Krankliniai (Myxini) — žandikaulių neturinčios jūrinės žuvys: apibrėžimas
Sužinokite apie kranklinius (Myxini) — žandikaulių neturinčias jūrines žuvis: biologija, sandara, taksonomija ir naujausi DNR įrodymai.
Krankliniai yra žandikaulių neturinčios jūrinės žuvys, priklausančios kranklinių (Cyclostomata) viršklasei ir Myxini klasei. Jos turi ilgesnį, angilio pavidalo kūną, be įprastinio kaulinio skeleto — egzistuoja tik kaukolę, sudarytą iš kremzlių, ir išlikusi notochorda; todėl morfologiškai jos skiriasi nuo daugumos kitų stuburinių.
Išvaizda ir anatomija
Krankliniai yra ilgi, slankiojančio kūno, paprastai 20–120 cm ilgio priklausomai nuo rūšies. Jie neturi žandikaulių, turi plėvelinę, ragėjančią liežuvį su dantytomis plokštelėmis, kuria graužia ir „nudrožia“ mėsgalą. Aplink burną yra keli barbeliai, skirti jutimui. Kūną dengia gleivinės ir daugybė gleivių liaukų: susidarius dideliam kiekiui gleivių, gyvūnas gali apsisaugoti nuo plėšrūnų ar užsikimšti žuvies erdvę.
Kranklinių kvėpavimo organai — žiaunos — gali būti skirtingo skaičiaus (dažniausiai 5–15 porų), o kraujotakai būdingi keli papildomi širdies raumenys (pvz., papildomi antriniai „širdžiai“ prilygstantys mazgai). Nugaros stuburo slankstelių stygos trūkumas (arba labai supaprastėjęs grudinas) yra viena priežasčių, kodėl ilgą laiką kilo diskusijos dėl jų priskyrimo stuburiniams.
Gyvenamoji aplinka ir mityba
Krankliniai yra grynai jūriniai gyvūnai, daugiausia gyvenantys giliavandenėse zonose, nors kai kurios rūšys randamos pakrantėse ir dugne. Jie yra tirštai prisitaikę gyventi ant dugno, dažnai slėpiasi po smėliu, dumblais ar grioviuose. Mityboje dauguma rūšių yra nekrofagai — jie suardo ir suėda negyvus ar sirgančius žuvų kūnus, kartais įsirausia į didelių žuvų ar istorijų kūnus ir minta iš vidaus. Taip pat gali aktyviai medžioti mažesnius gyvūnus.
Dauginimasis ir vystymasis
Kranklinių reprodukcija nėra visiškai išaiškinta visoms rūšims. Daugelyje rūšių aptinkami atskiri lyčiai, o kiaušiniai yra palyginti dideli, turintys daug geltonkės — tai leidžia spėti, kad vystymasis yra tiesioginis (be plačiai žinomos lervos stadijos), tačiau duomenų stokojama. Kai kurios rūšys deda kiaušinius ant dugno arba paslėpimuose.
Elgsena
Krankliniai pasižymi neįprasta apsaugos strategija — pakitus grėsmei jie išskiria didelius kiekius gleivių, kurie greitai užputoja vandenį ir gali užkimšti žiaunų ertmes aplinkiniams plėšrūnams. Jie taip pat sugeba susiriesti į mazgą savo kūnu, kad padėtų nusivalyti gleives nuo kūno ar suteiktų privalumą traukiant maistą iš kūno ertmių.
Taksonomija ir filogenija
Dėl konstrukcinių trūkumų — ypač stuburo trūkumo — daugelis mokslininkų ilgą laiką svarstė, ar Vertebrata pošeimiui reikėtų priskirti kranklinius. Pirminė, XIX a. klasifikacija siejo raganosius ir nykštukus su ciklostomais (istoriškai - Agnatha), manydama, kad tai seniausia išlikusi stuburinių gyvūnų klasė kartu su gnatostomais. Kitoje taksonominėje alternatyvoje buvo siūloma, kad žandikauliniai stuburiniai gyvūnai yra artimesni nykštukams nei raganosiams, todėl raganosiai kartais buvo laikomi atskira, žemiau esančia linija.
Naujausi molekulinės filogenetikos tyrimai, ypač DNR analizės, stipriai palaiko ciklostomų monofiletizmą — tai reiškia, kad raganosiai (Myxini) ir nykštukai (Petromyzontida) yra artimesni giminaičiai vienas kitam nei kuri nors iš šių linijų žandikauliniams stuburiniams. Todėl šie DNR įrodymai patvirtina pirminę schemą ir rodo, kad ciklostomos sudaro atskirą, seną stuburinių liniją.
Reikšmė ir saugumas
Krankliniai ekosistemose atlieka svarbų vaidmenį kaip nekrofagai, padėdami skaidyti organinę medžiagą. Dėl ilgalaikio giliai gyvenimo ir mažo žinomumo kai kurių rūšių populiacijos mažai ištirtos; todėl svarbu stebėti jų buveines ir kartais riboti žvejybos veiklą, kuri gali paveikti jų populiacijas netiesiogiai.
Apibendrinant: Myxini (krankliniai) — tai žandikaulių neturinčios, jūrinės, kremzlinės kaukolės ir išvystytų gleivių liaukų turinčios žuvys, kurių unikali anatomija ir elgsena daro jas įdomiomis studijų objektais gyvūnų evoliucijos ir morfologijos tyrimuose.
Aprašymas
Žuvėdros paprastai būna apie pusės metro (18 colių) ilgio. Jų kūnai ilgi, panašūs į ungurių. Žuvų akys yra mažos ir nelabai naudingos, nes ieškodamos maisto jos daugiausia naudojasi uosle ir lytėjimu. Netoli hagų burnos esantys ūsai vadinami barzdaskutėmis ir naudojami liesti. Jie turi keturias širdis, dvejas smegenis ir neturi stuburo. Žuvis, panaši į šagrenę, yra nykštukinė žuvis.
Maitinimas
Žuvėdros minta bestuburiais (gyvūnais, pvz., kirminais), taip pat valgo negyvas ar mirštančias žuvis. Ant liežuvio turi keturis dantų rinkinius, kuriais gali nukąsti mėsos gabalėlius nuo grobio. Šiuos liežuvio dantis jie naudoja maistui. Dantys susiglaudžia, kad užspaustų maistą, ir taip padeda jiems suvalgyti negyvas ir mirštančias žuvis, nuskendusias jūros dugne, kur jie gyvena. Neretai kregždės įsirausia į negyvą žuvį, kuria minta, ir ištraukia negyvos žuvies vidų.
Paprastai žmonės mato tik tada, kai ištraukiami jūros dugną šluojantys tinklai. Kiekviena žuvis, net ir negyva, esanti jūros dugne, tinklu pakeliama į valtį. Kai kuriose negyvose žuvyse randama maitinimosi žiogų. Smirdančios žuvys išmetamos ant laivų denio, o iš jų kūnų kyšo raganosiai.
Šlamštas
Kai raganosiai bijo, jie gamina gleives. Šios gleivės išsiskiria iš šonų. Jų gali susidaryti tiek gleivių, kad visiškai užpildytų dviejų galonų kibirą. Tokios mažos žuvys gali pagaminti tiek daug gleivių todėl, kad gleivės išsiskiria virvelėmis, kurios greitai išsipučia daug didesnės, kai jos yra vandenyje. dėl neįprasto jų mitybos būdo ir gleivių daugelis žmonių vadina raganosius raganosius raganosius pačiais "šlykščiausiais" iš visų jūros gyvių. Nors haginės žuvys kartais vadinamos "gleivėtais unguriais", jos visai nėra unguriai.
Kkomjangeo bokkeum (꼼장어 볶음) , korėjietiškas maišytas keptas žuvies patiekalas, gaminamas iš ešerių Eptatretus burgeri.
Hagfish panaudojimas
Maistas
Daugumoje šalių žmonės paprastai nevalgo jūros velnių. Tačiau Korėjoje populiarus maistas yra priekrantės jūrų kiršlių mėsa (korėjiečių kalba vadinama kkomjangeo (꼼장어) arba meokjango (먹장어), o japonų kalba - Nuta-unagi).
Medžiaga
Žuvų oda naudojama piniginių ir diržų odai gaminti. Kai ši oda parduodama, ji vadinama ungurio oda.
Šlamštas
Mokslininkai tyrinėja jūrų ešerių gleives, norėdami išsiaiškinti, ar iš jų galima gaminti daiktus. Baltymų virvelės, esančios jūrų ešerių gleivėse, yra plonos ir tvirtos, todėl jos yra naudinga medžiaga. Kadangi jos gaminamos ne iš naftos, jūrų otų gleivės būtų ekologiškesnės už dabar naudojamą plastiką.
Iš ungurio odos pagamintas krepšys.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokiai viršklasei priklauso kagėbistai?
Atsakymas: Žuvėdros priklauso viršklasei Cyclostomata.
Klausimas: Ar raganosiai turi skeletą?
Atsakymas: Žuvėdros neturi skeleto, išskyrus kaukolę, sudarytą iš kremzlių.
Klausimas: Kodėl kai kurie mokslininkai mano, kad Myxini neturėtų būti priskiriami Vertebrata pošeimiui?
A: Kai kurie mokslininkai mano, kad Myxini neturėtų būti priskiriami Vertebrata pošeimiui, nes neturi tikro skeleto.
Klausimas: Kodėl jūrų kiaulės laikomos žuvimis?
A: Nepaisant to, kad neturi tikro skeleto, raganosiai laikomi žuvimis, nes turi pelekus ir žiaunas ir gyvena jūroje.
K.: Kaip buvo sugrupuotos raganosiai ir nykštukai pirminėje XIX a. klasifikacijoje?
A: XIX a. pradinėje klasifikacijoje raganosiai ir nykštukinės žuvys buvo priskiriamos ciklostomams (arba istoriškai Agnatha), kaip seniausiai išlikusiai stuburinių gyvūnų klasei kartu su gnatostomais.
Klausimas: Ar buvo pasiūlyta alternatyvi schema, pagal kurią raganosiai būtų neįtraukti į stuburinių grupę?
Atsakymas: Taip, pagal alternatyvią schemą buvo pasiūlyta, kad žandikauliniai stuburiniai yra labiau susiję su nykštukais nei su raganosiais, todėl stuburiniams priskiriami nykštukai, bet neįtraukiami raganosiai.
K.: Ką naujausi DNR įrodymai patvirtina apie raganosių ir nykštukų grupavimą?
A: Naujausi DNR įrodymai patvirtina pirminę schemą, pagal kurią raganosiai ir nykštukai priskiriami ciklostomams.
Ieškoti