Viduramžiai
Viduramžiai - maždaug tūkstantį metų trukęs Europos istorijos laikotarpis. Jie prasidėjo apie 476 m. po Kr., kai baigėsi Vakarų Romos imperijos gyvavimas, ir tęsėsi maždaug iki Kristupo Kolumbo atvykimo į Naująjį pasaulį 1492 m. Viduramžiai taip vadinami todėl, kad tai laikotarpis nuo imperatoriškosios Romos žlugimo iki ankstyvųjų naujųjų laikų Europos pradžios. Šis laikotarpis dar vadinamas Viduramžiais, Tamsiaisiais amžiais (dėl prarastų Romos imperijos technologijų) arba Tikėjimo amžiumi (dėl krikščionybės ir islamo iškilimo). Siaurai vartojant terminą "tamsieji amžiai" kalbama tik apie labai ankstyvą laikotarpį nuo 476 iki 800 m. (kai Karolis Didysis tapo Šventosios Romos imperatoriumi). Kadangi mažai kas mokėjo rašyti, apie Tamsiuosius amžius žinoma mažiau nei apie ankstesnius laikus.
Romos imperijos žlugimas ir barbarų genčių įsiveržimai nusiaubė Europos miestus ir jų gyventojus. Tamsieji amžiai taip pavadinti todėl, kad Europoje, palyginti su klasikinės antikos laikų tvarka, vyravo netvarka, o gyvenimas buvo trumpas ir skurdus. Didelė dalis romėnų naudotų žinių (mokslas, technologijos, medicina ir literatūra) buvo prarasta. Tamsiųjų amžių laikotarpiui buvo būdingos masinės migracijos, karai ir epidemijos. Tai truko apie 300 metų, kol išsivysčius feodalizmui iš dalies sumažėjo nuolatinis smurtas. 800 m. po Kristaus buvo karūnuotas imperatorius Karolis Didysis, kuris skatino tvarką, švietimą ir civilizaciją. Europa pamažu ėmė atgauti tai, kas buvo prarasta per tuos šimtmečius.
Viduramžiais Europa keitėsi, nes didžiosios Vakarų Romos imperijos likučiai pamažu virto nepriklausomomis, suvienytomis nacionalinėmis valstybėmis, tokiomis kaip Anglija, Škotija, Prancūzija (išsivysčiusi iš frankų karalystės), Vengrija, Ispanija, Portugalija, Lenkija, Lietuva, Danija ir Norvegija.
Bizantija: Kita Romos pusė
Tuo tarpu Rytų Romos liekanos tapo Bizantijos imperija, kurią 330 m. po Kr. įkūrė Romos imperatorius Konstantinas ir kurios sostinė taip pat vadinosi Konstantinopolis. Bizantijos imperija kontroliavo Mažąją Aziją ir šiaurinę Afriką, o kartais ir pietų Ispaniją bei pietų Italiją, tačiau jos žemes pamažu ėmė naikinti tokie priešai kaip turkai ir frankai.
Konstantinopolio miestą, kuris buvo aptvertas sienomis pusiasalyje, buvo sunku užpulti. Galiausiai 1453 m. Konstantinopolį užėmė Osmanų imperijos turkai. Jie miestą pavadino dabartiniu Stambulo vardu. Konstantinopolio žlugimas kartais vadinamas viduramžių pabaiga.
Konstantinopolio apgultis pavaizduota XV a. rankraštyje (Chronique de Charles VII)
Islamas ir jo aukso amžius
Islamą VII a. pradžioje įkūrė islamo pranašas Mahometas. Musulmonai tiki, kad Koranas yra galutinis Dievo apreiškimas žmonijai. Islamas greitai užkariavo didžiąją Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dalį ir paplito palei pagrindinius senojo pasaulio prekybos kelius, pataikaudamas prekybininkams ir keliautojams.
Netrukus islamo religija suskilo į musulmonus sunitus ir šiitus. Sunitai sudaro daugumą (maždaug 85 % musulmonų priklauso šiai sektai), dauguma šiitų gyvena šiuolaikiniame Irane ir Irake. Sunitų ir šiitų skilimas lyginamas su daug vėliau, 1517 m., įvykusia protestantų reformacija krikščionių bažnyčioje.
Musulmonų užkariavimai netrukus formaliai užėmė krikščionių teritorijas šiuolaikiniame Irake, Sirijoje, Egipte, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje. Krikščionys sugebėjo išlaikyti Prancūziją ir kitas Europos šalis. Galiausiai musulmonų Osmanų imperija užkariavo dalį Rytų Europos. Daugelis musulmoniškų valstybių valdė didžiulius žemės plotus; jos tapo viduramžių supervalstybėmis.
Viduramžiais musulmonai pasiekė tai, kas prisimenama kaip žinių aukso amžius. Šiais kovų Europoje laikais daugelis musulmonų kalifų ir sultonų rinko senovinius didžiųjų klasikinių imperijų tekstus (pavyzdžiui, Andalūzijos Kordobos kalifai - romėnų tekstus arba Anatolijos seldžiukų sultonai - graikų tekstus) ir bandė šias žinias vėl integruoti į dabartį. Tuo metu persų musulmonas padėjo plėtoti algebros pažangą. Islamo aukso amžius baigėsi su mongolų invazijomis XIII a. viduryje.
Azijos prekyba ir buboninis maras
Viduramžiais prekyba tarp šalių tapo daug labiau paplitusi. Daugiausia buvo prekiaujama Artimųjų Rytų ir Azijos prekybos keliu, vadinamu Šilko keliu. Arabai buvo tarpininkai tarptautinėje prekyboje. Prekyba šiuo laikotarpiu vyko pagal tai, kiek vertingas buvo daiktas. Didesnės vertės ir mažo svorio daiktai keliaudavo toliausiai (auksas, šilkas ir t. t.), o sunkesni ir mažiau vertingi daiktai dažniausiai keliaudavo trumpais atstumais. Pavyzdžiui, maistas dažniausiai keliaudavo tik kelių kaimų ribose.
Viduramžių epochoje pradėjo augti turtai ir vartotojai vėl ėmė reikalauti prabangos prekių. Šilkas, porcelianas, prieskoniai, smilkalai, auksas ir brangakmeniai keliavo tūkstančius mylių per dykumas, kalnus ir lygumas. Stiklas savo ruožtu buvo importuojamas iš Europos į Aziją.
Prekyba kelis kartus smarkiai nutrūko per kryžiaus žygius (1095-1291 m.) dėl musulmonų ir krikščionių karų, mongolų invazijų, o vėliau - dėl juodojo maro. Manoma, kad mongolai šį marą atsivežė iš Azijos ir 1347-1351 m. nusiaubė pasaulio gyventojus. Tuo metu nuo maro žuvo beveik trečdalis pasaulio gyventojų, nors Amerikos ši liga visai nepalietė.
Budizmas viduramžiais
Budizmas yra neteistinė religija (kitaip tariant, budistai netiki dievu), pagrįsta filosofija. Jis atsirado Indijoje, bet dabar beveik visiškai išnyko iš šios teritorijos. Musulmonų užkariautojai Indijoje išstūmė šią tikėjimo sistemą ir daugiau ar mažiau privertė budizmą bėgti į Rytus (kur jis galiausiai stipriai įsišaknijo Kinijoje).
Mongolų imperija ir Kinijos tyrinėjimai
Viduramžiais mongolai sukūrė didžiausią pasaulyje imperiją, kontroliavusią didžiąją dalį Azijos, Artimųjų Rytų ir Tolimųjų Rytų Europos. Mongolų imperija buvo tokia didelė ir galinga, kad jos jėga įvedė tai, kas vėliau buvo pavadinta Pax Mongolica, panašiai kaip romėnų Pax Romana (pax lotyniškai reiškia taiką). Mongolijos imperijoje nebuvo karo, todėl labai išsiplėtė tarptautinė prekyba ir diplomatija Šilko keliu.
Mongolų vadas Čingischanas sukūrė tokią didelę imperiją, kad ji žlugo nuo savo dydžio (panašiai kaip Aleksandro Didžiojo) maždaug 1227 m., kai chanas mirė. Buvusi mongolų imperija buvo padalinta į keturias dalis, todėl kinai vėl tapo dominuojančia Tolimųjų Rytų valstybe. Vėliau kinai vėl perėmė Šiaurės Kinijos kontrolę, valdant Juanų dinastijai.
Apie 1405 m. kinų admirolas Zheng He išvyko tyrinėti pasaulio. Jo 300 "lobių laivų" laivynas ištyrinėjo didžiulius Rytų pasaulio plotus ir buvo daug kartų didesnis už europiečių pastatytus laivus. (Zheng He lobių laivas buvo platesnis nei Kolumbo laivas "Santa Marija").
Donijos ir Jelckamos, kovojančių už savo tautos laisvę, paveikslas. Paveikslas vadinasi: "Dapperheid van Grote Pier": "Drąsa didžiajame pyrage".
Vėlyvieji viduramžiai
Vėlyvieji viduramžiai - tai du paskutiniai viduramžių šimtmečiai nuo maždaug 1291 m. (kai baigėsi kryžiaus žygiai) iki 1492 m. (Kolumbo kelionė į Naująjį pasaulį). Šiuo laikotarpiu ginklą keitė karas, o aristokratija ir feodalizmas tapo mažiau svarbūs. Valstybės įkūrė nuolatines kariuomenes. Anksčiau kariuomenės buvo kuriamos tik kilus karui. Valstybės tik savo įstatymus, pinigus ir tapatybę visoje šalyje padarė vienodus. [paaiškinti] Tobulėjo technologijos, ekonomika ir mokslas. Buvo steigiami miestai, o esami miestai didėjo ir turtėjo. Prancūzija ir Anglija kariavo Šimtametį karą. Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kaip ir kinai, atgavo nepriklausomybę nuo mongolų ir, pasivadinusi "Rusija", tapo svarbiausia Rytų Europos valstybe.
XV a. Osmanų turkai užkariavo Bizantijos imperiją. Šis įvykis nutraukė Šilko kelią, ir europiečiams teko ieškoti naujų prekybos kelių. Savo ruožtu musulmonai buvo išstumti iš Ispanijos. Šis įvykis paskatino Renesanso epochos atradimų amžių.
Vėlyvaisiais viduramžiais 1515-1523 m. fryzai sukilo prieš Habsburgus. Juos į mūšį vedė legendiniai kariai ir karvedžiai Donija ir Jelckama. Galiausiai jie buvo nugalėti ir nukirsdinti Leeuwardene.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra viduramžiai?
A: Viduramžiai - tai maždaug tūkstantį metų trukęs Europos istorijos laikotarpis, prasidėjęs apie 476 m. po Kr. ir pasibaigęs apie 1492 m. po Kr. Jis dar vadinamas "tikėjimo amžiumi", nes tuo metu populiarėjo krikščionybė ir islamas.
K: Kaip ankstyvuosius viduramžius vertino praeities mokslininkai?
A: Praeities mokslininkai klaidingai manė, kad šiuo laikotarpiu buvo labai mažai kultūros, geros literatūros, meno ar pažangos, todėl vadino jį "tamsiaisiais amžiais".
K: Kas nutiko Europai po Romos imperijos žlugimo?
A: Žlugus Romos imperijai, Europa patyrė masinę migraciją, karus ir marus, kurie ją nusiaubė. Dėl to buvo prarasta daug naujų romėnų įgytų žinių.
K: Kas 800 m. po Kr. tapo romėnų imperatoriumi?
A: 800 m. po Kr. romėnų imperatoriumi tapo Karolis Didysis. Jis skatino tvarką, švietimą ir civilizaciją, o tai padėjo Europai pamažu susigrąžinti tai, ką ji buvo praradusi.
K: Kokios buvo kai kurios gyvenimo šiuo laikotarpiu pasekmės?
A: Žmonių gyvenimas buvo trumpas ir sunkus, nes dėl karų ir epidemijų Europoje ir Azijoje žuvo milijonai žmonių. Be to, 300 metų nuolat vyko smurtas, kol feodalizmas sumažino dalį smurto.
K: Kokios tautos susikūrė visoje senojoje Vakarų Romos imperijoje šiuo laikotarpiu? A: Senojoje Vakarų Romos imperijoje susiformavo tokios tautos kaip Anglija, Škotija, Vengrija, Ispanija, Portugalija, Lenkija, Lietuva, Danija, Norvegija, Prancūzija (išsivysčiusi iš frankų karalystės).
