Kas yra priverstinis darbas (vergovė)? Apibrėžimas, formos ir prekyba žmonėmis

Sužinokite, kas yra priverstinis darbas ir vergovė: apibrėžimai, formos, prekyba žmonėmis, statistika ir teisės apsauga – aiškiai ir glaustai.

Priverstinis darbas — tai platus reiškinys, apimantis visų formų vergiją ir su ja susijusias praktikas, įskaitant skolų vergiją, vergovę, prekybą žmonėmis ir darbo stovyklas. Trumpai tariant, tai bet koks darbas ar paslauga, kuriuos asmuo atlieka prieš savo valią, dažnai grasinant tam tikra bausme (fizinė jėga, smurtas, psichologinis spaudimas, atėmimas dokumentų, skolų išnaudojimas ir pan.). Tarptautinė darbo organizacija (TDO) priverstinį darbą apibrėžė kaip „bet kokį darbą ar paslaugą, kuri iš bet kurio asmens yra reikalaujama grasinant kokia nors bausme ir kuriai tas asmuo nesisiūlo savo noru“ — tai nurodyta 1930 m. Priverstinio darbo konvencijoje (Nr. 29). Konvencijoje nurodytos išimtys apima darbą, atliekamą tarnaujant karinėje organizacijoje, viešuosius darbus, kai darbas tarnauja bendruomenei, ir asmenis, nuteistus ir atliekančius laisvės atėmimo bausmę. Nuteistųjų darbą turi prižiūrėti valstybės pareigūnai; Konvencijoje neleidžiama, kad nuteistuosius prižiūrėtų privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos.

Formos ir pavyzdžiai

Priverstinis darbas gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtinguose sektoriuose — tiek formalioje, tiek neformalioje ekonomikoje. Dažniausios formos:

• Skolų vergija — asmuo priverstas dirbti, kol tariamai negrąžina skolos; dažnai skolos dydis arba sąlygos suklastotos arba nuolat didinamos.
• Prekyba žmonėmis — žmonės apgaunami, pagrobti arba pervežami ir vėliau išnaudojami darbui ar seksualinėms paslaugoms.
• Seksualinė išnaudojimas — priverstinis dalyvavimas komercinėje prostitucijoje ar kitose sekso paslaugose; straipsnyje minimos prostitutės ir sekso paslaugų teikėjos.
• Namų tarnautojų priverstinis darbas — asmenys izoliuojami, jų dokumentai atimami, jie patiria smurtą ar įtarimą, jog privalo tarnauti šeimininkams be atlygio.
• Priverstinis darbas žemės ūkyje, statybose, gamyboje, žuvininkystėje — darbo sąlygos pavojingos, atlyginimai neliečiami arba atlyginimas neproporcingas patiriamam spaudimui.
• Priverstiniai santuokos atvejai — asmenys verčiami tekėti ar vesti prieš savo valią ir dažnai išnaudojami darbe ar seksualiai.

Kaip atpažinti priverstinį darbą

Yra keli tipiški požymiai, rodantys, kad žmogus gali būti priverstinio darbo auka:

• Dokumentų atėmimas arba jų kontrolė (pasai, leidimai gyventi, darbo sutartys).
• Atlygio nebuvimas ar itin žemas atlyginimas, skolos naudojimas kaip priedanga.
• Fizinės arba psichologinės grėsmės, smurtas, prievarta arba nuolatinės grasinimų išraiškos.
• Apribojimai judėti laisvai, izoliacija, draudimas susisiekti su šeima ar pagalbos tarnybomis.
• Darbo sąlygos, neatitinkančios sutarties arba teisės aktų: ilgos valandos be poilsio, pavojingos sąlygos, neblaivus arba prastai apmokytas personalas.

Kas yra prekyba žmonėmis ir koks skirtumas

Prekyba žmonėmis dažnai yra proceso dalis: žmonės gali būti apgaunami arba pervežami ir vėliau verčiami dirbti. Visgi priverstinis darbas gali atsirasti ir be aiškios prekybos — pavyzdžiui, vietoje gyvenantis asmuo gali tapti nenaudojamu darbuotoju dėl skolos ar smurtinio šeimos kontrolės.

Statistika ir mastas

Skaičiai apie priverstinį darbą priklauso nuo šaltinio ir metodo. Jūsų pateiktame tekste minima, kad „Šiandien daugiau kaip 29 milijonai žmonių gyvena kaip vergai“. Tai vienas iš vertinimų — kiti tyrimai ir ataskaitos pateikia kitokias apytiksles vertes (dėl metodologijos skirtumų ir to, kad daug atvejų lieka nepastebėti). Paminėtina, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra vertinimų, jog apie 60 000 žmonių patiria priverstinį darbą ar panašią išnaudojimo formą. Į šiuos skaičius įeina minėtos prostitutės ir sekso paslaugų teikėjos, nelegalūs imigrantai ir asmenys, laikomi skolų vergijoje.

Tarptautiniai teisės aktai ir atsakomybė

Be 1930 m. Priverstinio darbo konvencijos (Nr. 29), šiuolaikinėje tarptautinėje praktikoje svarbūs ir kiti dokumentai, reglamentuojantys darbo teises, prekybą žmonėmis ir žmogaus teises apskritai. Valstybės privalo kriminalizuoti priverstinio darbo formas, tirti įtariamus atvejus ir teikti pagalbą aukoms. Kaip minėta, nuteistųjų darbų priežiūra turi būti valstybės atsakomybė — Konvencijoje neleidžiama perduoti šios priežiūros privatiniams subjektams, įmonėms ar organizacijoms.

Kova su priverstiniu darbu ir pagalba aukoms

Veiksmai, efektyviai mažinantys priverstinį darbą ir padedantys aukoms, apima:

• prevenciją (informacija apie teises, saugi migracija, darbo pasiūlymų tikrinimas),
• teisėsaugos priemones ir tyrimus (patikrinimai tiek oficialiose, tiek neoficialiose darbo vietose),
• paramą aukoms (laikino apgyvendinimo vietos, teisinė pagalba, psichologinė reabilitacija, grąžinimas į gimtąją bendruomenę),
• atsakomybę verslo grandinėse (tiekimo grandinių skaidrumas, auditas, tiekėjų kontrolė),
• tarptautinį bendradarbiavimą tarp valstybių, nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių agentūrų.

Kaip padėti ar išsikviesti pagalbą

Jei įtariate priverstinio darbo atvejį, svarbu kreiptis į vietos teisėsaugą, migracijos ar darbo inspekcijas, specializuotas nevyriausybines organizacijas arba karštąsias linijas, teikiančias pagalbą prekybos žmonėmis aukoms. Pagalbos tinklas ir konkretūs kontaktai skiriasi priklausomai nuo šalies — jei reikia, patarsiu, kur kreiptis jūsų šalyje ar regione.

Priverstinis darbas yra sudėtinga ir skausminga problema, kuri reikalauja tiek teisinių, tiek socialinių, tiek ekonominių sprendimų. Svarbu atpažinti požymius, informuoti atitinkamas institucijas ir remti programas, padedančias aukoms atsigauti bei integruotis į visuomenę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra priverstinis darbas?

K: Kas apibrėžia priverstinį darbą?

K: Ar yra kokių nors šio apibrėžimo išimčių?

Klausimas: Kiek žmonių šiandien gyvena kaip vergai?

K: Kiek vergų, manoma, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose?

K: Kokios veiklos rūšys apima vergiją?

Paieška pagal raidę