Neolito revoliucija

Neolito revoliucija (naujasis akmens amžius) buvo pirmoji žemės ūkio revoliucija. Tai buvo laipsniškas perėjimas nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių ir būrių prie žemdirbystės ir gyvenviečių. Šis laikotarpis apibūdinamas kaip "revoliucija", nes pakeitė pokyčius vykdžiusių bendruomenių gyvenimo būdą. Ji įvyko skirtingose priešistorinių žmonių visuomenėse skirtingu metu. Daugelis visuomenių pasikeitė prieš 9-7 tūkst. metų

Šis terminas reiškia bendrą laikotarpį, per kurį vyko šie pokyčiai. Jis taip pat taikomas ir vykstantiems pokyčiams: ankstyvųjų žemdirbystės metodų perėmimui, pasėlių auginimui ir gyvūnų prijaukinimui. Neolito revoliucija svarbi dėl socialinės organizacijos ir technologijų raidos.

Neolito revoliucija paskatino gyventi nuolatinėse arba pusiau nuolatinėse gyvenvietėse. Dėl šios priežasties sumažėjo klajokliško gyvenimo būdo žmonių. Kad būtų galima žinoti, kam priklauso užauginti pasėliai, atsirado žemės nuosavybės sąvoka. Pasikeitė gamtinė aplinka, padidėjo gyventojų tankumas, o žmonių mityboje atsirado daugiau augalinio ir grūdinio maisto. Visuomenėje susiformavo hierarchija. Grūdai buvo saugomi ir jais buvo galima prekiauti. Dėl gero derliaus susidaręs produkcijos perteklius padėjo visuomenėms išgyventi blogais metais.

Knap of Howar sodyba, užimta nuo 3500 m. pr. m. e. iki 3100 m. pr. m. e.

Bendrasis procesas

Atsiradus naminiams gyvūnams, pavyzdžiui, šunims, ožkoms, avims ir galvijams, ir pasėliams, pasikeitė žmonių visuomenė. Dabar, turint pasėlių ir gyvulių, jiems nebereikėjo judėti. Jie galėjo statyti geresnes gyvenvietes. Pasikeitė ir jų mityba. Joje atsirado daugiau avižų ir daržovių. Žmonės taip pat pradėjo saugoti ir tvarkyti kai kuriuos maisto produktus - nebuvo patartina suvalgyti visų grūdų sėklų, nes tada neliktų sėklų, kurias būtų galima sėti kitais metais. Be to, kai kuriais metais atsirasdavo perteklius, kurį buvo galima iškeisti į kitas prekes su kitais žmonėmis.

Šie pokyčiai vyko keliose pasaulio vietose nepriklausomai viena nuo kitos. Tačiau jie vyko ne ta pačia tvarka. Ankstyviausios žemdirbių visuomenės Artimuosiuose Rytuose nenaudojo keramikos. Vis dar neaišku, kiek augalų buvo prijaukinta Britanijoje ir ar apskritai egzistavo nuolat gyvenančios bendruomenės. Ankstyvosios Japonijos visuomenės naudojo keramiką prieš išvystydamos žemdirbystę.

Paleolito laikais gyveno daug skirtingų žmonių rūšių. Dabartinių tyrimų duomenimis, tik šiuolaikinis žmogus pasiekė mezolitą ir neolitą.

Vere Gordonas Childe'as XX a. trečiajame dešimtmetyje šį procesą pavadino neolitine revoliucija. Jis manė, kad ji tokia pat svarbi kaip ir pramonės revoliucija (įvykusi XVIII ir XIX a.).

Neolito gyvenvietės liekanos, iškastos Skara Brae vietovėje Orkniuose

Neolito revoliucijos teorijos

Yra įvairių teorijų, kodėl galėjo įvykti šis perėjimas:

Oazės teorija: Pasikeitė klimatas ir sumažėjo lietaus. Žmonės apsigyveno oazėse arba netoli jų, kur yra daugiau vandens, kad galėtų išgyventi. Kai kurie gyvūnai ir augalai taip pat taip elgėsi. Buvo likęs tik mažas žingsnis prijaukinti kai kuriuos ten buvusius gyvūnus. Šią teoriją propagavo pats Čilda. Tačiau to laikotarpio klimato duomenys jos nepatvirtina.
Kalvotų šonų teorija. Ji teigia, kad žemdirbystė prasidėjo kalvotuose Tauro ir Zagroso kalnų šonuose ir kad ji išsivystė dėl intensyvaus sutelkto grūdų rinkimo regione. Ji buvo pasiūlyta 1948 m.
Puotos modelis rodo, kad žemdirbystę skatino galios demonstravimas, pavyzdžiui, puotos, kuriomis siekta parodyti dominavimą. Tam reikėjo surinkti didelius maisto kiekius, kurie skatino žemės ūkio technologijas.
Demografinės teorijos teigia, kad vietos gyventojų skaičius išaugo tiek, kad buvo sunku juos išlaikyti vien medžiokle ir rinkimu. Reikėjo daugiau maisto, nei jo buvo galima surinkti. Maisto poreikį skatino įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Evoliucinė (tikslingumo) teorija teigia, kad žemdirbystė yra evoliucinis augalų ir žmonių prisitaikymas. Laukinių augalų prijaukinimas prasidėjo nuo jų apsaugos. Vėliau buvo atidžiau parenkama vieta, kur juos auginti. Galiausiai jie buvo prijaukinti.

Priežastys, kodėl taip atsitiko

Pasak Harlando, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl įvyko neolito revoliucija:

Domestikacija dėl religinių priežasčių. Įvyko simbolių revoliucija, pasikeitė ir religiniai įsitikinimai. Apie tai galėtų byloti rastos Veneros figūrėlės.
Domestikacija dėl perkrovos ir streso. Daug gyvūnų išmirė paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Žmonių populiacija išaugo, kad užpildytų visą turimą žemę. Kilo maisto krizė. Žemdirbystė buvo vienintelis būdas išlaikyti gyventojus turimoje žemėje.
Domestikacija nuo maisto rinkėjų atradimo. Maistą rinko tie, kurie rūpinosi jaunikliais ir palaikė ugnį. Laikui bėgant jie išsiaiškino, kurie augalai yra valgomi arba padeda nuo tam tikrų ligų. Jie taip pat padėjo prijaukinti gyvūnus (kurie vėliau keliavo kartu su žmonėmis).

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra neolito revoliucija?

A: Neolito revoliucija buvo pirmoji žemės ūkio revoliucija. Tai buvo laipsniškas perėjimas nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių prie žemdirbystės ir gyvenviečių, kuris pakeitė perėjusių bendruomenių gyvenimo būdą.

K: Kada ji įvyko?

A: Neolito revoliucija įvyko skirtingose priešistorinių žmonių visuomenėse skirtingu laiku, daugelyje visuomenių pokyčiai įvyko prieš 9-7 tūkst. metų.

K: Kokie pokyčiai įvyko šiuo laikotarpiu?

A: Šiuo laikotarpiu buvo pritaikyti ankstyvieji žemdirbystės metodai, pradėti auginti javai, prijaukinti gyvūnai. Žmonės taip pat pradėjo gyventi nuolatinėse arba pusiau nuolatinėse gyvenvietėse, o ne klajokliškai, atsirado žemės nuosavybė, išaugo gyventojų skaičius, pasikeitė mitybos racionas, kuriame atsirado daugiau augalinio ir grūdinio maisto, visuomenėje susiformavo hierarchija, grūdai buvo saugomi ir jais prekiaujama už perteklinę produkciją, gautą iš gero derliaus.

K: Kaip tai paveikė žmonių gyvenimo būdą?

A: Neolito revoliucija pakeitė žmonių gyvenimo būdą: nuo klajokliško medžioklės ir rinkimo gyvenimo būdo pereita prie žemdirbystės ir gyvenviečių. Dėl to sumažėjo klajoklišką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių, taip pat pasikeitė socialinė organizacija ir technologijos, pavyzdžiui, atsirado žemės nuosavybė.

K: Kaip tai paveikė mitybą?

A: Neolito revoliucijos metu pereinant prie žemdirbystės, žmonių mityboje atsirado daugiau daržovių ir grūdinių produktų nei anksčiau.

K: Kokį dar poveikį tai turėjo visuomenei?

Atsakymas: Perėjimas nuo klajokliško medžioklės ir rinkimo prie žemdirbystės ir gyvenviečių ne tik paveikė mitybą ir gyvenimo būdą, bet ir padidino gyventojų skaičių, sukūrė hierarchiją, grūdus buvo galima sandėliuoti prekybai ar perteklinei produkcijai, atsirado žemės nuosavybė, pasikeitė socialinė organizacija, patobulėjo technologijos.