Gyvūnų filų sąrašas - tai pagrindinių gyvūnų grupių, paprastai priskiriamų filams, sąrašas. Naudotasi šiuolaikiniais šaltiniais: sąrašas skiriasi nuo Linėjaus ar Cuvier sąrašo. Šio tipo sąrašas gali būti sudarytas abėcėlės tvarka; lygiai taip pat jis gali būti sudarytas pagal evoliucinius ryšius. Nė vienas sąrašas nebus visiškai patenkinamas. Autoritetai skiriasi pagal tai, ką jie laiko filumu, ir pagal tikrąjį filumo pavadinimą. Nepaisant to, dėl daugumos filų nuomonės sutampa. Dauguma šiuolaikinių tyrimų, remdamiesi bendros kilmės įrodymais, įtraukia grupes, esančias aukščiau už filumą.

Nuomonių skirtumus dėl evoliucinių ryšių sumažino molekulinės evoliucijos ir molekulinio laikrodžio tyrimai. Juose naudojamos baltymų aminorūgščių sekos ir viso genomo DNR sekų analizė. Šie šiuolaikiniai metodai lėmė daugelio aukštesniųjų kategorijų pakeitimus ir pervadinimus. Tradicine lyginamąja anatomija pagrįstoje klasifikacijoje buvo klaidų, kurias reikėjo ištaisyti. Pavyzdžiui, beveik du šimtus metų gyvavęs senasis Coelenterata filumas buvo padalytas į du atskirus filus - Cnidaria ir Ctenophora.

Toliau pateiktas sąrašas sudarytas remiantis evoliuciniais ryšiais:

Pagrindinės gyvūnų grupės ir trumpi aprašymai (apytiksliai evoliucinė tvarka)

  • Porifera (sūpūriniai, — spongės)

    Paprasti, daugialąsčiai organizmai be tikros audinių organizacijos. Tradiciškai laikomi ankstyviausiais gyvūnais. Juos sudaro filtratoriai, kurių kūnas praturtintas poromis ir kanalo sistema.

  • Placozoa

    Labai paprasti, plokšteliniai organizmai (mažai žinomi ir retai aptinkami). Turi labai paprastą kūno sandarą, be nervų ir raumenų audinių. Kartais laikomi atskira, žema filuma arba labai basaliniu gyvūnų kilme.

  • Ctenophora (kriauklės arba girnelės)

    Jūrų organizmai, judantys plaušėjimo juostelių pagalba, dažnai švytintys. Molekuliniai tyrimai kelia hipotezę, kad Ctenophora gali būti viena ankstyviausiai atsiskyrusių eukalotinių linijų; tai yra aktyviai diskutuojama sritis, nes tai gali keisti supratimą apie nervų sistemos kilmę.

  • Cnidaria (medūzos, koralai, hidros)

    Turintys gijinius šerdinius ląstelių (cnidocyti), radiališkai simetriški gyvūnai su organizuotais audiniais. Apima tiek nemobilius koralus, tiek plaukiojančias medūzas.

  • Bilateria (dvipusiai gyvūnai)

    Ši didelė grupė apima visus gyvūnus, kurie turi kairę ir dešinę puses (dvipusę simetriją) ir dažnai — sudėtingesnę kūno vidinę organizaciją. Bilateria skirstoma į kelias pagrindines linijas:

    • Xenacoelomorpha / Acoelomorpha — maži, paprasti plokšti ar cilindriniai kirmėliniai, kartais laikomi labai basaliniu bilaterijų poskyriu; jų tikslus evoliucinis statusas vis dar tiriamas.
    • Protostomia — apima didžiąją dalį nariuotakojų, moliuskų, žieduotųjų kirmėlių ir kt. Protostomus įprastai skirsto į:
      • Ecdysozoa — organizmai, kurie metasi (moult): Arthropoda (vabzdžiai, voragyviai, šimtakojai, krabai), Nematoda (apvaliosios kirmėlės) ir kiti.
      • Lophotrochozoa — įvairios grupės, pvz., Mollusca (moliuskai), Annelida (žieduotosios kirmėlės), Platyhelminthes (plokščiosios kirmėlės) ir kitos, dažnai turinčios lophophore arba perinę lervę (trochoforą).
    • Deuterostomia — obejmė tiek branduolinių plėvėdarbių giminaičius: Echinodermata (jūrų ežiai, jūrų žvaigždės), Hemichordata (skilvaviečiai), ir Chordata (stuburiniai, tunikatai, lancetai).

Keli paaiškinimai ir pastabos

  • Evoliucinė tvarka nėra visiškai fiksuota. Kai kurios linijos, ypač ankstyvosios (pvz., Ctenophora ir Porifera), gali būti išdėstytos skirtingai priklausomai nuo naudojamų genų rinkinių ar analitinių metodų. Yra dvi pagrindinės hipotezės — „spongės pirmosios“ ir „kriauklės pirmosios“ — ir abi turi palaikymą tam tikruose tyrimuose.
  • Molekuliniai duomenys keičia klasifikacijas. Genominiai tyrimai, baltymų sekų ir DNR analizė leido peržiūrėti ir pergrupuoti daugelį tradicinių vienetų, kartais atskiriant grupes, kurios anksčiau buvo sujungiamos pagal panašumą morfologijoje.
  • Filumo sąvoka yra sutartinė. Kas vienam autoriui yra filumas, kitam gali būti aukštesnio arba žemesnio rango vienetas. Sisteminės kategorijos (pvz., superfilumai) taip pat naudojamos, kai reikia atspindėti didesnę evoliucinę giminystę.
  • Pavyzdžiai ir praktiškumas. Sąrašai dažnai pritaikomi pagal poreikį: ekologiniams aprašymams, evoliuciniams tyrimams, švietimui ar taksonominiams atlasams. Todėl vienas ir tas pats filumų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo šaltinio ir paskirties.

Santrauka: Gyvūnų filų sąrašas, sudarytas pagal evoliucinius ryšius, pateikia didžiausias ir evoliuciškai svarbias grupes — nuo paprastų poriferių ir placozojų iki sudėtingų bilaterijų, tarp kurių yra tiek protostomai, tiek deuterostomai. Šis sąrašas nėra galutinis; nauji molekuliniai ir genomikos duomenys nuolat tikslina mūsų supratimą apie gyvūnų kilmę ir tarpusavio santykius.