Liūtas
Liūtas (Panthera leo) - didelis kačių (Felidae) šeimos žinduolis. Kai kurie dideli patinai sveria daugiau kaip 250 kg. Šiandien laukiniai liūtai gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Azijoje. Liūtai prisitaikę gyventi pievose ir mišriose teritorijose su medžiais ir žole. Palyginti nedidelės patelės greitai bėga trumpus atstumus ir koordinuoja bandos gyvūnų medžioklę.
Istoriniais laikais liūtai išnyko iš Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos. Iki vėlyvojo pleistoceno, maždaug prieš 10 000 metų, liūtas buvo labiausiai paplitęs stambus sausumos žinduolis po žmogaus. Jie buvo aptinkami didžiojoje Afrikos dalyje, visoje Eurazijoje nuo Vakarų Europos iki Indijos ir Amerikoje nuo Jukono iki Peru. Dabar liūtas yra pažeidžiama rūšis. XX a. antrojoje pusėje per du dešimtmečius jo paplitimas Afrikoje sumažėjo 30-50 %. Didžiausią susirūpinimą kelia buveinių nykimas ir konfliktai su žmonėmis.
Liūtai dažnai vadinami žvėrių karaliais. Jie naudojami kaip simboliai, simbolizuojantys drąsą. Heraldikoje jie sutinkami dažniau nei bet kuris kitas gyvūnas. Jie yra drąsos ir karališkumo simbolis.
Laukinėje gamtoje liūtai gyvena nuo 10 iki 14 metų. Kai jie sugaunami, gali gyventi ilgiau nei 20 metų. Laukinėje gamtoje patinai paprastai gyvena ne ilgiau kaip 10 metų. Taip yra todėl, kad dėl žaizdų, patirtų kovojant su kitais patinais, jų gyvenimas sutrumpėja. Paprastai jie gyvena savanose ir pievose. Šiose vietovėse yra krūmų ir medžių, tačiau liūtai daugiausia prisitaikę gaudyti grobį pievose. Palyginti su kitomis katėmis, liūtai yra socialūs. Liūtų grupė vadinama gauja. Liūtų gaujoje yra giminingų patelių, jų jauniklių ir vienas ar du suaugę patinai. Liūtų patelių grupės dažnai medžioja kartu.
Liūtai yra plėšrūnai ir šiukšlintojai. Liūtai yra aukščiausio lygio plėšrūnai. Liūtai minta antilopėmis, buivolais, zebrais, kiaunėmis, gnu, paukščiais, kiškiais, vėžliais ir žuvimis. Liūtai ryja gyvūnus, nugaišusius dėl natūralių priežasčių (ligų) arba nužudytus kitų plėšrūnų. Jie nuolat stebi ratus sukančius grifus, nes tai reiškia, kad netoliese yra negyvas arba sužeistas gyvūnas.
Pritaikymai
Jiems būdingas archetipinis riaumojimas, kuriuo jie bendrauja su kitais grupės nariais ir įspėja įvairius įsibrovėlius apie teritorijos ribas.
Jie turi ilgus, ištraukiamus nagus, kurie padeda liūtams sugriebti ir sulaikyti grobį. Jie taip pat turi šiurkštų liežuvį, kuris padeda jiems nulupti grobio odą nuo mėsos ir mėsą nuo kaulų. Per visą pilvą jie turi laisvą odą, dėl kurios šios rūšies liūtai gali būti sužeisti grobio kojomis, o tikimybė, kad bus sužeisti, yra nedidelė.
Aprašymas
Afrikoje laukinėje gamtoje liko apie 30 000 liūtų. Azijoje liko tik 350 liūtų. Jie gyvena Gir miške Gudžarato valstijoje, Indijoje.
Liūtai medžioja daug gyvūnų, pavyzdžiui, gnusus ir antilopes. Liūtų patinai paprastai sveria nuo 150 iki 250 kg. Didelių liūtų svoris siekia nuo 250 iki 270 kg (550-600 svarų). Liūtų patelės (liūtės) paprastai sveria nuo 120 iki 182 kg (265-401 svarų). Subrendę liūtų patinai yra vienintelės katės, turinčios girią. Liūtas turi ilgą kūną, trumpas kojas, didelius nagus, didelę galvą ir gelsvai rudą kailį.
Elgesys
Liūtai gyvena grupėmis, kurios vadinamos pasididžiavimais. Vienoje bandoje gali gyventi nuo 10 iki 40 liūtų. Kiekviena kaimenė turi savo gyvenamąją teritoriją, kuri vadinama teritorija. Liūtai neleidžia kitiems mėsėdžiams (mėsa mintantiems gyvūnams) medžioti jų teritorijoje. Teritorija gali būti net 260 kvadratinių kilometrų (100 kvadratinių mylių) dydžio.
Liūtų riaumojimas kiekvienam žmogui yra savitas. Jis naudojamas teritorijos žymėjimui ir įspėjimui apie kitus liūtus, esančius atskirose kaimenėse (arba vienišus individus). Tačiau tai paprastai daro konkuruojantys patinai.
Liūtai nėra tokie greiti kaip gepardai, tačiau medžioja būriais. Tai neįprasta katėms. Paprastai medžioja patelės. Tačiau patinai kartais gali padėti, jei reikia, sumedžioti didelius gyvūnus. Nugalėję grobį, liūtai jį uždusina, įkandę į priekinę veido dalį, kad jis negalėtų kvėpuoti. Be to, liūtai turi ilgus ištraukiamus nagus, kurie veikia kaip kabliai, kad galėtų sulaikyti grobį.
Nors liūtai gerai žudo grobį maistui, jie nėra vieni iš pavojingiausių gyvūnų žmonėms.
Veisimas
Liūtaitė jauniklių gali susilaukti, kai jai būna 2-3 metai. Jauni liūtai vadinami jaunikliais. Jaunikliai gimsta po 3,5 mėnesio. Jaunikliai gimsta akli; jų akys neatsiveria iki maždaug savaitės amžiaus, o gerai matyti jie negali maždaug iki dviejų savaičių. Liūtai neturi urvo (namų), kuriame gyventų ilgą laiką. Liūtaitė jauniklius slepia tankiuose krūmuose, grioviuose arba uolų atodangose. Jei slėptuvę pastebi kiti plėšrūnai, liūtė perkelia jauniklius į naują slėptuvę. Maždaug 6 savaičių amžiaus jaunikliai pristatomi bandai. Jaunikliai yra labai pažeidžiami, kai liūtė išeina į medžioklę ir turi palikti jauniklius. Be to, kai naujas patinas perima vadą iš kito patino, jis paprastai nužudo visus jauniklius. Tada jauniklių motinos susiporuoja su naujuoju bandos patinu, o tai reiškia, kad pirmoji naujų jauniklių partija bus jo palikuonys. Gimsta 2-6 jauniklių vados. Paprastai tik 1-2 jaunikliai išgyvena iki tol, kol yra pristatomi bandai, ir tada juos saugo visa banda.
Yra žinoma, kad zoologijos soduose liūtai veisiasi su tigrais. Jei tėvai yra liūto patinas ir tigrės patelė, palikuonis vadinamas ligiu. Jei tėvai yra tigro patinas ir liūto patelė, palikuonis vadinamas tigru.
Liūtai heraldikoje
Heraldikoje liūtai sutinkami dažniau nei bet kuris kitas gyvūnas. Jie tradiciškai simbolizuoja drąsą, narsą ir karališkumą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra mokslinis liūto pavadinimas?
A: Mokslinis liūto pavadinimas yra Panthera leo.
K: Kur šiandien gyvena laukiniai liūtai?
Atsakymas: Laukiniai liūtai šiandien gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Azijoje.
K: Kiek laiko gali gyventi nelaisvėje esantis liūtas?
A: Kai liūtas patenka į nelaisvę, jis gali gyventi ilgiau nei 20 metų.
K: Kokioje aplinkoje paprastai gyvena liūtai?
A: Liūtai paprastai gyvena savanų ir pievų aplinkoje, kurioje yra šiek tiek krūmų ir medžių, tačiau jie daugiausia prisitaikę medžioti grobį pievose.
K: Ar liūtai yra vienišiai, ar visuomeniniai gyvūnai?
A.: Liūtai yra socialūs gyvūnai; jie sudaro grupes, vadinamas grobuonimis, kurias sudaro giminingos patelės, jų jaunikliai ir vienas ar du suaugę patinai.
K: Kokiu maistu minta liūtai?
A.: Liūtai yra mėsėdžiai ir maitintojai; jie minta antilopėmis, buivolais, zebrais, kiaunėmis, gnu, paukščiais, kiškiais, vėžliais, žuvimis, žirafomis ir dramblių jaunikliais. Jie taip pat maitinasi dėl natūralių priežasčių (ligų) nugaišusiais arba kitų plėšrūnų nužudytais gyvūnais.
Klausimas: Kodėl liūtai išnyko iš kai kurių pasaulio dalių?
A: Istoriniais laikais liūtai išnyko iš Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos dėl buveinių nykimo ir konfliktų su žmonėmis.
