Plėšrumas

Ekologijoje grobuoniškumas apibūdina dviejų gyvių santykius ir veiksmus. Plėšrūnas pagauna, užpuola ir suėda savo auką. Prieš valgydami grobį, plėšrūnai gali jį nužudyti arba ne. Tačiau plėšrūnas visada miršta, o grobio kūno dalys patenka į plėšrūno kūną. Tikruoju plėšrūnu galima laikyti tokį, kuris ir nužudo, ir suėda kitą gyvūną, tačiau daugelis gyvūnų veikia ir kaip plėšrūnai, ir kaip šiukšlintojai.

Plėšrūnas - tai gyvūnas, kuris medžioja, gaudo ir ėda kitus gyvūnus. Pavyzdžiui, plėšrūnas yra voras, suėdęs į savo tinklą patekusią musę, arba liūtų gauja, suėdusi buivolą. Gyvūnai, kuriuos plėšrūnas medžioja, vadinami grobiu. Vyriausiasis plėšrūnas arba viršūninis plėšrūnas yra tas, kurio grobiu nesimaitina kiti plėšrūnai.

Plėšrūnai paprastai yra mėsėdžiai (minta mėsa) arba visaėdžiai (minta augalais ir kitais gyvūnais). Plėšrūnai medžioja kitus gyvūnus, kad gautų maisto. Plėšrūnų pavyzdžiai: vanagai, ereliai, sokolai, katės, krokodilai, gyvatės, plėšrūnai, vilkai, banginiai žudikai, omarai, liūtai ir rykliai.

Liūtas ir jauniklis ėda žaliąjį buivolą.

Indinis pitonas, praryjantis suaugusį čitalinį elnią Mudumalai nacionaliniame parke.

Plėšrūnas iš pasalų

Plėšrūnai iš pasalų arba sėdintys ir laukiantys plėšrūnai yra mėsėdžiai gyvūnai arba kiti organizmai, pavyzdžiui, kai kurie mėsėdžiai augalai. Jie grobį pagauna arba į spąstus įtraukia paslapčia arba naudodamiesi strategija (ne sąmoninga strategija), o ne vien greičiu ar jėga.

Šie organizmai paprastai slepiasi tyliai ir laukia, kol grobis priartės per atstumą. Jie dažnai maskuojasi ir gali būti vieniši. Tai gali būti saugiau plėšrūnui, nes tykojęs jis mažiau susiduria su savo paties plėšrūnais.

Kai plėšrūnas negali judėti greičiau už pageidaujamą grobį, tikėtina, kad grobio užklupimas bus veiksmingesnis nei persekiojimas. Plėšrūnas, galintis ilgą laiką judėti dideliu greičiu, gali persekioti, kol grobis pavargsta ir sulėtėja. Tačiau yra daug tarpinių strategijų, pavyzdžiui, kai persekiojimo plėšrūnas yra greitesnis už savo auką nedidelį atstumą, bet ne ilgai persekiodamas, tada strategijos dalimi tampa persekiojimas arba pasala.

Jaunas raudonkojis vanagas ėda Kalifornijos voveraitę.

Mėsinėsskruzdėlės ėda cikadą; kai kurios rūšys ėda didesnį už save grobį, ypač kai dirba kartu.

Liūtė su grobiu.

Žiniasklaida Vabalo lerva puola žuvį.

Auksaspalvio voriuko (Misumena vatia) patelė, gaudanti poruojančių musių poros patelę.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra grobuoniškumas?

Atsakymas: Plėšrumas - tai santykiai ir veiksmai tarp dviejų gyvių, kai plėšrūnas pagauna, užpuola ir suėda savo auką.

K: Ar plėšrūnai visada nužudo savo auką prieš ją suvalgydami?

A: Plėšrūnai gali nužudyti savo grobį prieš jį suvalgydami, o gali ir nenužudyti, tačiau plėšrūnas visada miršta.

K: Ar gyvūnas gali būti ir plėšrūnas, ir šiukšlintojas?

A: Taip, daugelis gyvūnų yra ir plėšrūnai, ir šiukšlintojai.

K: Kas yra tikrasis plėšrūnas?

A: Tikrasis plėšrūnas yra gyvūnas, kuris nužudo ir suėda kitą gyvūną.

K: Kas yra aukščiausiasis plėšrūnas arba viršūninis plėšrūnas?

A: Aukščiausias plėšrūnas arba viršūninis plėšrūnas yra tas, kuris nėra kitų plėšrūnų grobis.

K: Kokie gyvūnai paprastai yra plėšrūnai?

A: Plėšrūnai paprastai yra mėsėdžiai (minta mėsa) arba visaėdžiai (minta augalais ir kitais gyvūnais).

K: Ar plėšrūnai ėda kitus plėšrūnus?

A: Plėšrūnai dažniausiai neėda kitų plėšrūnų.