Al-Andalus — musulmonų Ispanija: istorija, kultūra ir paveldas (711–1492)

Al-Andalus (711–1492): musulmonų Ispanijos istorija, kultūra ir paveldas — Kordobos mokslas, Granados ir Sevilijos architektūra, daugiakultūrinė įtaka ir istorijos palikimas.

Al-Andalus (arab. الأندلس) – taip arabiškai vadinamos Pirėnų pusiasalio dalys, kurias įvairiais laikotarpiais nuo 711 iki 1492 m. valdė musulmonai arba maurai. 711 m. arabų–berberų armija, kuriai vadovavo Tariqas ibn Zijadas, peržengė Gibraltaro sąsiaurį ir nugalėjo Vizigotų karalystę; nuo to laiko prasidėjo ilgalaikė islamo valdymo fazė Iberijos saloje. Politinė Al-Andaluso struktūra keitėsi: ji pirmiausia buvo integruota į Umajadų kalifato, vėliau išsivystė į nepriklausomą Kordobos emiratą, o 929 m. Umajadų palikuonis paskelbė Kordobos kalifatu (929–1031), kurio valdymo laikotarpis laikomas Al-Andaluso aukso amžiumi. Po Kordobos kalifato žlugimo teritorija susiskaidė į daugybę mažesnių taifų – vietinių karalysčių, kurios dažnai konkuruodavo tarpusavyje ir ieškojo pagalbos iš Šiaurės Afrikos dinastijų.

Istorinės fazės ir politinė raida

Iberijoje Al-Andalus valdė įvairūs politiniai režimai: nuo Umajadų emiro ir kalifo institucijų iki taifų valdovų. XI–XII a. dalį regiono kontroliavo šiaurinės Afrikos dinastijos – almoravidai ir vėliau almohadai, kurie laikinai suvienijo dalis pusiasalio. Ilgainiui vidaus nesutarimai, ekonominiai sunkumai ir nuolatinė krikščioniškųjų karalysčių (Astūrijos, Leono, Kastilijos, Aragono) spauda ir karai leido šiems krikščioniškiems valdovams pamažu veržtis į pietus.

Kultūra, mokslas ir menas

Didžioji dalis Al-Andaluso reputacijos grindėsi mokslu, literatūra ir menais. Kordobos miestas tapo vienu svarbiausių kultūros ir ekonomikos centrų Viduržemio jūros baseine: čia veikė didelės bibliotekos (kai kurių šaltinių teigimu – šimtai tūkstančių rankraščių), vertimo centrai ir mokyklos. Andalūziečiai mokslininkai vėliau perdavė daug žinių į vakarų Europą – ypač medicinos, matematikos, astronomijos ir filosofijos srityse. Žymūs pavadinimai, kuriuos sieja su Iberija arba Andalūzija, yra Abu al-Qasim al-Zahrawi (Chirurgija), Ibn Ruchd (Averroes, filosofija) ir Maimonidas (Musa ibn Maymun, žydų teologija ir medicina), nors kai kurie jų gyvenimo keliai driekėsi už Al-Andaluso ribų.

Ši civilizacija taip pat buvo pažangi architektūros ir miestų planavimo srityse. Maurai diegė sudėtingas vandens ir drėkinimo sistemas (acequia), vystė sodininkystę ir naujų augalų auginimą – ryžių, apelsinų, cukranendrių, medvilnės, bei įvedė naujas žemės ūkio technologijas, kurios ženkliai padidino derlingumą. Jie buvo turtingi ir aktyvūs prekyboje; dalį pajamų užtikrino kontrolė над aukso keliu iš Ganos imperijos ir kitais Afrikos mainais. Be to, Al-Andaluse klestėjo amatai: tekstilė, šilkas, keramikos ir dirbtuvės, kurių pavyzdžiai išliko iki šių dienų.

Socialinė struktūra ir religijos santykiai

Musulmoniškoji Ispanija buvo daugiakultūrė ir iš dalies tolerantiška: žydai, krikščionys (vadinti dhimmi) ir musulmonai dažnai gyvenote greta, keitėsi idėjomis ir verslu. Šioje visuomenėje gyveno ir saqaliba (Europos kilmės vergai bei jų palikuonys); nors daugelis jų buvo pirmapradžiai atvežti kaip vergai, kai kurie kilo karjeros laiptais – tapo generolais ar valdininkais, panašiai kaip tam tikri mamlukai kitur islamo pasaulyje. Buvo ir socialinės įtampos: teisės ir laisvės priklausė nuo religijos statuso, konvertavusiųjų padėtis ne visuomet buvo saugi, o periodiškai pasitaikydavo susidorojimų ir prievartos – ypač kai valdžią perimdavo mažiau tolerantiškos dinastijos (pvz., almohadai).

Reconquista ir Granados pabaiga

Kriaučių karalysčių ekspansija, vadinama Rekonkista, vyko ilgai ir etapais. Kastilijos karalius Ferdinandas III 1236 m. užėmė Kordobą, vėliau (1248) – Seviliją; šie laimėjimai žymėjo žymų musulmonų valdų nykimą centrinėje pietų Ispanijoje. Nepaisant to, pietinė Granada su Nasridų dinastija išlaikė nepriklausomybę kaip paskutinė islamo karalystė Iberijoje iki 1492 m.; per pastaruosius amžius ji dažnai buvo Kastilijos vasalė arba sudarė tributų sutartis su krikščioniškomis karalystėmis. 1492 m. sausio 2 d. paskutinis Granados valdovas Boabdilas (Muhammad XII) perdavė kontrolę Ferdinandui ir Izabelei, baigdamas islamo valdymą pusiasalyje.

Padariniai ir palikimas

Al-Andaluso paveldas yra daugialypis ir juntamas iki šiol:

• Architektūra: mečetės pertvarkytos į katedras, išsaugoti paminklai – Kordobos Didžioji mečetė (Mezquita), Alhambra Granadoje, Sevilijos Giralda ir kiti paminklai, kurie tapo Europos meninio paveldo dalimi.
• Mokslas ir kultūra: arabų tekstai apie mediciną, matematiką ir filosofiją buvo išversti į lotynų kalbą ir per Viduržemio jūrą perduoti į Europos universitetus; taip Vakarų kultūroje atgimė senovės graikų ir romėnų žinios kartu su naujomis metodikomis.
• Žemės ūkis ir maisto kultūra: daug šiuolaikinių Ispanijos ir Pietų Europos augalų, sodininkystės bei drėkinimo metodų šaknys siejamos su maurų laikotarpiu.
• Kultūrinė įtaka: kalbos, toponimijos (mnošt. arabiški pavadinimai), menų tradicijos ir muzika – visa tai paliko ilgalaikį pėdsaką.

Tačiau po 1492 m. pasekmės nebuvo vien teigiamos: tą pačią 1492 m. metu buvo priimtas ir žydų išvarymo dekretas (Alhambros ediktas), vėliau daug musulmonų buvo priversti tapti krikščionimis (moriskai), o galutinė jų išvarymo banga įvyko XVII a. pradžioje (1609–1614). Dėl to Al-Andaluso multikultūriškumas buvo sunaikintas ir daug kultūrinių sluoksnių prarasta arba išsisklaidė.

Žymūs asmenys ir pasiekimai (trumpai)

• Medicinos praktika ir chirurgija – Al-Zahrawi;
• Filosofija ir komentarai apie Aristotelį – Ibn Ruchd (Averroes);
• Teologija ir teisė, žydų filosofija – Maimonidas;
• Architektūra – kompleksai ir mečetės, kurių stilius turėjo įtakos vėlesnei ispanų architektūrai.

Al-Andalus – tai sudėtingas istorinis reiškinys: vienoje pusėje klestėjo mokslas, menai ir prekyba, kitoje – karai, politinis skilimas ir religinių teisių apribojimai. Jo palikimas formavo ne tik Ispaniją, bet ir platesnį Europos kultūrinį bei mokslinį raidą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip arabiškai vadinosi musulmonų valdomos Pirėnų pusiasalio dalys?

K: Kas buvo kai kurie musulmoniškos Ispanijos valdovai?

Klausimas: Kuo musulmoniškoji Ispanija garsėjo mokslu?

Klausimas: Kaip maurai tapo turtingi?

K: Kokie gyventojai gyveno prie Viduržemio jūros pakrantės šiuo laikotarpiu?

K: Kada Boabdilas visiškai perdavė Granados kontrolę Ferdinandui ir Izabelei?

Paieška pagal raidę