Biologinės rūšies sąvoka

Jo vaidmuo taksonomijoje

Biologinė rūšis yra pagrindinė gyvų būtybių klasifikavimo priežastis, tačiau ją taikyti praktiškai nėra lengva. Geri to pavyzdžiai yra šie:

"Poravimosi nebuvimas, sterilumas ar negyvybingumas kryžminant tarp padermių niekada nebuvo laikomas tinkamu atskirų rūšių įrodymu, įskaitant net paties Dobžanskio atliktus brolių ir seserų Drosophila rūšių tyrimus".

"Biologinės rūšies sąvoka neturi jokios reikšmės aseksualiems organizmams, o jos taikymas kitiems organizmams yra labai ribotas. Galima sugaišti begalę laiko ir įdėti begalę pastangų aptariant rūšių sąvoką ir kuriant dar daugiau siūlomų konkrečių apibrėžimų modifikacijų ir variantų. Tokios diskusijos yra labai naudingos, nes skatina objektyvesnį evoliucijos ir taksonomijos samprotavimą, tačiau tuo tarpu žmonių plėšikavimas ir buveinių naikinimas ir toliau naikina rūšį. Laikas yra prieš mus... Skirtingos rūšių sampratos sukuria [porūšių grupes], todėl beprasmiška svarstyti apie galutinę taksonominę sistemą".

Tuo norima pasakyti, kad praktiškai vien biologinės rūšies sąvokos nepakanka norint nuspręsti, kaip klasifikuoti gyvūnus.

Istorinė raida

Džonas Rėjus (John Ray)

1686 m. Džonas Rėjus pristatė ne evoliucinę biologinę koncepciją. Jis manė, kad rūšys išsiskiria tuo, kad visada susidaro ta pati rūšis, kuri yra pastovi ir nuolatinė, nors rūšies viduje galimi dideli pokyčiai.

Rūšies, kaip fizinio organizmo tipo, idėja turi ilgą istoriją. Taksonomijoje ji išliko kaip rūšinio egzemplioriaus sąvoka. Taip Linajus dirbo savo binominėje klasifikacijoje ir tai vis dar naudinga mėgėjams gamtininkams.

Čarlzas Darvinas

Knygoje "Kilmė" Čarlzas Darvinas teigė, kad rūšys - tai etiketės, kurias ekspertai suteikė remdamiesi savo stebėjimais.

"... į rūšį žiūriu kaip į terminą, kuris patogumo sumetimais savavališkai suteikiamas individų, labai panašių vienas į kitą, grupei...".

Tačiau prieš dvidešimt metų jis turėjo daug geresnę idėją. Jis manė, kad rūšys palaikomos reprodukcinės izoliacijos būdu. Jis netgi sako: "Taigi rūšys gali būti geros ir beveik nesiskirti jokiais išoriniais požymiais". Čia jis cituoja dvi giminingas lapuotųjų giesmininkų rūšis, kurias 1768 m. Anglijoje atrado Gilbertas Vaitas (Gilbert White). Šiuo ankstyvuoju savo karjeros etapu Darvinas labai priartėjo prie šiuolaikinės biologinės rūšies sampratos. ^p266

Šiuolaikinė era

Per pastaruosius 70 metų profesionalių biologų mąstyme apie rūšis dominavo dvi idėjos.

Pirmoji yra populiacijų genetikos koncepcija. Tai reiškia, kad rūšis laikoma grupe, galinčia poruotis kartu, nors jos visos tam tikru mastu yra skirtingos. Tai reiškia, kad rūšis yra genofondas.

Antroji - DNR sekos analizė, kuri padeda nustatyti, ar panašiai atrodančios rūšys genetiškai skiriasi viena nuo kitos. Tai ypač naudinga, kai praktiškai neįmanoma atlikti veisimo eksperimentų.

Brolių ir seserų rūšys

Giminingos rūšys dažnai vadinamos kriptinėmis (paslėptomis) rūšimis, nes jų skirtumus galima pastebėti tik analizuojant jų DNR. Jos labai paplitusios jūrų aplinkoje.

Visose buveinėse aptinkama daug kriptinių rūšių. Atlikus jūrų samanų Celleporella hyalina DNR sekų analizę paaiškėjo, kad egzistuoja daugiau nei dešimt ekologiškai skirtingų rūšių, kurios skyrėsi daugelį milijonų metų.

Kriptinių rūšių nustatymo duomenys rodo, kad senesni pasaulinio rūšių gausumo įverčiai yra per maži. Pavyzdžiui, mitochondrinės DNR tyrimai rodo, kad yra bent 11 genetiškai skirtingų žirafų populiacijų. Panašiai ir Amazonės varlės Eleutherodactylus ockendeni yra mažiausiai trys skirtingos rūšys, kurios išsiskyrė prieš daugiau kaip 5 mln. metų.