Širdis yra visų stuburinių gyvūnų organas. Tai labai stiprus raumuo. Ji yra kairėje žmogaus kūno pusėje, krūtinės ertmėje tarp plaučių (mediastinume) ir dažniausiai matuojama maždaug kumščio dydžio. Širdis pumpuoja kraują į visą kūną ir atlieka svarbiausią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją — palaikyti nuolatinį organų aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Jai būdingi reguliarūs susitraukimai (sistolė), kuomet širdis išstumia kraują, ir atsileidimai (diastolė), kuomet ji prisipildo kraujo.

Cardio ir cardiac reiškia „susijęs su širdimi“, todėl jei kas nors turi priešdėlį cardio arba cardiac, tai susiję su širdimi ar jos veikla.

Miokardas reiškia širdies raumenį: „myo“ kilęs iš graikiško žodžio „mys“, o „cardium“ — iš graikiško žodžio „kardia“, reiškiančio širdį. Miokardas yra pagrindinis susitraukiantis sluoksnis, atsakingas už mechaninį kraujo siurbimą.

Širdies sandara

Žmogaus širdis turi kelis svarbius anatominius elementus:

  • Chambers (skyriai): dvi prieširdžiai (dešinysis ir kairysis; atrium dextrum, atrium sinistrum) ir dvi skilveliai (dešinysis ir kairysis; ventrikulus dexter, ventrikulus sinister). Prieširdžiai priima kraują, skilveliai jį išstumia.
  • Skyris (pertvara): tarprauminė pertvara (septumas) atskiria dešinę ir kairę puses, kad kraujas nesimaišytų.
  • Vožtuvai: trispusis (tricuspid) tarp dešinio prieširdžio ir dešinio skilvelio, plaučių (pulmoninis) vožtuvas iš dešinio skilvelio į plaučių arteriją, mitralinis arba dvitakis (bicuspid) tarp kairio prieširdžio ir kairio skilvelio bei aortos vožtuvas tarp kairio skilvelio ir aortos. Vožtuvai užtikrina kraujo tėkmę viena kryptimi.
  • Perikardas: plona ertmė ir dvi membranos (epikardas ir parietinis perikardas), saugančios širdį ir mažinančios trintį.
  • Koronarinės arterijos: tieka miokardui kraują ir deguonį; jų susiaurėjimas gali sukelti krūtinės skausmą ar infarktą.

Kraujotaka per širdį

Paprasta širdies ir plaučių bei sisteminės kraujotakos apžvalga:

  • Deoksiguotas kraujas iš organizmo grįžta į dešinį prieširdį per viršutinę ir apatinę tuščiąsias venas.
  • Kraujo tėkmė eina per trispusį vožtuvą į dešinį skilvelį, iš kur jis yra pumpuojamas per plaučių vožtuvą į plaučių arterijas – į plaučius, kad pasisemtų deguonies.
  • Oksiguotas kraujas grįžta iš plaučių į kairį prieširdį per plaučių venas, pereina per mitralinį vožtuvą į kairį skilvelį ir iš ten yra pumpuojamas per aortą į visą organizmą.

Širdies elektrinė ir susitraukimų kontrolė

Širdies susitraukimus koordinuoja speciali laidumo sistema:

  • Sinusinis (SA) mazgas: pagrindinis ritmo „generatorius“ (sinusinis ritmas).
  • Tarpridinė sistema: signalas keliauja iki atrioventrikulinio (AV) mazgo, kuriame yra trumpa pauzė, leisdama skilveliams prisipildyti krauju.
  • Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos: perduoda impulsą į skilvelius, sukeldamos galingus ir koordinuotus skilvelių susitraukimus.

Širdies ritmą reguliuoja autonominė nervų sistema (simpatinė pagreitina, parasimpatinė sulėtina) ir hormonai (pvz., adrenalinas).

Širdies funkcija kasdienybėje

Širdies darbas palaiko kraujospūdį, skatina medžiagų apykaitos produkciją ir šalina atliekas. Per minutę apyvarta (širdies minutinis tūris) priklauso nuo širdies dažnio (kiek susitraukimų per minutę) ir išstūmio tūrio (kiek kraujo išstumiama per vieną susitraukimą). Fizinės veiklos metu širdis dirba intensyviau, kad patenkintų didesnį deguonies poreikį.

Simptomai ir dažniausios širdies ligos

Dažni sutrikimai ir jų simptomai:

  • Koronarinė arterijų liga (aterosklerozė): gali sukelti krūtinės skausmą (angina) ar miokardo infarktą.
  • Miokardo infarktas (širdies priepuolis): ūmus skausmas krūtinėje, dusulys, prakaitavimas, pykinimas — reikalauja skubios pagalbos.
  • Širdies nepakankamumas: silpnumas, dusulys, kojų tinimas dėl nepakankamo kraujo išstūmimo.
  • Ritmų sutrikimai (aritmijos): permuša, plaka per greitai arba per lėtai; kartais sukelia svaigulį ar sąmonės netekimą.
  • Vožtuvų ligos: vožtuvų siaurėjimas arba atsivėrimas, sukelia širdies darbo pokyčius ir simptomus.

Prevencija ir priežiūra

Norint išlaikyti sveiką širdį, svarbu:

  • Laikytis subalansuotos mitybos (riboti sočiųjų riebalų ir druskos kiekį).
  • Reguliariai sportuoti ir išlaikyti sveiką kūno svorį.
  • Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
  • Stebėti kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį bei gydyti rizikos faktorius.
  • Konsultuotis su gydytoju, jei pasireiškia krūtinės skausmas, stiprus dusulys, nereguliarus širdies plakimas ar kiti alarmuojantys simptomai.

Širdis — sudėtingas ir gyvybiškai svarbus raumuo; supratant jos struktūrą ir funkcijas lengviau rūpintis savo sveikata ir laiku atpažinti galimus sutrikimus.