Sachara

Klimatas

Sacharos klimatas yra vienas atšiauriausių pasaulyje. Paprastai Sacharos kraštovaizdyje iškrinta nedaug kritulių, pučia stiprūs vėjai ir labai svyruoja temperatūra. Kai kuriose vietovėse kritulių gali neiškristi net ištisus metus.

Vasarą dienos oro temperatūra Sacharoje dažnai viršija 100 laipsnių pagal Farenheitą. Žiemą šiaurinėje Sacharos dalyje gali užšalti, o pietinėje Sacharos dalyje temperatūra būna švelnesnė. Kai kuriose aukštesnėse kalnų grandinėse kartais gali iškristi sniegas, retai - dykumos dugne.

Aplinka

Aukščiausias 3415 m aukščio kalnas yra Emi Koussi Čade. Kai kuriose Sacharos dykumoje esančiose kalnų viršūnėse net vasarą būna sniego. Pagrindinė kalnų grandinė yra Atlaso kalnai Alžyre. Žemiausia Sacharos vieta yra Kattaros įduboje Egipte, maždaug 130 m žemiau jūros lygio. Smėlio dangos ir kopos sudaro apie 25 % Sacharos ploto. Kitą dalį sudaro kalnai, stepės su daugybe akmenų ir oazės.

Per Sacharą teka kelios upės. Tačiau dauguma jų, išskyrus Nilą ir Nigerį, atiteka ir išteka skirtingais metų laikais.

Metalų mineralai yra labai svarbūs daugumai Sacharos šalių. Alžyre ir Mauritanijoje yra keli dideli geležies rūdos telkiniai. Taip pat yra urano kasyklų, daugiausia Nigeryje. Daug fosfatų yra Maroke ir Vakarų Sacharoje. Naftos daugiausia yra Alžyre, kur ji labai svarbi šalies ekonomikai. Nors naudingųjų iškasenų gavyba lėmė Sacharos ekonomikos augimą, tai retai padėjo vietiniams gyventojams, nes kvalifikuoti darbininkai buvo atvežti iš kitų šalių.

Miestai

Dauguma iš maždaug 4 mln. Sacharos gyventojų gyvena Mauritanijoje, Vakarų Sacharoje, Alžyre, Libijoje ir Egipte. Vyraujančios žmonių grupės yra sahraviai ir tuaregai. Didžiausias miestas yra Mauritanijos sostinė Nuakšotas. Kiti svarbūs miestai yra Tamanrasetas Alžyre, Sebha ir Gatas Libijoje.

Tik 200 000 km² Sacharos plote yra derlingos oazės, kuriose auginamos datulės, kukurūzai ir vaisiai. Keletą derlingų regionų šiandien maitina požeminės upės ir požeminiai baseinai. Daugelis Sacharos oazių yra įdubose (vietovėse, esančiose žemiau jūros lygio), todėl vanduo iš požeminių rezervuarų - artezinių šulinių - patenka į paviršių.

Sacharos dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų. Dirvožemis įdubose dažnai būna druskingas.

Kitos augmenijos rūšys - tai pavienės žolės, krūmai ir medžiai aukštumose, o taip pat oazėse ir palei upių vagas. Kai kurie augalai gerai prisitaikę prie klimato, todėl sudygsta per 3 dienas po lietaus, o sėklas pasėja per 2 savaites.

Sacharoje gyvena šie gyvūnai: pelėkautai, jerubės, dykumų kiškiai ir dykumų ežiai, barbarų avys, oriksai, gazelės, elniai, laukiniai asilai, babuinai, hienos, šakalai, smėlio lapės, lasės ir mangustos. Paukščių rūšių yra daugiau kaip 300. Čia taip pat gyvena ropliai, įskaitant 4 rūšių gyvates. Čia gyvena nuodingiausias pasaulyje skorpionas.

Prieš 4000 metų Sachara buvo klestinti savanos pieva, kurioje gyveno daugybė įvairių laukinių gyvūnų. Tarp jų buvo tokių gyvūnų kaip drambliai ir žirafos. Dėl klimato kaitos kritulių iškrenta mažiau, todėl Sachara virto nederlinga dykuma, kokią pažįstame šiandien.