi paukščiai priklauso tai pačiai klasei. Po to seka filosofija, pavyzdžiui, stuburiniai, kuriems priklauso visi gyvūnai, turintys stuburą. Paskutinė yra karalystė, pavyzdžiui, gyvūnų karalystė. Tai yra gyvosios gamtos klasifikavimo būdai.

Pastaba: kai kuriuose tekstuose sąvokos lotyniškai rašomos kitaip (pvz., filum / phylum vietoje žodžio, kuris čia nurodytas kaip "filosofija,"). Svarbu žinoti, kad pagrindinė hierarchija (iš mažesnių į didesnius vienetus) yra: rūšis → gentis → šeima → būrys → klasė → skyrius (filum) → karalystė.

Kada rūšis nėra paprasta koncepcija

Biologijoje pasitaiko situacijų, kai aiškiai apibrėžti rūšies ribas sunku:

• Hibridizacija: kai skirtingos rūšys susiporuoja ir suteikia vaisingus arba dalinai vaisingus palikuonis.
• Kryptinės arba kriptinės rūšys: išoriškai panašūs organizmai, bet statomi skirtingomis filogenetinėmis linijomis.
• Aseksualūs organizmai: bakterijos, kai kurios augalų ir gyvūnų linijos daugintis be lytinio kryžminimo, todėl biologinė rūšies koncepcija čia netinka.
• Populiacijų nuoseklumas: vienos rūšies populiacijos gali būti genetiškai labai skirtingos, tačiau vis tiek priskiriamos tai pačiai rūšiai.

Rūšių atsiradimas (speciacija)

Rūšys formuojasi per speciacijos procesus — evoliucinį diferenciaciją, kai populiacijos ilgainiui tampa tokios skirtingos, kad nebekryžminasi arba jų palikuonys yra neefektyvūs. Dažniausios speciacijos rūšys yra:

• Allopatrinė speciacija — geografinis izoliavimas (pvz., sala atskiria populiacijas);
• Sympatrinė speciacija — naujos rūšys susidaro toje pačioje teritorijoje, pvz., kai atsiranda ekologinių ar elgsenos skirtumų;
• Peripatrinė ir parapatrinė speciacija — kai maža populiacijos dalis izoliuojasi arba gyvena šalia pagrindinės populiacijos ir palaipsniui diferenciuojasi.

Pavyzdžiai ir praktinė reikšmė

Rūšies samprata yra svarbi biologijoje, ekologijoje, konservavime ir teisėje (pvz., rūšių apsaugos priemonės). Teisingas rūšies identifikavimas leidžia nustatyti biologinę įvairovę, stebėti invazines rūšis, planuoti išsaugojimo strategijas ir suprasti evoliucinius procesus.

Yra mnemotechninė priemonė, padedanti įsiminti padalijimų tvarką, kuri dar kartą išvardyta toliau: "Karalius Filipas atvažiavo į svečius paragauti puikių spagečių".

Santrauka: rūšis yra vienas iš kertinių biologinės klasifikacijos vienetų. Nors kasdienėje kalboje rūšis dažnai suvokiama paprastai, mokslinėje praktikoje jos apibrėžimas priklauso nuo konteksto ir pasirinktos koncepcijos. Taksonomijoje rūšis yra bazinis elementas, įtraukiamas į platesnę hierarchiją — gentis, šeima, būrys, klasė, filumas ir karalystė.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra rūšis?

K: Kiek skirtingų būdų vartojamas žodis "rūšis"?

K: Koks yra dviejų skirtingų rūšių pavyzdys?

K: Kaip nusprendėte, kad rūšis vadinasi Felis catus?

K: Koks yra mnemoninis būdas prisiminti skirstymo tvarką klasifikuojant gyvas būtybes?

Paieška pagal raidę