Prancūzijos Karalystė
Prancūzijos karalystė (pranc. royaume de France) - taip viduramžiais ir naujaisiais laikais buvo vadinami įvairūs Prancūzijos politiniai dariniai. Pasak istorikų, pirmosios "Prancūzijos karalystės" atsiradimo data siejama su vienu iš šių trijų svarbių įvykių: Kloviso atėjimu 481 m., Verdeno sutartimi ir Hugo Kapeto išrinkimu 987 m. Karalystė gyvavo iki 1792 m., o 1814-1848 m. buvo trumpam atkurta.
Frankų karalius Klovis savo krikšto metu užantspaudavo frankų karalysčių sąjungą su Katalikų Bažnyčia. Ši sąjunga buvo įtvirtinta Frankų karalystėje karalių šventvagyste Reimse, dėl kurios jie tapo monarchais dieviškąja teise. Pirmieji Kapetai panoro karūnuoti savo vyriausiąjį sūnų per savo gyvenimą, nes jų valdžia faktiškai apsiribojo Ile de France. Tik Filipo Augusto laikais jų oficialiuose aktuose vartojamas Prancūzijos karalystės pavadinimas ir jie sugeba realiai įteisinti valdžią visoje karalystėje. Pastarosios teritoriją sudaro feodalinės vasalinės žemės, kurių siuzerenu nuo 843 m. Karolingų imperijos padalijimo 843 m. yra Vakarų Prancūzijos karalius.
Palaipsniui integruojant feodalines valdas į karaliaus valdas, reikia sukurti karališkąją administraciją. Šventasis Liudvikas teikia didžiulę reikšmę savo kaip teisminės valdžios vaidmeniui, todėl įsteigiamas parlamentas, aukščiausiasis teisingumo teismas. Ilgas šimtą metų trukęs karas tampa proga Karoliui VII įsteigti kariuomenę ir nuolatinius mokesčius. Liudviko XIII ir Liudviko XIV ministras Rišeljė (Richelieu) sustiprino karaliaus valdžią provincijose, pavesdamas jiems valdyti vietos bajorų valdytojus ir deleguodamas jiems karaliaus paskirtus valdytojus.
Karališkosios šeimos polinkis į vis didesnę ir absoliučią valdžią galėjo būti užginčytas neramumų, pilietinių karų ir mažesnių karalių valdymo laikais. Ginčas įgauna ryškesnį pobūdį plintant Apšvietos filosofijai ir jos nešamoms vertybėms: proto valdžiai, valdžių atskyrimui, asmens laisvėms... Prancūzijos revoliucija lėmė Prancūzijos konstitucinės monarchijos sukūrimą Konstitucinė monarchija]]. Tačiau 1792, 1830 ir 1848 m. paeiliui patirtos skirtingos formulės patyrė nesėkmę, atnešusią Prancūzijai karališkosios monarchijos pabaigą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokie trys svarbūs įvykiai davė pradžią Prancūzijos karalystei?
A: Trys svarbiausi įvykiai, nuo kurių prasidėjo Prancūzijos karalystė, buvo Kloviso I atvykimas 481 m., Verdeno sutartis ir Hugo Kapeto išrinkimas 987 m.
K: Kaip Klovis I sudarė frankų karalysčių ir Katalikų bažnyčios sąjungą?
A: Klovis I užtvirtino frankų karalysčių ir Katalikų bažnyčios sąjungą, Reimse karūnuodamas karalius ir padarydamas juos valdovais dieviškąja teise.
K: Koks buvo svarbiausias Liudviko IX, kaip teisėjo, vaidmuo?
A: Liudvikas IX teikė didelę reikšmę savo, kaip teisėjo, vaidmeniui, kuris reiškė teisingumo vykdymą visoje karalystėje.
K: Kaip Rišeljė ir Liudvikas XIV sustiprino karaliaus valdžią provincijose?
A: Rišeljė ir Liudvikas XIV sustiprino karaliaus valdžią provincijose, pavesdami vietinius kilmingųjų gubernatorius ir deleguodami jiems karaliaus skiriamus valdytojus.
K: Kokios vertybės buvo skleidžiamos Apšvietos laikotarpiu?
A.: Apšvietos laikais buvo skleidžiamos tokios vertybės kaip racionali valdžia, valdžių atskyrimas ir asmeninės laisvės.
K: Kaip Prancūzijos revoliucija lėmė Prancūzijos konstitucinės monarchijos sukūrimą?
Atsakymas: Prancūzijos revoliucija, paskleidusi Apšvietos filosofijos vertybes, tokias kaip protu pagrįsta valdžia, valdžių atskyrimas ir asmens laisvės, lėmė Prancūzijos konstitucinės monarchijos sukūrimą.
K: Kodėl 1792, 1830 ir 1848 m. skirtingos formulės buvo nesėkmingos?
Atsakymas: 1792, 1830 ir 1848 m. įvairios formulės žlugo, nes ginčai dėl absoliučios karalių valdžios baigėsi pasibaigus Prancūzijos monarchijai.
