Šis straipsnis yra apie dykumą. Straipsnį apie šalį galima rasti adresu Vakarų Sachara

Šiaurės Afrikoje esanti Sachara yra didžiausia dykuma pasaulyje, išskyrus Antarktidą, ir didžiausia karštoji dykuma.

Jį riboja Atlanto vandenynas, Atlaso kalnai, Viduržemio jūra, Raudonoji jūra ir Sahelio regionas. Jis driekiasi per daugelį šalių: Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją, Egiptą, Mauritaniją, Malį, Nigerį, Čadą ir Sudaną. Didžioji dalis yra negyvenama, tačiau kai kuriems žmonėms pavyksta išgyventi tose vietose, kur yra vandens.

Sacharos dykumos plotas yra apie 9 000 000 kvadratinių kilometrų (3,5 mln. kvadratinių mylių). Skirtingais laikotarpiais ji buvo ir didesnė, ir mažesnė. Po paskutinio ledynmečio ji tapo derlingesnė, paskui vėl išdžiūvo. Tai karščiausia vieta Žemėje, bet ne sausiausia. Sausiausia yra Atakamos dykuma Pietų Amerikoje. Sacharos plotas yra maždaug toks pat, kaip visos JAV.

Geografija ir reljefas

Sachara nėra vienoda — tai mišrus dykumų kompleksas, kuriame randami skirtingi reljefo tipai:

  • Ergai (smėlio jūros) — didžiuliai kopų masyvai (pvz., Grand Erg Oriental ir Grand Erg Occidental), kai kurios kopos siekią daugiau kaip 150 m.
  • Regs — akmenuotos arba žvyro lygumos, kurių paviršių sudaro dideli lučiai ir akmeninės plokštės.
  • Hamados — uolėti ir plokšti kalnynų masyvai bei plataus masto uolų paviršiai.
  • Oazės — gyvybės centrai su požeminiu vandeniu, kur auginami datulių palmės ir kiti kultūriniai augalai.
  • Kalnai — Tibesti, Ahaggar (Hoggar), Aïr ir Atlaso pakraščių sritys; Tibesti kalnuose yra aukštesnių nei 3 000 m viršūnių.

Klimatas

Sacharos klimatas yra labai kintantis, tačiau dominuoja karštos ir sausros sąlygos. Svarbiausi klimato bruožai:

  • Vasarą dienos temperatūros daugelyje žemumų dažnai viršija 40 °C; kai kuriais periodais ir vietomis temperatūra artėja prie 50 °C.
  • Žiemos naktimis temperatūra gali ženkliai kristi — diurninis svyravimas kartais viršija 20–30 °C.
  • Centrinė Sachara yra hiperaridiška zona: metinės kritulų sumos čia gali būti mažesnės nei 25 mm; pakraščiuose ir kalnuose vidutiniškai krinta daugiau — dažnai 100–200 mm per metus.
  • Periodiški liūtys ir galingi, bet trumpalaikiai vasaros audringi krituliai gali sukelti staigius potvynius sausose upėtakose (wadis).

Flora ir fauna

Nors didžioji dalis Sacharos yra atšiauri, čia randama specializuotų augalų ir gyvūnų, prisitaikiusių prie sausros:

  • Augalija daugiausia sutelkta oazėse ir kalnų žalumynuose: datulių palmės, akacijų rūšys, krūmai bei sausrai atsparūs žoliniai augalai.
  • Gyvūnija: kupranugariai (vienkupriai arba dromedarai), fenkų (fenek) lapės, įvairios driežų ir gyvačių rūšys, paukščiai (pvz., strutis), taip pat retesnės rūšys kaip addaksas (didelė antilopė), kurios daugelį vietų tampa vis retesnės dėl žmogaus veiklos.

Žmonės, gyvenimo būdas ir kultūra

Sacharoje gyvena mažai pastovių gyventojų, tačiau regione klesti unikalūs kultūriniai lobiai:

  • Nomadai ir pusnomadai: Tuaregai, beduinai ir kitos tautos tradiciškai klajoja su gyvuliais, naudodami kupranugarius ir arklius.
  • Oazės bendruomenės: jos išlaiko žemdirbystę ir prekybą, naudojant požeminį arba šulinį vandenį.
  • Istorinė reikšmė: Sachara buvo svarbi transsacharinėms prekybos keliams — druskos, aukso, vergų ir kitų prekėms gabenimui tarp Šiaurės ir Vakarų Afrikos.

Istorija ir archeologija

Sachara buvo ne visada tokia dykuma: per Afrikaus drėgnumo periodus (vadinamą „Žalia Sachara“) ten kūrėsi ežerai ir upės, o žmonių paliktas menas — uolų piešiniai ir archeologiniai radiniai — liudija apie buvusią augmeniją, gyvulius bei žmonių gyvenimo būdus. Žymūs pavyzdžiai — uolų piešiniai Tassili n'Ajjer (Alžyras) ir kiti akmens meno paminklai.

Ekonomika ir iššūkiai

Sacharos regionas turi ekonominį potencialą, bet susiduria su rimtais iššūkiais:

  • Ištekliai: nafta, gamtinės dujos, fosfatai ir tam tikri mineralai randami kai kuriose dykumos dalyse.
  • Turizmas: dykumos turizmas (safariai, archeologinės ekskursijos, kopų ekspedicijos) pritraukia lankytojus, bet infrastruktūros trūkumas ir saugumo klausimai riboja vystymąsi.
  • Aplinkos problemos: iššūkiai — vandens stoka, gruntinio vandens išeikvojimas (ypač naudojant „fosilinį“ vandenį oazėse), dirvos erozija, žmogaus veiklos skatinama dezertifikacija ir klimato kaita.

Įdomūs faktai

  • Sacharos plotas yra maždaug 9 mln. km² — panašus į visos JAV plotą.
  • Per geologinį laiką Sachara kito: po paskutinio ledynmečio ji buvo drėgnesnė, o vėliau vėl išdžiūvo, palikdama liudijimus apie ankstesnę klimato būklę.
  • Tai viena iš karščiausių Žemės vietų; vasaros dienomis daug kur temperatūra būna labai aukšta, o naktimis — gerokai žemesnė.
  • Nors Sachara yra labai sausa, ji nėra sausiausia dykuma pasaulyje — tą titulą dažniausiai priskiria Atakamos dykumai.

Sachara išlieka sudėtinga ir įspūdinga pasaulio dalis — geografiškai ir kultūriškai įvairi, kupina tiek gamtinių iššūkių, tiek istorinių ir ekologinių reikšmių.