Aldernio (Normandijos salos) nacių koncentracijos stovyklos — istorija ir faktai
Aldernio (Normandijos salos) nacių koncentracijos stovyklų istorija ir faktai — nuo 1942 m. įkūrimo iki žiaurių sąlygų, aukų ir karinių įtvirtinimų detalių.
Aldernio koncentracijos stovyklas Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija buvo okupavusi Normandijos salas, pastatė ir valdė nacių Vokietija. Normandijos salos buvo vienintelė Britų Sandraugos teritorija, kurią okupavo naciai. Aldernio saloje naciai pastatė keturias koncentracijos stovyklas, kurios buvo Neuengamės stovyklos prie Hamburgo dalinės stovyklos. Jos buvo pavadintos Fryzų salų vardais: Lager Norderney, Lager Borkum, Lager Sylt ir Lager Helgoland. Kiekvieną sublagerį valdė nacių organizacija "Todt", kuri naudojo priverstinį darbą statydama bunkerius, ginklų stovus, priešlėktuvines slėptuves ir betoninius įtvirtinimus. Stovyklos pradėjo veikti 1942 m. sausio mėn. ir jose iš viso buvo apie 6 000 kalinių.
Stovyklų paskirtis ir struktūra
Stovyklos Alderney buvo dalis vokiečių gynybos tinklo (Atlanto siena) ir tarnavo kaip darbo jėgos šaltinis statyboms bei karinėms įrengoms saloje. Kiekviena stovyklos dalis turėjo skirtingą paskirtį ir skirtingą kalinių sudėtį:
- Lager Sylt – laikyti ir naudoti kaip vergų darbo stovyklą, daugiausia žydų kalinių.
- Lager Norderney – laikyti priverstinius darbininkus iš įvairių Europos šalių, daugiausia rytų (įskaitant rusų ir lenkų karo belaisvius), taip pat buvo tarp jų ir kitų tautybių (minimi ir ispanai).
- Lager Borkum – vadinta "savanorių" (Hilfswillige) stovykla; ten buvo laikomi vokiečių technikai ir savanoriai iš kitų Europos šalių, kuriems buvo suteikiami kiek palankesni darbo ir gyvenimo sąlygos, palyginti su Sylt ir Norderney.
- Lager Helgoland – užpildyta rusų ir kitų "Todt" darbuotojų.
Gyvenimo sąlygos ir darbas
Kalinių gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios: trūko maisto, higienos sąlygų, dažni smurtiniai nubaudimai, perkaitinimas ir prastai apšildyti barakai bei plintančios ligos. Priverstinis darbas – kasdienis, sunkus ir nesaugiomis sąlygomis – apėmė betono liejimą, bunkerų, pabūklų pozicijų, prieplaukų ir kitų karinių įrenginių statybą. Dėl nuolatinio fizinio krūvio, prastos mitybos ir smurto mirtingumas buvo didelis.
Vadovybė ir mirčių skaičius
1942 m. Norderney lagerį, kuriame buvo rusų ir lenkų karo belaisvių, ir Sylt lagerį, kuriame buvo laikomi žydai, ėmė kontroliuoti SS hauptšturmführeris Maxas Listas. Per veiklos laikotarpį – daugiausia 1942–1944 m. – stovyklose žuvo daugelis kalinių. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 700 žmonių mirė dėl prievartos, ligų, išsekimo ir prastų sąlygų. 1944 m., artėjant aljansų invazijai ir keičiantis karo padėčiai, stovyklos buvo uždarytos, o likę kaliniai perkelti į nacistinę Vokietiją arba į kitus koncentracijos ir darbo stovyklų tinklus.
Istorinis kontekstas ir pasekmės
Normandijos salų okupacija (1940–1945) buvo retas atvejis – vokiečiai okupavo prieškario Britų teritoriją. Alderney saloje surengti įtvirtinimai ir stovyklos buvo dalis platesnės vokiečių strategijos užtikrinti jūrų ir oro gynybą vakarinėje Europoje. Po karo atstatant salą ir grąžinant gyventojus, liko matomų pėdsakų: betoniniai įtvirtinimai, stovyklų fragmentai ir liudijimai apie žmonių kančias.
Atmintis, dokumentacija ir teisinė atsakomybė
Karinės ir civilių aukos Alderney stovyklose ilgą laiką buvo dokumentuojamos istorikų, tyrėjų ir likusiųjų liudininkų. Po karo vyko trumposios apklausos ir tyrimai dėl karo nusikaltimų, tačiau daugelis kaltininkų ne visada buvo pilnai nubausti. Vėliau moksliniai tyrimai, archyvai ir memorialinės iniciatyvos padėjo atkurti įvykių vaizdą ir priminti apie priverstinį darbą bei žiaurumus, vykdytus saloje.
Šių vietų reikšmė šiandien
Šiandien Alderney ir kitos Normandijos salos yra prisiminimų ir studijų objektas – istorikai, muziejai ir vietos bendruomenės kritiškai nagrinėja okupacijos laikotarpį. Tai primena apie priverstinį darbą, karo nusikaltimus ir civilių bei karo belaisvių kančias, taip pat apie tai, kodėl svarbu saugoti istorinius liudijimus ir atminimą ateities kartoms.
Pastaba: daug pateiktų detalių grindžiamos istoriniais tyrimais ir liudijimais; skaičiai (apie 6 000 kalinių ir daugiau kaip 700 mirčių) yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo šaltinio.
Alderney ir stovyklaviečių žemėlapis
Karo nusikaltimų teismai
Po Antrojo pasaulinio karo buvusiam SS hauptšturmfiureriui Maksui Listui buvo parengta karo lauko teismo byla dėl žiaurumų Aldernyje. Tačiau jis nebuvo teisiamas ir, kaip manoma, iki pat mirties devintajame dešimtmetyje gyveno netoli Hamburgo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Alderney koncentracijos stovyklos?
Atsakymas: Alderney koncentracijos stovyklas Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija buvo okupavusi Normandijos salas, pastatė ir valdė nacistinė Vokietija.
K: Kas okupavo Normandijos salas Antrojo pasaulinio karo metais?
A: Antrojo pasaulinio karo metais Normandijos salas okupavo nacistinė Vokietija.
K: Kiek koncentracijos stovyklų buvo pastatyta Aldernio saloje?
A: Alderney saloje buvo pastatytos keturios koncentracijos stovyklos, Neuengamme stovyklos prie Hamburgo dalinės stovyklos.
K: Iš ko šiose stovyklose buvo statomi bunkeriai, šaudyklų postai, priešlėktuvinės slėptuvės ir betoniniai įtvirtinimai?
A: Šiose stovyklose bunkeriams, šaudymo įrenginiams, slėptuvėms nuo oro antskrydžių ir betoniniams įtvirtinimams statyti buvo naudojamas priverstinis darbas.
K: Kiek iš viso šiose keturiose koncentracijos stovyklose buvo kalinių?
A: Šiose keturiose koncentracijos stovyklose iš viso buvo apie 6000 kalinių.
K: Kas buvo Maksas Listas ir kokį vaidmenį jis atliko Aldernio koncentracijos stovyklose?
A: Maksas Listas buvo SS hauptšturmfiureris, kontroliavęs Lager Norderney (kurioje buvo laikomi rusų ir lenkų karo belaisviai) ir Lager Sylt (kurioje buvo laikomi žydai).
K: Kiek kalinių mirė prieš uždarant šias stovyklas?
Atsakymas: Iki šių stovyklų uždarymo žuvo daugiau kaip 700 kalinių.
Ieškoti