Dirbtinė atranka
Dirbtinė atranka - tai sąmoningas augalų ar gyvūnų veisimas. Ji reiškia tą patį, ką ir atrankinis veisimas, ir yra senovinis genų inžinerijos metodas.
Selekcinis veisimas - tai metodas, taikomas veisiant naminius gyvūnus, pavyzdžiui, šunis, balandžius ar galvijus. Kai kurie iš šių gyvūnų gali pasižymėti savybėmis, kurias veisėjas nori perkelti į kitą kartą. Todėl veisėjas atrenka veisimui tuos gyvūnus, kurie pasižymi šiomis savybėmis, o ne tuos, kurie jų neturi.
Inbrydingo veisimas yra tam tikra selekcinio veisimo rūšis, kuria siekiama sukurti genetiškai beveik identišką populiaciją. Tokios populiacijos retai būna gyvybingos už laboratorijos ribų. Jos praranda vaisingumą. Siekiant tai kontroliuoti, dauguma veislių kryžminamos su laukinio tipo individais arba bent jau su mažiau inbrediniais gyvūnais. Detalės skiriasi priklausomai nuo veislės. Pagerėjimas, kai atliekamas kryžminimas, vadinamas hibridiniu gyvybingumu.
Čarlzas Darvinas, pristatydamas natūralios atrankos idėją, naudojo dirbtinės atrankos pavyzdį. Dirbtinė atranka gali būti priešpriešinama natūralios atrankos procesui. Natūraliosios atrankos metu vyksta diferencijuotas tam tikrais požymiais pasižyminčių organizmų dauginimasis. Taip yra todėl, kad kai kurios variacijos padeda organizmui geriau išgyventi ir daugintis. Šis procesas palaiko arba didina populiacijos tinkamumą natūralioje aplinkoje.
Kartais dirbtinė atranka gali būti netyčinė; manoma, kad ankstyvieji žmonės augalus prijaukino iš esmės netyčia.
Šis čihuahua ir vokiečių dogo mišrūnas parodo dirbtinės atrankos būdu sukurtų šunų dydžių įvairovę.
Selekcinis veisimas pavertė teosintetės kelias vaisių dėžutes (kairėje) šiuolaikinių kukurūzų atskleistų branduolių eilėmis (dešinėje).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dirbtinė atranka?
A: Dirbtinė atranka - tai tikslingas augalų ar gyvūnų veisimas, kuris dar vadinamas atrankiniu veisimu. Tai senovinis genų inžinerijos metodas.
K: Kaip veikia atrankinis veisimas?
A: Atrankinis veisimas - tai pageidaujamų savybių turinčių gyvūnų atranka veisimui ir šių savybių perdavimas kitai kartai. Inbrydingo veisimas yra tam tikra atrankinio veisimo rūšis, kai susidaro genetiškai beveik identiška populiacija.
K: Kas nutinka, kai inbredinės populiacijos perkeliamos už laboratorijos ribų?
A. Kai inbredinės populiacijos išvežamos už laboratorijos ribų, jos praranda vaisingumą ir, siekiant išlaikyti jų gyvybingumą, turi būti kryžminamos su laukinio tipo individais arba mažiau inbrediniais gyvūnais. Šis pagerėjimas, kai vyksta kryžminimas, vadinamas hibridiniu gyvybingumu.
K: Kaip Čarlzas Darvinas naudojo dirbtinę atranką?
A: Čarlzas Darvinas naudojo dirbtinę atranką kaip pavyzdį, kad pristatytų savo natūralios atrankos idėją. Jis ją naudojo kaip kontrastą tarp dirbtinių ir natūralių procesų, kuriais atrenkami tam tikrais požymiais pasižymintys organizmai, kad geriau išgyventų ir daugintųsi.
K: Ar dirbtinė atranka visada yra tikslinga?
A: Ne, kartais ji gali būti netyčinė; manoma, kad ankstyvieji žmonės prijaukino pasėlius to nedarydami sąmoningai.
K: Kas vyksta natūralios atrankos metu?
Atsakymas: Natūralios atrankos metu kai kurios variacijos padeda organizmams geriau išgyventi ir daugintis, todėl populiacijoje diferencijuotai dauginasi tam tikrais požymiais pasižymintys organizmai, kurie išlaiko arba pagerina savo tinkamumą natūralioje aplinkoje.
