Gyvūnai
Gyvūnai yra eukariotiniai organizmai, turintys daug ląstelių. Jie nenaudoja šviesos energijai gauti kaip augalai. Gyvūnai naudoja įvairius būdus energijai iš kitų gyvų būtybių gauti. Jie gali maitintis kitomis gyvomis būtybėmis, nors kai kurie jų yra parazitai arba turi fotosintetinančių protistų kaip simbiontų.
Dauguma gyvūnų yra judrūs, t. y. gali judėti. Gyvūnai įsiurbia deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Šis ląstelinis kvėpavimas yra jų medžiagų apykaitos (cheminio darbo) dalis. Abiem šiais aspektais jie skiriasi nuo augalų. Be to, gyvūnų ląstelės turi kitokias ląstelių membranas nei kiti eukariotai, pavyzdžiui, augalai ir grybai. Gyvūnų mokslas vadinamas zoologija.
Augalai taip pat yra daugialąsčiai eukariotiniai organizmai, tačiau jie gyvena naudodami šviesą, vandenį ir pagrindinius elementus savo audiniams gaminti.
Gyvūnų grupavimas
Yra daug įvairių gyvūnų rūšių. Daugeliui žmonių žinomi gyvūnai sudaro tik apie 3 % gyvūnų karalystės. Biologai, tyrinėdami gyvūnus, randa tam tikriems gyvūnams būdingų bendrų bruožų. Tai jie naudoja gyvūnams sugrupuoti pagal biologinę klasifikaciją. Jie mano, kad egzistuoja keli milijonai rūšių, tačiau nustatė tik apie milijoną.
Gyvūnus iš esmės galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: bestuburius ir stuburinius. Stuburiniai turi stuburą, o bestuburiai - ne.
Stuburiniai gyvūnai yra:
- fish (arba "fish": abu būdai yra teisingi)
- varliagyviai
- ropliai
- paukščiai
- žinduoliai
Kai kurie bestuburiai yra:
- vabzdžiai
- vorai
- vėžiagyviai
- moliuskai (pvz., sraigės ar kalmarai).
- kirminai
- medūzos
Mokslinėje vartosenoje žmonės laikomi gyvūnais, o kasdienėje nemokslinėje vartosenoje žmonės dažnai nelaikomi gyvūnais.
Gyvenimo stilius
Gyvūnų mitybos būdas vadinamas heterotrofiniu, nes jie maistą gauna iš kitų gyvų organizmų. Kai kurie gyvūnai minta tik augalais; jie vadinami žolėdžiais. Kiti gyvūnai minta tik mėsa ir vadinami mėsėdžiais. Gyvūnai, kurie minta ir augalais, ir mėsa, vadinami visaėdžiais.
Aplinka, kurioje gyvena gyvūnai, labai skiriasi. Evoliucijos proceso metu gyvūnai prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Žuvis prisitaikiusi gyventi vandenyje, o voras - gaudyti ir valgyti vabzdžius. Rytų Afrikos savanose gyvenantys žinduoliai gyvena visai kitokį gyvenimą nei delfinai ar jūrų kiaulės, gaudantys žuvis jūroje.
Gyvūnų fosilijos datuojamos maždaug 600 milijonų metų atgal, nuo Ediakaro periodo, arba šiek tiek anksčiau. Visą šį ilgą laiką gyvūnai nuolat evoliucionavo, todėl šiandien Žemėje gyvenantys gyvūnai labai skiriasi nuo tų, kurie Ediakaro laikotarpiu gyveno jūros dugno pakraščiuose. Senovinės gyvybės tyrinėjimas vadinamas paleontologija.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra gyvūnai?
Atsakymas: Gyvūnai yra gyvi padarai su daugybe ląstelių, kurie gauna energijos iš kitų gyvų būtybių ir yra eukariotai.
K: Kuo minta gyvūnai?
A: Gyvūnai paprastai minta kitomis gyvomis būtybėmis arba yra parazitai.
K: Kas yra simbiontai?
A: Simbiontai - tai organizmai, gyvenantys glaudžiame ryšyje su kitu organizmu.
K: Kas yra zoologija?
A: Zoologija - tai mokslas apie gyvūnus.
K: Kas yra paleontologija?
A: Paleontologija - tai senovinės gyvybės tyrinėjimas.
K: Kuo gyvūnai skiriasi nuo augalų?
A: Gyvūnai yra judrūs, įsiurbia deguonį, išskiria anglies dioksidą ir turi kitokias ląstelių membranas nei kiti eukariotai, pavyzdžiui, augalai ir grybai.
K: Kaip augalai gauna maistinių medžiagų?
A: Augalai gauna maistinių medžiagų naudodami šviesą, vandenį ir pagrindinius elementus savo audiniams gaminti.
