Laisva valia
Laisva valia - tai galimybė rinktis iš skirtingų veiksmų. Jei vertiname veiksmą (pavyzdžiui, kaip gerą ar blogą), tai prasminga tik tada, jei veiksmas pasirinktas laisvai.
Tokie dalykai kaip patarimai, įtikinėjimas ir draudimai yra beprasmiai, jei žmonės neturi laisvos valios. Laisva valia reiškia, kad žmonės gali daryti skirtingus dalykus. Skirtingi veiksmai duoda skirtingus rezultatus. Tradiciškai tik laisva valia atlikti veiksmai nusipelno pagyrimo arba kaltės. Jei nėra laisvos valios, nėra prasmės ar teisingumo ką nors apdovanoti ar nubausti už kokį nors veiksmą.
Laisva valia yra pagrindinė etikos filosofijos problema, taip pat svarbi mokslo filosofijai.
Įprastiniame gyvenime ir teisėje paprastai manoma, kad žmonės turi laisvą valią ir yra atsakingi už tai, ką daro.
Filosofijoje
Determinizmas
Determinizmas kyla iš idėjos, kad mūsų pasaulis - ir visata - tam tikra prasme yra panašus į mašiną. Ši idėja siekia gilią istoriją (mažiausiai 2 500 metų).
Kietasis determinizmas
Determinizmas yra ne vienos rūšies, tačiau iš esmės tai yra idėja, kad praeities įvykiai visiškai nulemia (lemia) ateities įvykius. Tai tas pats, kas sakyti, kad "visata yra tarsi laikrodžio mechanizmas". Jei žinotumėte apie ją viską, galėtumėte tiksliai nuspėti, kas nutiks. Norėdamas tai iliustruoti, Pjeras Simonas Laplasas (Pierre-Simon Laplace) 1814 m. pasiūlė mintinį eksperimentą, kurį pavadino Laplaso demonu. Jei tai determinizmas, tai laisvos valios negali būti.
Požiūris, kad deterministinė visata reiškia, jog žmonės neturi laisvos valios, vadinamas "inkompatibilizmu". Tai reiškia, kad jei determinizmas yra teisingas, jis nesuderinamas su laisva valia, todėl laisva valia neegzistuoja.
Minkštas determinizmas
Daugeliui mąstytojų nepatinka tai, kas išplaukia iš kietojo determinizmo, todėl buvo iškelta idėjų, kodėl mes turime laisvą valią. Čia pateikiame tik vieną iš šių idėjų.
Minkštasis determinizmas (arba "kompatibilizmas") bando išlaikyti determinizmą, bet vis tiek teigia, kad laisva valia yra įmanoma. Tokios pozicijos laikėsi Davidas Hume'as. Pasak Hume'o, laisva valia nėra gebėjimas tomis pačiomis aplinkybėmis priimti kitokį sprendimą. Kadangi aplinkybės gali šiek tiek skirtis, galima priimti kitokį sprendimą. Chrizipas. stoikų filosofas pateikia pavyzdį apie šunį, kuris pririštas prie vežimo. Šis šuo gali laisvai nuspręsti sekti paskui vežimą. Viljamas Džeimsas (William James) 1884 m. veikale "Determinizmo dilema" sukūrė terminą "minkštasis determinizmas". Ten Džeimsas rašo: "Vyrauja bendra nuomonė, kad iš ginčo dėl laisvos valios jau seniai išspaustos sultys". Toliau Džeimsas, kaip ir Plutarchas, teigė, kad įvykiai skirstomi į dvi grupes: priežastingai nulemtus ir likusius.
"Aš pats tikiu, kad visi nuostabūs matematikos ir fizikos mokslo pasiekimai - mūsų evoliucijos, dėsnių vienodumo ir kitos doktrinos - kyla iš mūsų nenumaldomo troškimo suteikti pasauliui racionalesnį pavidalą, nei tas, kurį jam suteikia mūsų patirtis. Pasaulis iš esmės pasirodė esąs plastiškas šiam mūsų racionalumo reikalavimui. Kiek dar jis bus plastiškas, niekas negali pasakyti... Jei tam tikra pasaulio prigimties išraiškos formulė pažeidžia mano moralinį reikalavimą, aš jausiuosi toks pat laisvas ją išmesti už borto ar bent jau ja abejoti, kaip ir tuo atveju, jei ji nuviltų mano nuoseklumo vienodumo reikalavimą... Pavyzdžiui, priežastingumo principas - kas tai, jei ne postulatas, tuščias pavadinimas, dengiantis reikalavimą, kad įvykių seka... rodytų gilesnę vieno dalyko priklausomybę kitam, o ne vien savavališką sugretinimą, kuris dabar pasirodo fenomenaliai?"
- Williamas Jamesas, "Noras tikėti", p. 147.
Teisėje
Įstatymas numato, kad turime laisvą valią. Teismų užduotis - išsiaiškinti, kada žmonės ką nors daro ir ką jie galvojo, kai nusprendė tai padaryti. Pavyzdžiui, pagalvokite apie žmogų, kuris nužudo kitą žmogų. Teismas bando išsiaiškinti: 1) ar jis iš tikrųjų nužudė kitą asmenį ir 2) ar jis nusprendė tai padaryti. Teismai neužduoda pirmiau minėto filosofinio klausimo.
Mokslo srityje
Fizika
Anksčiau tokie žmonės kaip Demokritas visatą laikė deterministine. Kai kurie žmonės manė, kad, gavę pakankamai informacijos, galės tobulai nuspėti, kas nutiks ateityje. Tačiau šiuolaikinis mokslas yra deterministinių ir stochastinių teorijų mišinys.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra laisva valia?
Atsakymas: Laisva valia - tai gebėjimas pasirinkti vieną iš skirtingų veiksmų.
Klausimas: Kodėl veiksmą prasminga vertinti tik tada, kai jis yra laisvai pasirinktas?
A: Jei veiksmas nėra laisvai pasirinktas, jį atliekantis asmuo negali jo kontroliuoti ir negali būti laikomas atsakingu.
Klausimas: Kodėl be laisvos valios tokie dalykai kaip patarimai, įtikinėjimai ir draudimai yra beprasmiai?
A: Šie veiksmai yra beprasmiai, jei žmonės neturi laisvos valios, nes tik tada, kai žmonės gali pasirinkti savo veiksmus, patarimai, įtikinėjimai ir draudimai gali paveikti jų elgesį.
K: Ką reiškia laisva valia?
A: Laisva valia reiškia, kad žmonės gali daryti skirtingus dalykus, o skirtingi veiksmai duoda skirtingus rezultatus.
Klausimas: Kurie veiksmai nusipelno pagyrimo ar kaltės?
A: Tradiciškai tik laisva valia atlikti veiksmai nusipelno pagyrimo arba kaltės.
K: Kodėl laisva valia yra problema etikos filosofijoje?
A: Laisva valia yra etinės filosofijos problema, nes dėl jos kyla klausimų apie individų atsakomybę ir atskaitomybę už savo veiksmus.
K: Kodėl laisva valia svarbi mokslo filosofijai?
A: Laisva valia yra svarbi mokslo filosofijai, nes ji kelia klausimus apie gamtos pasaulio nuspėjamumą ir determinizmą.
