Alžyras – didžiausia Afrikos valstybė Magrebe: istorija ir faktai
Alžyras – didžiausia Afrikos valstybė Magrebe: istorija nuo kolonijinės praeities iki šiandien, sostinė ir kaimynai, geografija, kultūra, įdomūs faktai keliautojams.
Alžyras (/ælˈdʒɪəriə/ arba /ɔːl-/), oficialiai Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika, yra buvusi Prancūzijos kolonija ir didžiausia Afrikos valstybė. Ji priklauso Magrebo regionui šiaurės vakarų Afrikoje. Alžyras yra šalies sostinė. Šiaurėje ribojasi su Viduržemio jūra, šiaurės rytuose - su Tunisu, rytuose - su Libija, pietryčiuose - su Nigeriu, pietvakariuose - su Mauritanija ir Maliu, vakaruose - su Vakarų Sachara, o šiaurės vakaruose - su Maroku.
Valstybės plotas siekia apie 2,38 mln. km², o gyventojų – daugiau nei 45 mln. Sostinė ir didžiausias miestas yra Alžyras, kiti svarbūs miestai – Oranas, Konstantina ir Anaba. Oficialios kalbos – arabų ir tamazigt (amazigų), plačiai vartojama prancūzų kalba. Dominuojanti religija – islamas (daugiausia sunitai). Valiuta – Alžyro dinaras (DZD), laiko juosta – UTC+1.
Geografija ir klimatas
Šiaurinę šalies dalį juosia Atlaso kalnų grandinės, už kurių driekiasi Sacharos dykuma, užimanti apie keturis penktadalius teritorijos. Didžiausi Sacharos masyvai – Ahagaro (Hoggar) kalnai ir Tassili n’Ajjer plokščiakalnis su garsiais priešistoriniais uolų piešiniais. Aukščiausia viršukalnė – Tahatas (apie 2900 m). Alžyras turi beveik 1000 km ilgio Viduržemio jūros pakrantę; klimatas šiaurėje Viduržemio jūrinis su švelniomis, lietingomis žiemomis ir karštomis, sausomis vasaromis, o pietuose – ryškiai dykuminis su dideliais paros temperatūrų svyravimais ir minimaliais krituliais.
Nuolatinės upės retos; daugiausia teka laikini upokšniai (vadžiai). Vaisingi šiauriniai slėniai tinka alyvmedžiams, kviečiams, citrusiniams ir vynuogėms, o oazėse auginamos datulės. Saugomos teritorijos apima Djurdžuros, Tazos, Tassili n’Ajjer parkus ir kitas gamtos erdves.
Istorija
Alžyro žemes senovėje valdė numidai, vėliau – Kartagina ir Roma (Timgadas, Džemila, Tipasa – ryškūs romėniško paveldo pavyzdžiai). Po vandalų ir Bizantijos laikotarpių VII a. įsitvirtino arabų dinastijos, plito islamas. XVI a. susikūrė Alžyro regentai Osmanų imperijos sudėtyje; pakrantės miestai garsėjo ir kaip jų laikų korsarų centrai.
1830 m. prasidėjo Prancūzijos užkariavimas ir ilgalaikė kolonizacija, kuri pakeitė demografinę, žemėvaldos ir politinę struktūrą. 1954–1962 m. vyko Alžyro nepriklausomybės karas, kurį inicijavo Nacionalinio išsivadavimo frontas (FLN). 1962 m. pasirašius Eviano susitarimus paskelbta nepriklausomybė. Vėlesniais dešimtmečiais vyko socialistinė industrializacija, nacionalizuota naftos ir dujų pramonė, tačiau 1990-ieji paženklinti smurtu ir pilietiniu konfliktu („juodasis dešimtmetis“). XXI a. pradžioje įgyvendintos nacionalinio susitaikymo priemonės, vėliau – politinės reformos ir 2019 m. taikūs „Hirak“ protestai, skatinę valdžios atsinaujinimą.
Gyventojai, kalbos ir religija
Gyventojų daugumą sudaro arabų ir amazigų (berberų) kilmės žmonės; didžiausia amazigų grupė – kabiliai, gyvenantys Kabilijoje. Valstybinėse institucijose vartojama standartinė arabų kalba; tamazigt taip pat turi valstybinės kalbos statusą, o kasdienybėje plačiai vartojami alžyriečių arabų tarmė ir prancūzų kalba. Visuomenė jauna ir urbanizuota, didelė dalis gyventojų gyvena šiaurinėje pakrantės juostoje. Dauguma išpažįsta sunitų islamą (malikizmo tradicija), egzistuoja mažos krikščionių ir kitų tikėjimų bendruomenės.
Valstybės valdymas ir administracija
Alžyras – pusiau prezidentinė respublika su prezidentu, ministru pirmininku ir dvikamere Asamblėja. Politinėje sistemoje istoriniu požiūriu reikšmingą vaidmenį vaidino nepriklausomybės judėjimas FLN, o saugumo pajėgos ilgą laiką darė įtaką strateginiams sprendimams. Šalis suskirstyta į 58 vilajas (provincijas), kurios dalijasi į apygardas ir savivaldybes.
Ekonomika
Ekonomikos ašis – angliavandenilių sektorius: nafta ir dujos sudaro didžiąją eksporto ir biudžeto pajamų dalį. Svarbūs telkiniai – Hassi Messaoud (nafta) ir Hassi R’Mel (dujos). Alžyras buvo vienas ankstyvųjų suskystintų gamtinių dujų tiekėjų pasaulyje (Arzevas, Skikda), dujos tiekiamos ir vamzdynais į Europą (įskaitant jungtis į Ispaniją ir Italiją). Valstybė siekia diversifikuoti ekonomiką, plėtoti žemės ūkį, perdirbamąją pramonę, kasybą ir atsinaujinančiąją energetiką (saulės ištekliai Sacharoje). Tarp iššūkių – jaunimo nedarbas, regionų nelygybė, priklausomybė nuo žaliavų kainų ir subsidijų sistemos reformos poreikis.
Miestai ir infrastruktūra
Be sostinės, dideli ekonominiai centrai yra Oranas (Vakarų Alžyras) ir Konstantina (rytinėje dalyje). Transporto tinklą sudaro magistralė „Rytai–Vakarai“, geležinkeliai (SNTF), svarbūs jūrų uostai – Alžyras, Oranas, Skikda, Arzevas; didžiausias oro uostas – „Houari Boumediene“ sostinėje. Viešąjį transportą papildo tramvajų ir metro linijos kai kuriuose miestuose.
Kultūra ir kasdienybė
Alžyro kultūra – arabiškų, amazigų ir Viduržemio tradicijų sintezė. Muzikoje žinomi žanrai raï (Orano regionas), chaabi ir andalūzų muzika; literatūroje – Kateb Yacine, Assia Djebar ir kiti autoriai. Virtuvėje populiarūs kuskusas, chorba, įvairūs tajinai, datulės ir migdolų desertai. Futbolas – populiariausia sporto šaka; nacionalinė rinktinė (Fennecs) yra laimėjusi Afrikos Tautų taurę.
Gamtos ir kultūros paveldas
UNESCO paveldo objektai apima Alžyro Kaspą (senoji Alžyro dalis), Timgadą ir Džemilą (romėnų miestai), M’Zabo slėnį, Tipasą ir Tassili n’Ajjer su pasaulinę reikšmę turinčiais uolų piešiniais. Dykumos oazės – Ghardają, Timimuną ir kitas – garsina tradicinė architektūra ir amatų kultūra.
Greiti faktai
- Plotas: ~2,38 mln. km² (didžiausia Afrikos valstybė pagal plotą)
- Gyventojai: >45 mln.
- Sostinė: Alžyras
- Oficialios kalbos: arabų, tamazigt
- Valiuta: Alžyro dinaras (DZD)
- Valstybės santvarka: pusiau prezidentinė respublika
- Laiko juosta: UTC+1
- Aukščiausia viršukalnė: Tahatas (~2900 m)
- Pagrindiniai ištekliai: nafta, gamtinės dujos, fosfatai
- Nepriklausomybė: 1962 m. liepos 5 d. (nuo Prancūzijos)
Alžyras pasaulio žemėlapyje
Istorija
Alžyre žmonės gyvena nuo 10 000 metų prieš Kristų. Tai galima pamatyti Tassili nacionaliniame parke. Iki 600 m. pr. m. e. finikiečiai gyveno Hippo Regius (dabar vadinamoje Anaboje), Rusikade (dabar Skikda) ir Tipasoje centrinėje šalies pakrantės dalyje. Pirmieji musulmonai arabai į Alžyrą atvyko VII a. viduryje. Daugelis žmonių pasirinko šią religiją.
XI a. tarp Tuniso ir rytinio Alžyro (Konstantois) gyveno arabų gentys Banu Hilal ir Banu Sulaym. Garsusis matematikas Fibonačis (1170-1250), būdamas paauglys, gyveno Alžyre. Čia jis išmoko hinduistinę-arabišką skaičių sistemą ir suprato, kad ją naudoti paprasčiau. 1500-1700 m. Ispanijos imperija valdė didelę Alžyro dalį. 1517 m. Alžyras tapo Osmanų imperijos dalimi.
Prancūzija Alžyrą kolonizavo nuo 1830 m. 1954 m. Nacionalinis išsivadavimo frontas (Front de Libération Nationale, FLN) siekė išsivaduoti iš Prancūzijos. Jie kariavo karą. 1962 m. liepos 5 d. Alžyras tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos.
1963 m. Ahmedas Ben Bella tapo pirmuoju Alžyro prezidentu.
Alžyro pilietinis karas prasidėjo 1991 m. Jis baigėsi 2002 m. 2011 m. vasario 24 d. vyriausybė nutraukė nepaprastąją padėtį.
Geografija
Didelę pietų Alžyro dalį užima Sacharos dykuma. Šiaurėje yra Aureso ir Nememšos kalnų grandinės. Aukščiausias taškas yra Tahato kalnas (3 003 m).
Kalbos
Oficialios šalies kalbos yra arabų (pirmoji kalba) ir berberų (antroji kalba). Daug žmonių taip pat kalba prancūziškai.
Gyventojų skaičius
Alžyre gyvena apie 39,5 mln. žmonių. Yra daugiau kaip 40 miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 100 000 žmonių.
Skyriai
Alžyre yra 48 provincijos (nuo 1983 m.):
| 1 Adrar 2 Chlef 3 Laghouat 4 Oum el Bouaghi 5 Batna 6 Bejaia 7 Biskra 8 Bechar 9 Blida 10 Bouira 11 Tamanghasset 12 Tebesa | 13 Tlemcenas 14 Tiaret 15 Tizi Ouzou 16 Alžyras 17 Djelfa 18 Dželis 19 Setifas 20 Saïda 21 Skikda 22 Sidi Bel Abbes 23 Anaba 24 Guelma | 25 Konstantinas 26 Medėja 27 Mostaganem 28 M'Sila 29 blakstienų tušas 30 Ouargla 31 Oranas 32 El Bayadh 33 Illizi 34 Bordj Bou Arréridj 35 Boumerdès 36 El Tarf | 37 Tindufas 38 Tissemsilt 39 El Oued 40 Khenchela 41 Souk Ahras 42 Tipasa 43 Mila 44 Ain Defla 45 Naama 46 Ain Temouchent 47 Ghardaia 48 Relizanė |
UNESCO pasaulio paveldo objektai
Alžyre yra kelios UNESCO pasaulio paveldo vietovės, įskaitant Beni Hammado Al Kalą - pirmąją Hammadidų imperijos sostinę; Tipasą - finikiečių, o vėliau romėnų miestą; Džemilą ir Timgadą - romėnų griuvėsius; M'Zab slėnį - kalkakmenio slėnį, kuriame yra didelė urbanizuota oazė; taip pat Alžyro Kasba - svarbią citadelę. Vienintelis gamtinis pasaulio paveldo objektas yra Tassili n'Ajjer, kalnų grandinė.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Alžyro pavadinimas?
A: Oficialus Alžyro pavadinimas yra Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika.
K: Kur yra Alžyras?
A: Alžyras yra Šiaurės Afrikoje ir priklauso Magrebo regionui Šiaurės Vakarų Afrikoje.
K: Koks miestas yra Alžyro sostinė?
A: Alžyras yra Alžyro sostinė.
K: Kokios šalys ribojasi su Alžyru?
A: Alžyras ribojasi su Tunisu šiaurės rytuose, Libija rytuose, Nigeriu pietryčiuose, Mauritanija ir Maliu pietvakariuose, Vakarų Sachara vakaruose ir Maroku šiaurės vakaruose.
K: Ar tai didelė šalis?
Atsakymas: Taip, tai viena didžiausių Afrikos žemyno ir arabų pasaulio šalių.
K: Ar ji turi priėjimą prie jūros?
A: Taip, ji turi priėjimą prie Viduržemio jūros, kuri yra į šiaurę nuo jos.
K:Kokiam regionui ji priklauso? A:Ji priklauso Magrebo regionui Šiaurės Vakarų Afrikoje.
Ieškoti