Ispanijos imperija
Ispanijos imperija, dar žinoma kaip Ispanijos monarchija, buvo viena didžiausių imperijų istorijoje ir tapo viena pirmųjų pasaulinių imperijų pasaulio istorijoje.
Netrukus po Rekonkistos Ispanija tapo pirmąja pasauline pasaulio galybe. Ji vadovavo Europos naujojo pasaulio tyrinėjimams ir tuo metu Naujajame pasaulyje įkūrė dideles vicekaralystes. Ispanija taip pat sukūrė pirmuosius tarpžemyninius prekybos kelius per vandenynus. Ispanai prekiavo prekėmis per Atlanto vandenyną, tarp Ispanijos ir jos vicekaralysčių Amerikoje. Jie taip pat prekiavo per Ramųjįvandenyną, tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ir Meksikos, naudodamiesi Ispanijos lobių laivynu ir Manilos galeonais.
Ispanų konkistadorai, padedami kitų vietinių Amerikos genčių, užkariavo actekų, inkų ir majų imperijas. Jie užėmė dideles teritorijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Okeanijoje. Ispanija šias teritorijas iki XIX a. pavertė vicekaralystėmis. Ispanija, ypač Kastilijos karalystė, tapo daug galingesnė. Be to, per karališkąsias santuokas Ispanijos monarchai sudarė sąjungas su kitomis Europos galybėmis. Tai leido Ispanijos imperijai įgyti daugelio Europos teritorijų kontrolę. Turėdama visas šias teritorijas ir kolonijas visame pasaulyje, Ispanijos imperija tapo didžiausia ir turtingiausia imperija pasaulyje.
Kurį laiką Ispanijos imperija su savo patyrusiu laivynu buvo didžiulė vandenynų galybė. Jos pėstininkai, vadinamieji tercios, įdarbinti iš daugelio Ispanijos monarchijos šalių, pusantro šimtmečio buvo nenugalimi. XVI ir XVII a. Ispanija išgyveno kultūros aukso amžių. Cervantesas, sukūręs pirmąjį šiuolaikinį romaną "Don Kichotas", ir daugelis kitų, pavyzdžiui, Lope de Vega, Calderón de la Barca, Francisco de Quevedo, pasižymėjo įvairiose literatūros, architektūros, teologijos, filosofijos ir kt. srityse.
Tačiau ilgainiui prancūzai, portugalai ir britai bandė pakirsti Ispanijos monarchiją. Nuo XVII a. antrosios pusės Ispanijos imperija pradėjo bankrutuoti, o jos kariuomenė ėmė pralaimėti mūšius. XIX a. Ispanija prarado paskutines dideles teritorijas užsienyje per Ispanijos ir Amerikos karą.
Kolonizacija
Ispanijos imperija buvo pirmoji pasaulinė imperija pasaulio istorijoje, išsibarsčiusi po visą pasaulį. Ji nuolat kovojo su kitomis valstybėmis dėl teritorijų, prekybos ar religijos. Ispanijos imperija kovojo, pvz:
- Viduržemio jūroje prieš Osmanų imperiją, kuri kėlė grėsmę Europai ir rėmė barbarų piratavimą Viduržemio jūroje.
- prieš Prancūziją dėl Italijos karų ir varžovų bandymų užimti klestinčias Italijos valstybes.
- Amerikos revoliuciniame kare
- Prieš protestantų lygas Vokietijoje
- Aštuoniasdešimties metų kare prieš Nyderlandų Respubliką
- Prieš Angliją dėl daugelio priežasčių per šimtmečius Didžioji Britanija tapo protestantiška valstybe nuo Henriko VIII ir pradėjo katalikų persekiojimą, kurį tęsė jo duktė Elžbieta I. Anglai taip pat padėjo Olandijos Respublikos sukilėliams. Šių pastangų kulminacija tapo Ispanijos armada. Bėgant metams britai bandė užimti turtingas vietas Ispanijos Amerikoje, kai kuriais atvejais jiems pavyko, pavyzdžiui, Jamaiką, o per Septynerių metų karą - Ispanijos Floridą.
Daugelis šių skirtingų jėgų ilgą laiką nuolat kovojo, dažnai tuo pačiu metu. Jos kovojo dėl politinių ir religinių skirtumų, taip pat dėl ambicijų.
Europoje
Ispanijos imperija pamažu prarado savo galią, nes palaipsniui prarado teritorijas, kurias užleido kitoms imperijoms. 1648 m. Ispanija ir daugelis kitų galybių pasirašė Vestfalijos taiką, kuri užbaigė Trisdešimties ir Aštuoniasdešimties metų karą. 1659 m. Pirėnų taikos sutartimi baigėsi Prancūzijos ir Ispanijos kovos. Pasirašius šias sutartis, Ispanija pradėjo prarasti hegemoniškos galios Europoje statusą.
1713 m. Felipe V pasirašė Utrechto taiką. Šia sutartimi Ispanija atsisakė savo teritorijų Italijoje ir Nyderlanduose. Ispanija nebebuvo didžiausia Europos galybė. Tačiau ji vis dar vaidino svarbų vaidmenį Europos politikoje ir turėjo didžiulę imperiją Amerikoje ir Ramiojo vandenyno regione.
Užsienyje
Tačiau tuo metu Ispanija išlaikė savo didelę užjūrio imperiją ir netgi ją padidino. Ispanijos imperija kovojo su Didžiąja Britanija, kuri bandė užimti didesnę Amerikos dalį, Prancūzija ir Jungtinėmis provincijomis Naujajame pasaulyje. Ispanija išliko didelė ekonominė galybė, kol dėl pilietinių karų vienose ir revoliucijų kitose Amerikose prarado savo kolonijas.
Dekolonizacija
Ispanija išlaikė dviejų savo imperijos Amerikoje kolonijų kontrolę: Kubą ir Puerto Riką. Ji taip pat išlaikė Filipinus ir kai kurias išsaugotas salas Okeanijoje, įskaitant Karolinų salas (įskaitant Palau salas) ir Marianų salas (įskaitant Guamą). Tačiau 1898 m. Ispanijai pralaimėjus Ispanijos ir Amerikos karą, ji neteko beveik visų šių paskutinių teritorijų. Ispanija išlaikė tik nedidelių Okeanijos salų (neįskaitant Guamo) kontrolę. 1899 m. Ispanija šias salas pardavė Vokietijai.
Ispanija vis dar išlaikė teritorijas Afrikoje. Ispanija kontroliavo Maroką, Vakarų Sacharą ir Pusiaujo Gvinėją iki pat dekolonizacijos XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Paskutinė kolonija, kuri 1975 m. gavo nepriklausomybę, buvo Vakarų Sachara.
Apibrėžtis
Ispanijos imperija paprastai reiškia Ispanijos užjūrio provincijas Amerikoje, Afrikoje, Ramiojo vandenyno regione ir Europoje. Pavyzdžiui, tradiciškai buvo įtraukiamos tokios teritorijos kaip Žemutinės šalys ar Ispanijos Nyderlandai, nes jos buvo Ispanijos karaliaus valdų dalis, jas valdė Ispanijos pareigūnai ir gynė Ispanijos kariuomenė. Daugelis istorikų, kalbėdami apie Karolio V ar Pilypo II imperiją, vartoja ir "Habsburgų", ir "Ispanijos" žodžius. Tačiau tuo laikotarpiu Žemutinės šalys faktiškai buvo Ispanijos dalis.
Portugalijos kolonijinė imperija prisijungė prie Ispanijos ir buvo valdoma to paties monarcho pagal "personalinę uniją", tačiau Portugalija išliko atskira valstybė. Šiuo laikotarpiu Portugalijos imperija ir toliau buvo valdoma iš Lisabonos. Todėl kurį laiką egzistavo bendras Ispanijos ir Portugalijos valdymas. Šios bendrai valdomos imperijos kartais buvo vadinamos Ispanijos ir Portugalijos imperija.
1469 m. Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės I Kastilijos santuoka sukūrė Aragono ir Kastilijos dinastinę sąjungą. Katalikiškųjų monarchų sąjungos metu Ispanija tapo modernia valstybe ankstyvaisiais naujaisiais amžiais.
1492 m. Ispanija užbaigė 781 metus trukusį rekonkistos laikotarpį, kai žlugo paskutinė maurų karalystė Granada. tais pačiais metais katalikų monarchai finansavo Kristupo Kolumbo kelionę į Vakarus, kad jis pasiektų Indiją. Vietoj to Kolumbas atrado Ameriką. Taip prasidėjo ispanų žemyno kolonizacija.
1494 m. Tordesiljaso sutartimi Žemės rutulys buvo padalytas į du pusrutulius tarp Ispanijos ir Portugalijos. Todėl Ispanija turėjo teisę steigti kolonijas visame Naujajame pasaulyje nuo Aliaskos iki Horno kyšulio (išskyrus Braziliją) ir Azijoje. Kastilijos imperija buvo sparčios kolonijinės ekspansijos į Naująjį pasaulį, taip pat Filipinus ir kolonijas Afrikoje rezultatas: 1497 m. Kastilija užėmė Meliliją, o 1509 m. - Oraną.
Pilypo II valdos 1598 m., rodančios jos administracinę struktūrą Pirėnų sąjungos laikotarpiu, 1580-1640 m.
Istoriškai neteisingas Aragoneso karūnos žemėlapis
Granados karaliaus pasidavimas dalyvaujant katalikų karaliams.
Kristupas Kolumbas užima La Españolą.
Rezultatai iki šios dienos
Ispanų kalba ir Romos katalikų bažnyčia į Ameriką ir Ispanijos Rytų Indijas (Mikronezijos Federacines Valstijas, Guamą, Marianų salas, Palau ir Filipinus) atkeliavo per XV a. prasidėjusią ispanų kolonizaciją. Kartu su Portugalijos imperija Ispanijos imperija, atvėrusi didžiuosius užjūrio prekybos kelius, padėjo globalizuotos prekybos ir kultūros pagrindus. Indėnų įstatymai šimtmečiais reguliavo socialinį, politinį ir ekonominį amerikos gyvenimą, kad apsaugotų vietinius amerikos gyventojus, dėl kurių prasidėjo maišymosi procesas, kurio kitos "vadinamosios" imperijos taip ir nepasiekė. ispanų, Amerikos indėnų ir juodaodžių mišinį šiais laikais galima pamatyti daugumoje šalių, tapusių tos visuotinės katalikiškos ispanijos monarchijos, dar vadinamos ispanijos imperija, dalimi.
Ispanijos monarchija ar Ispanijos imperija niekada nesteigė "kolonijų", o tik vicekaralystes ar užjūrio provincijas.
Ispanijos imperija Vakarų pusrutulyje paliko didžiulį kultūrinį, urbanistinį ir architektūrinį palikimą. Šimtai miestų ir miestelių Amerikoje buvo įkurti ispanų valdymo laikotarpiu. Materialųjį paveldą sudaro universitetai, tvirtovės, miestai, katedros, mokyklos, ligoninės, misijos, vyriausybiniai pastatai ir kolonijinės rezidencijos, kurių daugelis tebestovi iki šiol. Nemažai dabartinių kelių, kanalų, uostų ar tiltų stovi ten, kur prieš šimtmečius juos nutiesė ispanų inžinieriai. Seniausius Amerikos universitetus įkūrė ispanų mokslininkai ir katalikų misionieriai. Ispanijos imperija taip pat paliko didžiulį kultūrinį ir kalbinį palikimą. Šiandien ispanų kalba, kurios gimtoji kalba yra daugiau kaip 470 mln. žmonių, yra antra pagal paplitimą gimtoji kalba pasaulyje, nes iš Iberijos į Ispanijos Ameriką atkeliavo Kastilijos kastilų kalba, "castellano", kurią vėliau išplėtė vėlesnių nepriklausomų respublikų vyriausybės. Kitas kultūrinis Ispanijos imperijos užjūrio palikimas - Katalikų bažnyčia, kuri Ispanijos Amerikoje tebėra pagrindinė religija. Kultūrinis palikimas taip pat išlikęs didžiosios Ispanijos Amerikos dalies muzikoje, architektūroje, virtuvėje ir madoje.
Ispanų kalba (antra pagal paplitimą kalba pasaulyje) ir Romos katalikų tikėjimas į Ameriką, kai kurias Afrikos dalis ir Ispanijos Rytų Indijas atkeliavo per XV a. prasidėjusią ispanų kolonizaciją. Ji taip pat atliko lemiamą vaidmenį išlaikant Katalikų Bažnyčią kaip pagrindinę krikščioniškąją konfesiją Europoje, kai ji patyrė didžiulį spaudimą.
Ilgas kolonijinis laikotarpis Ispanijos Amerikoje lėmė kai kurių tautų susimaišymą. Dauguma ispanakalbių Amerikoje turi mišrių europiečių ir vietinių gyventojų protėvių. Nors kai kurie gali turėti ir afrikietiškų protėvių.
Kartu su Portugalijos imperija Ispanijos imperija, atvėrusi didžiuosius vandenynų prekybos kelius, padėjo pagrindus tikrai pasaulinei prekybai. Ispanijos doleris tapo pirmąja pasaulyje pasauline valiuta.
Vienas iš šios prekybos bruožų buvo keitimasis daugybe prijaukintų augalų ir gyvūnų tarp Senojo ir Naujojo pasaulio ir atvirkščiai. Į Ameriką buvo atvežti kviečiai, miežiai, obuoliai, galvijai, avys, kiaulės, arkliai, asilai ir daugelis kitų. Senasis pasaulis iš Amerikos gavo kukurūzų, bulvių, čili pipirų, pomidorų, tabako, pupelių, moliūgų, kakavos (šokolado), vanilės, avokadų, ananasų, kramtomosios gumos, gumos, žemės riešutų, anakardžių, braziliškų riešutų, pekano riešutų, mėlynių, braškių, kvinojos, amaranto, chia ir agavų. Šių mainų, vadinamų Kolumbo mainų, rezultatas buvo reikšmingas ne tik Amerikos, bet ir Europos bei Azijos žemės ūkio potencialo pagerėjimas.
Susiję puslapiai
- Ispanijos istorija
- Naujoji Ispanija
- Ispanijos kolonizacija Amerikoje
- Juodoji legenda
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama Ispanijos imperija?
A: Ispanijos imperija dar vadinama Ispanijos monarchija arba katalikiška monarchija.
K: Kaip Ispanija tapo pasauline imperija?
A: Po Rekonkistos Ispanija tapo viena pirmųjų pasaulinių imperijų pasaulio istorijoje, nes vadovavo Europos Naujojo pasaulio tyrinėjimams ir sukūrė dideles vicekaralystes Amerikoje.
K: Kokius prekybos kelius sukūrė Ispanija?
A: Ispanija sukūrė tarpžemyninius prekybos kelius per Atlanto ir Ramųjį vandenynus, prekiaudama prekėmis tarp Ispanijos ir jos vicekaralysčių Amerikoje, taip pat tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ir Meksikos per savo lobių laivyną ir Manilos galeras.
K: Ką užkariavo ispanų konkistadorai?
A: Ispanų konkistadorai užkariavo įvairias vietines Amerikos gentis, tokias kaip actekai, inkai ir majai. Jie užėmė dideles teritorijas Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Okeanijoje.
K: Kaip Ispanija užėmė daugybę teritorijų Europoje?
A: Sudariusi karališkąsias santuokas su kitomis Europos valstybėmis, Ispanija galėjo kontroliuoti daugelį Europos teritorijų.
K: Kas sudarė didžiąją Ispanijos imperijos stiprybės dalį?
A: Ispanijos imperijos stiprybė šiuo laikotarpiu buvo patyręs jos laivynas. Be to, jos pėstininkai, vadinami tercijomis, buvo nenugalimi pusantro šimtmečio.
K: Kada Ispanija išgyveno kultūros aukso amžių? A: XVI ir XVII a., kai tokie rašytojai kaip Cervantesas (Don Kichoto kūrėjas) buvo žymūs įvairių sričių, pavyzdžiui, literatūros, architektūros, teologijos, filosofijos ir kitų, veikėjai, Ispanija išgyveno vadinamąjį kultūros aukso amžių.
