Neolito revoliucija — žemės ūkio pradžia, prijaukinimas ir socialiniai pokyčiai
Atraskite Neolito revoliuciją — žemės ūkio pradžią: pasėlių auginimą, gyvūnų prijaukinimą ir socialinius pokyčius, formavusius gyvenvietes, nuosavybę ir visuomenės hierarchiją.
Neolito revoliucija (naujasis akmens amžius) buvo pirmoji žemės ūkio revoliucija. Tai buvo laipsniškas perėjimas nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių ir būrių prie žemdirbystės ir gyvenviečių. Šis laikotarpis apibūdinamas kaip „revoliucija“, nes radikaliai pakeitė daugelio bendruomenių ekonominį pagrindą, socialinę organizaciją ir kasdienį gyvenimą. Neolitas įvyko skirtingose priešistorinių žmonių visuomenėse skirtingu metu; daugelyje vietų pokyčiai prasidėjo prieš maždaug 9–12 tūkstančių metų.
Kai ir kur prasidėjo
Pirmieji žemdirbystės požymiai paprastai siejami su Levantu (t. y. „Derlinguoju pusmėnuliu“) Mažojoje Azijoje ir Vidurio Rytuose apie 10–12 tūkst. metų pr. m. e. Tačiau žemės ūkis atsirado ir kitose pasaulio dalyse nepriklausomai: Kinijoje (ryžiai, proso), pietryčių Azijoje ir Naujojoje Gvinėjoje, Mesoamerikoje (maizė), Anduose (kalnų kultūros) ir Afrikos Sahelio regionuose. Nuo vietinių centrų naujos technikos ir kultūrinių modelių sklaida galėjo vykti per mainus ir migracijas.
Pasėlių auginimas ir gyvūnų prijaukinimas
Neolite žmonės pradėjo sistemingai auginti pasėlius ir prijaukinti gyvūnus. Prijaukinimo procesas apėmė selekciją – palankiausių savybių turinčių augalų ir gyvulių dauginimąsi bei jų prisitaikymo prie žmogaus priklausomybę. Kaimuose buvo auginami javai ir ankštiniai augalai, vėliau įvairiose pasaulio vietose — ryžiai, prosa, kukurūzai ir pan. Taip pat buvo prijaukinami gyvūnai: nuo ankstyviausio šuns iki avių, ožių, kiaulių ir galvijų; tai leido gauti mėsą, pieną, odą, darbo jėgą ir traukos galią.
Gyvulių prijaukinimas ir jų laikymas kartu su žemdirbyste labai pakeitė ekonominį žmogaus ryšį su kraštovaizdžiu — ūkis tapo planuojamu, sezoniniu darbu, o ne vien tik laukinių išteklių rinkimu.
Gyvenvietės, technologijos ir materialinė kultūra
Neolito masėms pradėjus gyventi nuolatinėse ar pusiau nuolatinėse gyvenvietėse, išaugo pastovios statybos, sandėliavimo ir amatų svarba. Atsirado specializuotos gyvenamosios patalpos, grūdų saugyklos, keramikos gamyba, šlifuotų akmens įrankių gamyba ir vėliau — metalurgijos pradmenys kai kuriose vietovėse. Vandens valdymo sistemos (pvz., drėkinimas), terasinė žemdirbystė ir arklio ar plūgo naudojimo prototipai leido padidinti derlius ir plėsti dirbamų žemių plotus.
Socialiniai pokyčiai
Perėjimas prie žemdirbystės pakeitė socialinę struktūrą: sumažėjo klajokliško gyvenimo būdo žmonių skaičius, atsirado žemės nuosavybės ar kontrolės idėjos, o visuomenėse dažniau formavosi hierarchija. Užaugintų pasėlių saugojimas ir paskirstymas skatino materialinių išteklių kaupimą, o gamtinė aplinka pradėjo keistis dėl pašalinio poveikio — miškų kirtimo, pievų kūrimo ir intensyvesnio žemės naudojimo.
Žemdirbystė taip pat skatino darbo pasidalijimą: atsirado daugiau specializacijos (amatininkai, prekybininkai, kunigai ar vadovai), gilėjo socialinės nelygybės ribos, vystėsi prekybos tinklai, kuriais mainytasi grūdais, drabužiais, apdirbtais daiktais ir idėjomis.
Ekologinės ir sveikatos pasekmės
Perėjimas prie ūkininkavimo turėjo ilgalaikių ekologinių pasekmių: intensyvus dirvožemio naudojimas kėlė erozijos, sūrymėjimo ir biologinės įvairovės sumažėjimo problemas. Žmonių maitinimas tapo labiau priklausomas nuo kelių pagrindinių kultūrų, todėl rizika badmečiams augo vietovėms, kuriose nuostoliai nusiaubdavo pagrindinį derlių.
Medicininės ir antropologinės studijos rodo, kad neolito laikotarpio gyventojų sveikata kito: nedidelis ūgio sumažėjimas, didesnis karių ir ligų plitimo (ypač užkrečiamųjų ligų) pavojus, taip pat didesnė dantų ėduonies (karieso) paplitimas dėl angliavandenių turtingesnės mitybos. Kita vertus, stabili maisto prieiga leido didėti gyventojų tankumui ir formuotis didesnėms bendruomenėms.
Revoliucijos prigimtis ir mokslinė diskusija
Terminas „Neolito revoliucija“ yra populiarus ir dėl savo jėgos, bet archeologai pabrėžia, kad pokyčiai dažnai vyko palaipsniui ir skirtingu tempu įvairiose vietose. XX a. pradžioje archeologas V. Gordonas Childe'as plačiai naudojo terminą, norėdamas apibūdinti šį kompleksišką perėjimą. Mokslinėje literatūroje diskutuojama apie priežastis: klimato pokyčiai, demografinis spaudimas, technologijų pasiekimai, kultūrinis mainų poveikis ar socialinė strategija – visos šios priežastys galėjo veikti kartu arba atskirai priklausomai nuo regiono.
Neolito metu taip pat susiformavo nauji ekonomikos elementai: grūdai buvo saugomi ir jais buvo galima prekiauti. Dėl gero derliaus susidaręs produkcijos perteklius padėjo visuomenėms išgyventi blogais metais, skatino prekybą ir sudarė prielaidas valstybinių struktūrų ir sudėtingesnės socialinės organizacijos atsiradimui.
Knap of Howar sodyba, užimta nuo 3500 m. pr. m. e. iki 3100 m. pr. m. e.
Bendrasis procesas
Atsiradus naminiams gyvūnams, pavyzdžiui, šunims, ožkoms, avims ir galvijams, ir pasėliams, pasikeitė žmonių visuomenė. Dabar, turint pasėlių ir gyvulių, jiems nebereikėjo judėti. Jie galėjo statyti geresnes gyvenvietes. Pasikeitė ir jų mityba. Joje atsirado daugiau avižų ir daržovių. Žmonės taip pat pradėjo saugoti ir tvarkyti kai kuriuos maisto produktus - nebuvo patartina suvalgyti visų grūdų sėklų, nes tada neliktų sėklų, kurias būtų galima sėti kitais metais. Be to, kai kuriais metais atsirasdavo perteklius, kurį buvo galima iškeisti į kitas prekes su kitais žmonėmis.
Šie pokyčiai vyko keliose pasaulio vietose nepriklausomai viena nuo kitos. Tačiau jie vyko ne ta pačia tvarka. Ankstyviausios žemdirbių visuomenės Artimuosiuose Rytuose nenaudojo keramikos. Vis dar neaišku, kiek augalų buvo prijaukinta Britanijoje ir ar apskritai egzistavo nuolat gyvenančios bendruomenės. Ankstyvosios Japonijos visuomenės naudojo keramiką prieš išvystydamos žemdirbystę.
Paleolito laikais gyveno daug skirtingų žmonių rūšių. Dabartinių tyrimų duomenimis, tik šiuolaikinis žmogus pasiekė mezolitą ir neolitą.
Vere Gordonas Childe'as XX a. trečiajame dešimtmetyje šį procesą pavadino neolitine revoliucija. Jis manė, kad ji tokia pat svarbi kaip ir pramonės revoliucija (įvykusi XVIII ir XIX a.).
Neolito gyvenvietės liekanos, iškastos Skara Brae vietovėje Orkniuose
Neolito revoliucijos teorijos
Yra įvairių teorijų, kodėl galėjo įvykti šis perėjimas:
- Oazės teorija: Pasikeitė klimatas ir sumažėjo lietaus. Žmonės apsigyveno oazėse arba netoli jų, kur yra daugiau vandens, kad galėtų išgyventi. Kai kurie gyvūnai ir augalai taip pat taip elgėsi. Buvo likęs tik mažas žingsnis prijaukinti kai kuriuos ten buvusius gyvūnus. Šią teoriją propagavo pats Čilda. Tačiau to laikotarpio klimato duomenys jos nepatvirtina.
- Kalvotų šonų teorija. Ji teigia, kad žemdirbystė prasidėjo kalvotuose Tauro ir Zagroso kalnų šonuose ir kad ji išsivystė dėl intensyvaus sutelkto grūdų rinkimo regione. Ji buvo pasiūlyta 1948 m.
- Puotos modelis rodo, kad žemdirbystę skatino galios demonstravimas, pavyzdžiui, puotos, kuriomis siekta parodyti dominavimą. Tam reikėjo surinkti didelius maisto kiekius, kurie skatino žemės ūkio technologijas.
- Demografinės teorijos teigia, kad vietos gyventojų skaičius išaugo tiek, kad buvo sunku juos išlaikyti vien medžiokle ir rinkimu. Reikėjo daugiau maisto, nei jo buvo galima surinkti. Maisto poreikį skatino įvairūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
- Evoliucinė (tikslingumo) teorija teigia, kad žemdirbystė yra evoliucinis augalų ir žmonių prisitaikymas. Laukinių augalų prijaukinimas prasidėjo nuo jų apsaugos. Vėliau buvo atidžiau parenkama vieta, kur juos auginti. Galiausiai jie buvo prijaukinti.
Priežastys, kodėl taip atsitiko
Pasak Harlando, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl įvyko neolito revoliucija:
- Domestikacija dėl religinių priežasčių. Įvyko simbolių revoliucija, pasikeitė ir religiniai įsitikinimai. Apie tai galėtų byloti rastos Veneros figūrėlės.
- Domestikacija dėl perkrovos ir streso. Daug gyvūnų išmirė paskutiniojo ledynmečio pabaigoje. Žmonių populiacija išaugo, kad užpildytų visą turimą žemę. Kilo maisto krizė. Žemdirbystė buvo vienintelis būdas išlaikyti gyventojus turimoje žemėje.
- Domestikacija nuo maisto rinkėjų atradimo. Maistą rinko tie, kurie rūpinosi jaunikliais ir palaikė ugnį. Laikui bėgant jie išsiaiškino, kurie augalai yra valgomi arba padeda nuo tam tikrų ligų. Jie taip pat padėjo prijaukinti gyvūnus (kurie vėliau keliavo kartu su žmonėmis).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra neolito revoliucija?
A: Neolito revoliucija buvo pirmoji žemės ūkio revoliucija. Tai buvo laipsniškas perėjimas nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių prie žemdirbystės ir gyvenviečių, kuris pakeitė perėjusių bendruomenių gyvenimo būdą.
K: Kada ji įvyko?
A: Neolito revoliucija įvyko skirtingose priešistorinių žmonių visuomenėse skirtingu laiku, daugelyje visuomenių pokyčiai įvyko prieš 9-7 tūkst. metų.
K: Kokie pokyčiai įvyko šiuo laikotarpiu?
A: Šiuo laikotarpiu buvo pritaikyti ankstyvieji žemdirbystės metodai, pradėti auginti javai, prijaukinti gyvūnai. Žmonės taip pat pradėjo gyventi nuolatinėse arba pusiau nuolatinėse gyvenvietėse, o ne klajokliškai, atsirado žemės nuosavybė, išaugo gyventojų skaičius, pasikeitė mitybos racionas, kuriame atsirado daugiau augalinio ir grūdinio maisto, visuomenėje susiformavo hierarchija, grūdai buvo saugomi ir jais prekiaujama už perteklinę produkciją, gautą iš gero derliaus.
K: Kaip tai paveikė žmonių gyvenimo būdą?
A: Neolito revoliucija pakeitė žmonių gyvenimo būdą: nuo klajokliško medžioklės ir rinkimo gyvenimo būdo pereita prie žemdirbystės ir gyvenviečių. Dėl to sumažėjo klajoklišką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių, taip pat pasikeitė socialinė organizacija ir technologijos, pavyzdžiui, atsirado žemės nuosavybė.
K: Kaip tai paveikė mitybą?
A: Neolito revoliucijos metu pereinant prie žemdirbystės, žmonių mityboje atsirado daugiau daržovių ir grūdinių produktų nei anksčiau.
K: Kokį dar poveikį tai turėjo visuomenei?
Atsakymas: Perėjimas nuo klajokliško medžioklės ir rinkimo prie žemdirbystės ir gyvenviečių ne tik paveikė mitybą ir gyvenimo būdą, bet ir padidino gyventojų skaičių, sukūrė hierarchiją, grūdus buvo galima sandėliuoti prekybai ar perteklinei produkcijai, atsirado žemės nuosavybė, pasikeitė socialinė organizacija, patobulėjo technologijos.
Ieškoti