Žemės ūkis
Ūkininkavimas - tai augalų auginimas ar gyvulių laikymas, kuriuos žmonės augina maistui ir žaliavoms. Ūkininkavimas yra žemės ūkio dalis.
Žemdirbystė prasidėjo prieš tūkstančius metų, tačiau niekas tiksliai nežino, kiek jai metų. Žemdirbystės plėtra paskatino neolito revoliuciją, kai žmonės atsisakė klajokliškos medžioklės ir apsigyveno miestuose.
Žemdirbystė ir prijaukinimas tikriausiai prasidėjo derlingajame pusmėnulyje (Nilo slėnyje, Levante ir Mesopotamijoje). Derlingojo pusmėnulio teritorija dabar yra Irako, Sirijos, Turkijos, Jordanijos, Libano, Izraelio ir Egipto šalyse. Kviečiai ir miežiai - vieni pirmųjų augalų, kuriuos augino žmonės. Žmonės tikriausiai pradėjo žemdirbystę pamažu, sodindami kelis augalus, tačiau daugelį maisto produktų vis tiek rinko iš laukinių augalų. Žmonės galėjo pradėti ūkininkauti, nes pradėjo keistis orai ir dirvožemis. Ūkininkaujant galima išmaitinti daug daugiau žmonių nei medžiotojai-rinkėjai, kurie gali išmaitinti tiek pat žemės.
Žemdirbystė Senovės Egipte
Linai
Ūkininkavimo tipai
Žemės ūkis - tai ne tik maisto žmonėms ir gyvūnams auginimas, bet ir kitų dalykų, pavyzdžiui, gėlių ir darželių augalų, mėšlo ar mėšlo, gyvūnų kailių, odos, gyvūnų, grybų, pluošto (medvilnės, vilnos, kanapių ir linų), biokuro ir narkotikų (biofarmacinių preparatų, marihuanos, opijaus) auginimas.
Daugelis žmonių vis dar gyvena iš natūrinio žemės ūkio, mažame ūkyje. Jie gali užauginti tik tiek maisto, kad išmaitintų ūkininką, jo šeimą ir gyvulius. Derlius - tai maisto kiekis, užaugintas tam tikrame žemės plote, ir jis dažnai būna mažas. Taip yra todėl, kad natūrinio ūkininkavimo ūkininkai paprastai yra mažiau išsilavinę ir turi mažiau pinigų įrangai įsigyti. Sausra ir kitos problemos kartais sukelia badą. Kai derlius mažas, iškirtus miškus galima gauti naujos žemės, kurioje būtų galima auginti daugiau maisto. Tai suteikia daugiau maisto produktų ūkininko šeimai, tačiau per daugelį metų gali pakenkti šaliai ir aplinkinei aplinkai.
Turtingose šalyse ūkių dažnai būna mažiau ir didesni. XX amžiuje jie tapo našesni, nes ūkininkai gali auginti geresnių veislių augalus, naudoti daugiau trąšų, daugiau vandens ir lengviau kontroliuoti piktžoles bei kenkėjus. Daugelyje ūkių taip pat naudojamos mašinos, todėl mažiau žmonių gali dirbti daugiau žemės. Turtingose šalyse ūkininkų yra mažiau, tačiau ūkininkai gali užauginti daugiau.
Toks intensyvus žemės ūkis susijęs su tam tikromis problemomis. Ūkininkai naudoja daug cheminių trąšų, pesticidų (cheminių medžiagų, naikinančių vabalus) ir herbicidų (cheminių medžiagų, naikinančių piktžoles). Šios cheminės medžiagos gali užteršti dirvožemį arba vandenį. Be to, dėl jų gali atsirasti cheminėms medžiagoms atsparesnių vabzdžių ir piktžolių, todėl gali kilti šių kenkėjų protrūkiai. Dirvožemis gali būti pažeistas dėl erozijos (išpustymo ar nuplovimo), druskų kaupimosi ar struktūros praradimo. Drėkinimas (vandens papildymas iš upių) gali užteršti vandenį ir pažeminti gruntinio vandens lygį. Visos šios problemos turi sprendimų, o šiuolaikiniai jaunieji ūkininkai paprastai turi gerą techninį išsilavinimą.
ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA
- Trąšos
- Sėjomaina
- Piktžolių šalinimas
- Veisimas
- Tvoros
- Ranching
- Plantacijos
- Augalų apsauga
Ūkininkai atrenka geresnio derliaus, skonio ir maistinės vertės augalus. Jie taip pat renkasi augalus, kurie gali išgyventi augalų ligas ir sausras ir kuriuos lengviau nuimti derlių. Šimtmečius vykdyta dirbtinė atranka ir selekcija turėjo didžiulį poveikį kultūrinių augalų savybėms. Naudojant kitus metodus (trąšų naudojimą, cheminę kovą su kenkėjais, drėkinimą), augalai duoda didesnį derlių.
Kai kurios bendrovės ieško naujų augalų skurdžiose šalyse ir genetiškai modifikuoja šiuos augalus, kad juos patobulintų. Tada jos bando užpatentuoti sėklas ir parduoti jas neturtingoms šalims.
Nauji augalai buvo sukurti taikant genų inžineriją. Vienas iš genų inžinerijos pavyzdžių - augalo modifikavimas, kad jis būtų atsparus herbicidui.
Maistas
Svarbu, kad visiems užtektų maisto. Maistas taip pat turi būti saugus ir geras. Žmonės sako, kad jis ne visada saugus, nes jame yra tam tikrų cheminių medžiagų. Kiti žmonės sako, kad intensyvioji žemdirbystė kenkia aplinkai. Dėl šios priežasties yra kelios žemės ūkio rūšys.
- Tradicinė žemdirbystė dažniausiai vykdoma neturtingose šalyse.
- Intensyvioji žemdirbystė dažniausiai vykdoma daugiau pinigų turinčiose šalyse. Jame naudojami pesticidai, mašinos, cheminės trąšos.
- Ekologiškai ūkininkaujant naudojami tik natūralūs produktai, pavyzdžiui, kompostas ir žalioji trąša.
- Integruotasis ūkininkavimas - tai vietinių išteklių naudojimas ir bandymas vieno proceso atliekas panaudoti kaip išteklius kitame procese.
Žemės ūkio politikoje daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio gamybos tikslams ir metodams. Bendrieji politikos tikslai yra maisto kokybė, kiekis ir sauga.
Žemės ūkio problemos
Šiandien žmonės susiduria su rimtomis problemomis, bandydami auginti maistą. Šios problemos yra šios:
- Erozija
- Ligos
- Kenkėjai
- Piktžolės
- Sausra
- Lietaus krituliai
Pasėliai
2002 m. pasaulyje daugiausia auginami kukurūzai, kviečiai, ryžiai ir medvilnė.
- Kukurūzai 624 mln. metrinių tonų
- Kviečiai 570 mln. metrinių tonų
- Ryžiai 381,1 mln. metrinių tonų
- Medvilnė 96,5 mln. metrinių tonų
Taip pat žr: Daržovių sąrašas, Vaistažolių sąrašas, Vaisių sąrašas
Susiję puslapiai
- Akvakultūra
- Bičių laikymas
- Gyvulininkystė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žemdirbystė?
Atsakymas: Ūkininkavimas - tai žemės ūkiui priskiriamas pasėlių auginimas ir gyvulių laikymas maistui ir žaliavoms gauti.
K: Kiek metų skaičiuoja žemės ūkis?
Atsakymas: Žemės ūkis prasidėjo prieš tūkstančius metų, tačiau niekas tiksliai nežino, kiek jam metų.
K: Kas lėmė žemdirbystės vystymąsi?
A: Ūkininkavimo raida lėmė neolito revoliuciją, nes žmonės atsisakė klajokliškos medžioklės ir apsigyveno miestuose.
K: Kur tikriausiai prasidėjo žemdirbystė ir prijaukinimas?
A: Žemdirbystė ir prijaukinimas tikriausiai prasidėjo derlingajame pusmėnulyje (Nilo slėnyje, Levante ir Mesopotamijoje). Derlingojo pusmėnulio teritorija dabar yra Irako, Sirijos, Turkijos, Jordanijos, Libano, Izraelio ir Egipto šalyse.
K: Kokius pirmuosius augalus augino žmonės?
Atsakymas: Vieni pirmųjų žmonių augintų kultūrų buvo kviečiai ir miežiai.
K: Kodėl žmonės galėjo pradėti ūkininkauti? A: Žmonės galėjo pradėti ūkininkauti, nes ėmė keistis orai ir dirvožemis. Ūkininkaujant galima išmaitinti daug daugiau žmonių nei medžiotojai-rinkėjai, kurie gali išmaitinti tiek pat žemės, todėl žmonių populiacija išaugo iki tokio didelio skaičiaus, koks yra dabar.
