Anatolijos hipotezė: protoindoeuropiečių kilmė ir plitimas

Anatolijos hipotezė: kaip protoindoeuropiečių kilmė Anatolijoje formavo kalbų plitimą po Europą — analizė, įrodymai ir alternatyvios teorijos.

Anatolijos protoindoeuropiečių kilmės hipotezė teigia, kad protoindoeuropiečių kalbos kalbėtojai neolito laikotarpiu gyveno Anatolijoje. Septintajame ir šeštajame tūkstantmetyje pr. m. e. įvykus neolitinei revoliucijai, kalbėtojai išplito po Europą. Šios hipotezės šalininkai mano, kad indoeuropiečių kalbos atsirado Anatolijoje. Jie mano, kad protoindoeuropiečiai vėliau migravo į šiaurę, į vietovę į šiaurę nuo Kaukazo kalnų. Egzistuoja ir kita hipotezė, vadinama kurganų hipoteze. Ją palaikantys žmonės teigia, kad indoeuropiečių kalbos atkeliavo iš Kaukazo. Vienas žinomiausių anatolų hipotezės šalininkų yra Kolinas Renfriu (Colin Renfrew).

Pagrindinė idėja

Anatolijos hipotezė sieja indoeuropiečių kalbų plitimą su neolitine žemdirbystės ekspansija iš Anatolijos į Europą. Pagal šią idėją, pirmieji žemdirbiai – ne tik technologijų ir kultūros elementų, bet ir savo kalbos nešėjai – palaipsniui išplito į Europą septintajame–šeštajame tūkstantmetyje pr. m. e., o vėliau iš jų išsivystė įvairios indoeuropiečių kalbų šeimos.

Kalbiniai argumentai

• Anatolijos šaka: Hittitų, luviečių, palaikų, likyjiečių ir lydų kalbos sudaro Anatolijos atšaką, kuri yra viena iš seniausiai raštu užfiksuotų indoeuropiečių grupių. Jos savybės – kai kurios archainės formos ir gramatikos ypatumai – kartais interpretuojami kaip ankstyvo atskilimo ženklas.
• Leksinė rekonstrukcija: hipotezės šalininkai teigia, kad daug protoindoeuropiečių žodžių susiję su žemdirbyste ir neolitine technologija, o tai derėtų su ankstyvu, neolitiniu datavimu.
• Kalbų raiška: Anatolijos hipotezė siejasi su idėja, kad kalbų plitimas galėjo vykti kartu su demografine žemdirbių ekspansija (demic diffusion), o ne vien kultūriniu perėmimu.

Archeologiniai ir etnografiniai argumentai

Remiantis archeologiniais duomenimis, nuo Anatolijos ir Artimųjų Rytų į Europą plito neolitinė žemdirbystė ir gyvulininkystė. Šio plitimo šalininkai pabrėžia ryšį tarp kultūrinių paketų (pvz., keramika, maistoaugos technologijos) ir galimos kalbinės izoliacijos ar ekspansijos. Anatolijos hipotezė siūlo aiškų scenarijų, kaip kalba galėjo išplisti be didelių vėlesnių invazijų.

Genetiniai duomenys ir kritika

• Vėlesni genetiniai tyrimai: per pastaruosius dešimtmečius senovės DNR tyrimai (pvz., tyrimai apie J. Haak ir kitų komandas) parodė reikšmingą genetinį indėlį iš stepės populiacijų į Europą maždaug III tūkstantmetyje pr. m. e. Tai stipriai palaikė kurganų hipotezę, pagal kurią didelė dalis indoeuropiečių kalbų plito per stepės migracijas.
• Kalbiniai prieštaravimai: kai kurie lingvistai atkreipia dėmesį, kad protoindoeuropiečių rekonstrukcijose yra žodžių, susijusių su ratų ir vežimų technologija, kurie istoriniu ir archeologiniu požiūriu datuojami vėlėliau nei neolitas. Tai kelia klausimų dėl labai ankstyvo (VII–VI tūkst. pr. m. e.) hipotezės suderinamumo su kalbos turiniu.
• Galimi kompromisiniai modeliai: dalis tyrėjų siūlo mišrius scenarijus – pvz., kad Anatolijos regionas galėjo būti viena iš ankstyvųjų indoeuropiečių diferenciacijos centrų, o vėlesnės stepės migracijos išplėtė kitas indoeuropiečių atšakas Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Kurganų hipotezė ir kiti variantai

Kurganų hipotezė (pagrindinis priešininkas Anatolijos hipotezei) teigia, kad indoeuropiečių kalbų protėvis gyveno stepėje šiaurės rytų Europos ir juodžemio zonos srityje (apie Juodąją ir Kaspijos jūras) ir plito per rytinius stepės migracinius judesius. Be to, yra kitų modelių – pavyzdžiui, “Armenijos plokščiakalnio” hipotezė arba daugialypės kilmės modeliai, kurie bando suderinti kalbinius, archeologinius ir genetinius duomenis.

Išvados

Anatolijos hipotezė išliko svarbi ir įtakinga teorija, nes pateikė aiškų mechanizmą (neolitinę žemdirbystės ekspansiją) idėjai, kaip kalba galėjo plisti. Tačiau naujausi genetiniai duomenys ir kai kurie kalbiniai argumentai stiprina alternatyvias hipotezes, ypač kurganų (stepės) teoriją, kuri paaiškina dideles migracijas ir genetinius pokyčius III tūkstantmetyje pr. m. e. Dabartinis konsensusas lingvistikos, archeologijos ir genetikos sankirtoje daugiau nei vieną duomenų tipą vertina kartu, todėl klausimas dėl protoindoeuropiečių tikrosios kilmės lieka aktyvių tyrimų objektu.

Ką verta atsiminti

• Anatolijos hipotezė sieja indoeuropiečių kalbų plitimą su neolitine žemdirbyste iš Anatolijos.
• Ji paaiškina ankstyvą Anatolijos atšakos buvimą, bet turi prieštaravimų su kai kuriais lingvistiniais ir genetiniais duomenimis.
• Tyrimai ir toliau vystosi: nauji archeologiniai radiniai, kalbinės rekonstrukcijos ir senovės DNR analizės gali patikslinti arba suderinti skirtingas hipotezes.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra anatolinė protoindoeuropiečių kilmės hipotezė?

K: Kada įvyko neolitinė revoliucija?

K: Kas yra kurganų hipotezė?

K: Kur, anatolietiškos hipotezės šalininkų nuomone, migravo protoindoeuropiečiai, palikę Anatoliją?

K: Kas yra vienas iš žinomiausių Anatolijos hipotezės šalininkų?

K: Koks yra pagrindinis skirtumas tarp Anatolijos hipotezės ir Kurgano hipotezės?

Klausimas: Kada, remiantis Anatolijos hipoteze, protoindoeuropiečių kalbų kalbėtojai paplito Europoje?

Paieška pagal raidę