Sachara — didžiausia karštoji dykuma pasaulyje: geografija, klimatas, faktai
Sachara — didžiausia karštoji dykuma pasaulyje: geografija, klimatas, įdomūs faktai, oazės ir išlikimo istorijos — tyrinėkite 9 mln. km² paslaptis.
Šis straipsnis yra apie dykumą. Straipsnį apie šalį galima rasti adresu Vakarų Sachara
Šiaurės Afrikoje esanti Sachara yra didžiausia dykuma pasaulyje, išskyrus Antarktidą, ir didžiausia karštoji dykuma.
Jį riboja Atlanto vandenynas, Atlaso kalnai, Viduržemio jūra, Raudonoji jūra ir Sahelio regionas. Jis driekiasi per daugelį šalių: Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją, Egiptą, Mauritaniją, Malį, Nigerį, Čadą ir Sudaną. Didžioji dalis yra negyvenama, tačiau kai kuriems žmonėms pavyksta išgyventi tose vietose, kur yra vandens.
Sacharos dykumos plotas yra apie 9 000 000 kvadratinių kilometrų (3,5 mln. kvadratinių mylių). Skirtingais laikotarpiais ji buvo ir didesnė, ir mažesnė. Po paskutinio ledynmečio ji tapo derlingesnė, paskui vėl išdžiūvo. Tai karščiausia vieta Žemėje, bet ne sausiausia. Sausiausia yra Atakamos dykuma Pietų Amerikoje. Sacharos plotas yra maždaug toks pat, kaip visos JAV.
Geografija ir reljefas
Sachara nėra vienoda — tai mišrus dykumų kompleksas, kuriame randami skirtingi reljefo tipai:
- Ergai (smėlio jūros) — didžiuliai kopų masyvai (pvz., Grand Erg Oriental ir Grand Erg Occidental), kai kurios kopos siekią daugiau kaip 150 m.
- Regs — akmenuotos arba žvyro lygumos, kurių paviršių sudaro dideli lučiai ir akmeninės plokštės.
- Hamados — uolėti ir plokšti kalnynų masyvai bei plataus masto uolų paviršiai.
- Oazės — gyvybės centrai su požeminiu vandeniu, kur auginami datulių palmės ir kiti kultūriniai augalai.
- Kalnai — Tibesti, Ahaggar (Hoggar), Aïr ir Atlaso pakraščių sritys; Tibesti kalnuose yra aukštesnių nei 3 000 m viršūnių.
Klimatas
Sacharos klimatas yra labai kintantis, tačiau dominuoja karštos ir sausros sąlygos. Svarbiausi klimato bruožai:
- Vasarą dienos temperatūros daugelyje žemumų dažnai viršija 40 °C; kai kuriais periodais ir vietomis temperatūra artėja prie 50 °C.
- Žiemos naktimis temperatūra gali ženkliai kristi — diurninis svyravimas kartais viršija 20–30 °C.
- Centrinė Sachara yra hiperaridiška zona: metinės kritulų sumos čia gali būti mažesnės nei 25 mm; pakraščiuose ir kalnuose vidutiniškai krinta daugiau — dažnai 100–200 mm per metus.
- Periodiški liūtys ir galingi, bet trumpalaikiai vasaros audringi krituliai gali sukelti staigius potvynius sausose upėtakose (wadis).
Flora ir fauna
Nors didžioji dalis Sacharos yra atšiauri, čia randama specializuotų augalų ir gyvūnų, prisitaikiusių prie sausros:
- Augalija daugiausia sutelkta oazėse ir kalnų žalumynuose: datulių palmės, akacijų rūšys, krūmai bei sausrai atsparūs žoliniai augalai.
- Gyvūnija: kupranugariai (vienkupriai arba dromedarai), fenkų (fenek) lapės, įvairios driežų ir gyvačių rūšys, paukščiai (pvz., strutis), taip pat retesnės rūšys kaip addaksas (didelė antilopė), kurios daugelį vietų tampa vis retesnės dėl žmogaus veiklos.
Žmonės, gyvenimo būdas ir kultūra
Sacharoje gyvena mažai pastovių gyventojų, tačiau regione klesti unikalūs kultūriniai lobiai:
- Nomadai ir pusnomadai: Tuaregai, beduinai ir kitos tautos tradiciškai klajoja su gyvuliais, naudodami kupranugarius ir arklius.
- Oazės bendruomenės: jos išlaiko žemdirbystę ir prekybą, naudojant požeminį arba šulinį vandenį.
- Istorinė reikšmė: Sachara buvo svarbi transsacharinėms prekybos keliams — druskos, aukso, vergų ir kitų prekėms gabenimui tarp Šiaurės ir Vakarų Afrikos.
Istorija ir archeologija
Sachara buvo ne visada tokia dykuma: per Afrikaus drėgnumo periodus (vadinamą „Žalia Sachara“) ten kūrėsi ežerai ir upės, o žmonių paliktas menas — uolų piešiniai ir archeologiniai radiniai — liudija apie buvusią augmeniją, gyvulius bei žmonių gyvenimo būdus. Žymūs pavyzdžiai — uolų piešiniai Tassili n'Ajjer (Alžyras) ir kiti akmens meno paminklai.
Ekonomika ir iššūkiai
Sacharos regionas turi ekonominį potencialą, bet susiduria su rimtais iššūkiais:
- Ištekliai: nafta, gamtinės dujos, fosfatai ir tam tikri mineralai randami kai kuriose dykumos dalyse.
- Turizmas: dykumos turizmas (safariai, archeologinės ekskursijos, kopų ekspedicijos) pritraukia lankytojus, bet infrastruktūros trūkumas ir saugumo klausimai riboja vystymąsi.
- Aplinkos problemos: iššūkiai — vandens stoka, gruntinio vandens išeikvojimas (ypač naudojant „fosilinį“ vandenį oazėse), dirvos erozija, žmogaus veiklos skatinama dezertifikacija ir klimato kaita.
Įdomūs faktai
- Sacharos plotas yra maždaug 9 mln. km² — panašus į visos JAV plotą.
- Per geologinį laiką Sachara kito: po paskutinio ledynmečio ji buvo drėgnesnė, o vėliau vėl išdžiūvo, palikdama liudijimus apie ankstesnę klimato būklę.
- Tai viena iš karščiausių Žemės vietų; vasaros dienomis daug kur temperatūra būna labai aukšta, o naktimis — gerokai žemesnė.
- Nors Sachara yra labai sausa, ji nėra sausiausia dykuma pasaulyje — tą titulą dažniausiai priskiria Atakamos dykumai.
Sachara išlieka sudėtinga ir įspūdinga pasaulio dalis — geografiškai ir kultūriškai įvairi, kupina tiek gamtinių iššūkių, tiek istorinių ir ekologinių reikšmių.
Sacharos palydovinė nuotrauka.
Smėlio kopos Sacharos dykumoje
Klimatas
Sacharos klimatas yra vienas atšiauriausių pasaulyje. Paprastai Sacharos kraštovaizdyje iškrinta nedaug kritulių, pučia stiprūs vėjai ir labai svyruoja temperatūra. Kai kuriose vietovėse kritulių gali neiškristi net ištisus metus.
Vasarą dienos oro temperatūra Sacharoje dažnai viršija 100 laipsnių pagal Farenheitą. Žiemą šiaurinėje Sacharos dalyje gali užšalti, o pietinėje Sacharos dalyje temperatūra būna švelnesnė. Kai kuriose aukštesnėse kalnų grandinėse kartais gali iškristi sniegas, retai - dykumos dugne.
Aplinka
Aukščiausias 3415 m aukščio kalnas yra Emi Koussi Čade. Kai kuriose Sacharos dykumoje esančiose kalnų viršūnėse net vasarą būna sniego. Pagrindinė kalnų grandinė yra Atlaso kalnai Alžyre. Žemiausia Sacharos vieta yra Kattaros įduboje Egipte, maždaug 130 m žemiau jūros lygio. Smėlio dangos ir kopos sudaro apie 25 % Sacharos ploto. Kitą dalį sudaro kalnai, stepės su daugybe akmenų ir oazės.
Per Sacharą teka kelios upės. Tačiau dauguma jų, išskyrus Nilą ir Nigerį, atiteka ir išteka skirtingais metų laikais.
Metalų mineralai yra labai svarbūs daugumai Sacharos šalių. Alžyre ir Mauritanijoje yra keli dideli geležies rūdos telkiniai. Taip pat yra urano kasyklų, daugiausia Nigeryje. Daug fosfatų yra Maroke ir Vakarų Sacharoje. Naftos daugiausia yra Alžyre, kur ji labai svarbi šalies ekonomikai. Nors naudingųjų iškasenų gavyba lėmė Sacharos ekonomikos augimą, tai retai padėjo vietiniams gyventojams, nes kvalifikuoti darbininkai buvo atvežti iš kitų šalių.
Miestai
Dauguma iš maždaug 4 mln. Sacharos gyventojų gyvena Mauritanijoje, Vakarų Sacharoje, Alžyre, Libijoje ir Egipte. Vyraujančios žmonių grupės yra sahraviai ir tuaregai. Didžiausias miestas yra Mauritanijos sostinė Nuakšotas. Kiti svarbūs miestai yra Tamanrasetas Alžyre, Sebha ir Gatas Libijoje.
Tik 200 000 km² Sacharos plote yra derlingos oazės, kuriose auginamos datulės, kukurūzai ir vaisiai. Keletą derlingų regionų šiandien maitina požeminės upės ir požeminiai baseinai. Daugelis Sacharos oazių yra įdubose (vietovėse, esančiose žemiau jūros lygio), todėl vanduo iš požeminių rezervuarų - artezinių šulinių - patenka į paviršių.
Sacharos dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų. Dirvožemis įdubose dažnai būna druskingas.
Kitos augmenijos rūšys - tai pavienės žolės, krūmai ir medžiai aukštumose, o taip pat oazėse ir palei upių vagas. Kai kurie augalai gerai prisitaikę prie klimato, todėl sudygsta per 3 dienas po lietaus, o sėklas pasėja per 2 savaites.
Sacharoje gyvena šie gyvūnai: pelėkautai, jerubės, dykumų kiškiai ir dykumų ežiai, barbarų avys, oriksai, gazelės, elniai, laukiniai asilai, babuinai, hienos, šakalai, smėlio lapės, lasės ir mangustos. Paukščių rūšių yra daugiau kaip 300. Čia taip pat gyvena ropliai, įskaitant 4 rūšių gyvates. Čia gyvena nuodingiausias pasaulyje skorpionas.
Prieš 4000 metų Sachara buvo klestinti savanos pieva, kurioje gyveno daugybė įvairių laukinių gyvūnų. Tarp jų buvo tokių gyvūnų kaip drambliai ir žirafos. Dėl klimato kaitos kritulių iškrenta mažiau, todėl Sachara virto nederlinga dykuma, kokią pažįstame šiandien.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Sachara?
A: Sachara yra didžiausia dykuma pasaulyje, išskyrus Antarktidą, esanti Šiaurės Afrikoje.
K: Kokios rūšies dykuma yra Sachara?
A: Sachara yra didžiausia pasaulyje karštoji dykuma.
K: Kokios yra Sacharos ribos?
A: Sacharą riboja Atlanto vandenynas, Atlaso kalnai, Viduržemio jūra, Raudonoji jūra ir Sahelio regionas.
K: Per kurias šalis teka Sachara?
A: Sacharos dykuma driekiasi per daugelį šalių, įskaitant Maroką, Alžyrą, Tunisą, Libiją, Egiptą, Mauritaniją, Malį, Nigerį, Čadą ir Sudaną.
K: Ar Sachara yra negyvenama?
A: Didžioji Sacharos dalis yra negyvenama, tačiau kai kurie žmonės sugeba išgyventi tose vietose, kur yra vandens.
K: Kokio dydžio yra Sachara?
A: Sacharos dykuma yra apie 9 000 000 kvadratinių kilometrų (3,5 mln. kvadratinių mylių) dydžio.
K: Ar Sachara yra karščiausia ir sausiausia vieta Žemėje?
A: Sachara yra karščiausia vieta Žemėje, bet ne sausiausia. Sausiausia yra Atakamos dykuma Pietų Amerikoje.
Ieškoti