Širdis – žmogaus ir stuburinių pumpuojantis raumuo: struktūra ir funkcija
Sužinokite apie širdį — stuburinių pumpuojantį raumenį: jos struktūrą, miokardo vaidmenį, funkcijas ir kraujo cirkuliaciją žmogaus organizme.
Širdis yra visų stuburinių gyvūnų organas. Tai labai stiprus raumuo. Ji yra kairėje žmogaus kūno pusėje, krūtinės ertmėje tarp plaučių (mediastinume) ir dažniausiai matuojama maždaug kumščio dydžio. Širdis pumpuoja kraują į visą kūną ir atlieka svarbiausią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją — palaikyti nuolatinį organų aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Jai būdingi reguliarūs susitraukimai (sistolė), kuomet širdis išstumia kraują, ir atsileidimai (diastolė), kuomet ji prisipildo kraujo.
Cardio ir cardiac reiškia „susijęs su širdimi“, todėl jei kas nors turi priešdėlį cardio arba cardiac, tai susiję su širdimi ar jos veikla.
Miokardas reiškia širdies raumenį: „myo“ kilęs iš graikiško žodžio „mys“, o „cardium“ — iš graikiško žodžio „kardia“, reiškiančio širdį. Miokardas yra pagrindinis susitraukiantis sluoksnis, atsakingas už mechaninį kraujo siurbimą.
Širdies sandara
Žmogaus širdis turi kelis svarbius anatominius elementus:
- Chambers (skyriai): dvi prieširdžiai (dešinysis ir kairysis; atrium dextrum, atrium sinistrum) ir dvi skilveliai (dešinysis ir kairysis; ventrikulus dexter, ventrikulus sinister). Prieširdžiai priima kraują, skilveliai jį išstumia.
- Skyris (pertvara): tarprauminė pertvara (septumas) atskiria dešinę ir kairę puses, kad kraujas nesimaišytų.
- Vožtuvai: trispusis (tricuspid) tarp dešinio prieširdžio ir dešinio skilvelio, plaučių (pulmoninis) vožtuvas iš dešinio skilvelio į plaučių arteriją, mitralinis arba dvitakis (bicuspid) tarp kairio prieširdžio ir kairio skilvelio bei aortos vožtuvas tarp kairio skilvelio ir aortos. Vožtuvai užtikrina kraujo tėkmę viena kryptimi.
- Perikardas: plona ertmė ir dvi membranos (epikardas ir parietinis perikardas), saugančios širdį ir mažinančios trintį.
- Koronarinės arterijos: tieka miokardui kraują ir deguonį; jų susiaurėjimas gali sukelti krūtinės skausmą ar infarktą.
Kraujotaka per širdį
Paprasta širdies ir plaučių bei sisteminės kraujotakos apžvalga:
- Deoksiguotas kraujas iš organizmo grįžta į dešinį prieširdį per viršutinę ir apatinę tuščiąsias venas.
- Kraujo tėkmė eina per trispusį vožtuvą į dešinį skilvelį, iš kur jis yra pumpuojamas per plaučių vožtuvą į plaučių arterijas – į plaučius, kad pasisemtų deguonies.
- Oksiguotas kraujas grįžta iš plaučių į kairį prieširdį per plaučių venas, pereina per mitralinį vožtuvą į kairį skilvelį ir iš ten yra pumpuojamas per aortą į visą organizmą.
Širdies elektrinė ir susitraukimų kontrolė
Širdies susitraukimus koordinuoja speciali laidumo sistema:
- Sinusinis (SA) mazgas: pagrindinis ritmo „generatorius“ (sinusinis ritmas).
- Tarpridinė sistema: signalas keliauja iki atrioventrikulinio (AV) mazgo, kuriame yra trumpa pauzė, leisdama skilveliams prisipildyti krauju.
- Hiso pluoštas ir Purkinje skaidulos: perduoda impulsą į skilvelius, sukeldamos galingus ir koordinuotus skilvelių susitraukimus.
Širdies ritmą reguliuoja autonominė nervų sistema (simpatinė pagreitina, parasimpatinė sulėtina) ir hormonai (pvz., adrenalinas).
Širdies funkcija kasdienybėje
Širdies darbas palaiko kraujospūdį, skatina medžiagų apykaitos produkciją ir šalina atliekas. Per minutę apyvarta (širdies minutinis tūris) priklauso nuo širdies dažnio (kiek susitraukimų per minutę) ir išstūmio tūrio (kiek kraujo išstumiama per vieną susitraukimą). Fizinės veiklos metu širdis dirba intensyviau, kad patenkintų didesnį deguonies poreikį.
Simptomai ir dažniausios širdies ligos
Dažni sutrikimai ir jų simptomai:
- Koronarinė arterijų liga (aterosklerozė): gali sukelti krūtinės skausmą (angina) ar miokardo infarktą.
- Miokardo infarktas (širdies priepuolis): ūmus skausmas krūtinėje, dusulys, prakaitavimas, pykinimas — reikalauja skubios pagalbos.
- Širdies nepakankamumas: silpnumas, dusulys, kojų tinimas dėl nepakankamo kraujo išstūmimo.
- Ritmų sutrikimai (aritmijos): permuša, plaka per greitai arba per lėtai; kartais sukelia svaigulį ar sąmonės netekimą.
- Vožtuvų ligos: vožtuvų siaurėjimas arba atsivėrimas, sukelia širdies darbo pokyčius ir simptomus.
Prevencija ir priežiūra
Norint išlaikyti sveiką širdį, svarbu:
- Laikytis subalansuotos mitybos (riboti sočiųjų riebalų ir druskos kiekį).
- Reguliariai sportuoti ir išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
- Stebėti kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį bei gydyti rizikos faktorius.
- Konsultuotis su gydytoju, jei pasireiškia krūtinės skausmas, stiprus dusulys, nereguliarus širdies plakimas ar kiti alarmuojantys simptomai.
Širdis — sudėtingas ir gyvybiškai svarbus raumuo; supratant jos struktūrą ir funkcijas lengviau rūpintis savo sveikata ir laiku atpažinti galimus sutrikimus.
Struktūra
Žmogaus širdį sudaro keturios kameros arba uždaros erdvės. Kai kurie gyvūnai turi tik dvi arba tris kameras.
Žmonių keturios kameros yra dvi prieširdžiai ir du skilveliai. Prieširdžiuose kalbama apie dvi kameras, o skilveliuose - apie vieną kamerą. Yra dešinysis prieširdis ir dešinysis skilvelis. Į juos patenka kraujas, kuris atkeliauja į širdį. Jie šį kraują pumpuoja į plaučius. Plaučiuose kraujas pasiima deguonies ir išleidžia anglies dioksidą. Kraujas iš plaučių patenka į kairįjį prieširdį ir skilvelį. Kairysis prieširdis ir skilvelis kraują išsiunčia į kūną. Kairysis skilvelis dirba šešis kartus sunkiau nei dešinysis, nes perneša deguonies prisotintą kraują.
Kraujas pernešamas kraujagyslėmis. Tai arterijos ir venos. Kraujas į širdį keliauja venomis. Kraujas iš širdies išteka arterijomis. Pagrindinė iš dešiniojo skilvelio išeinanti arterija yra plaučių arterija. (Plaučių reiškia plaučių.) Pagrindinė arterija, išeinanti iš kairiojo skilvelio, yra aorta.
Į dešinįjį prieširdį įeinančios venos yra viršutinė tuščia vena ir apatinė tuščia vena. Jomis kraujas iš kūno patenka į dešinę širdį. Į kairįjį prieširdį einančios venos yra plaučių venos. Jos atneša kraują iš plaučių į kairiąją širdį.
Kai kraujas iš prieširdžių patenka į skilvelius, jis eina per širdies vožtuvus. Kai kraujas išteka iš skilvelių, jis eina per vožtuvus. Vožtuvai užtikrina, kad kraujas įeitų arba išeitų tik į vieną pusę.
Keturi širdies vožtuvai:
- Prieširdžių ir skilvelių vožtuvai
- Trikuspidinis vožtuvas - kraujas iš dešiniojo prieširdžio patenka į dešinįjį skilvelį
- Mitralinis vožtuvas - kraujas iš kairiojo prieširdžio patenka į kairįjį skilvelį
- Skilveldrai į arterijas
- Pulmoninis vožtuvas - kraujas iš dešiniojo skilvelio patenka į plaučius (per pulmoninę arteriją).
- Aortos vožtuvas - kraujas iš kairiojo skilvelio išteka į kūną (per aortą).
Širdį sudaro trys sluoksniai. Išorinis sluoksnis yra perikardas. Tai kietas širdį gaubiantis maišas. Vidurinis sluoksnis yra miokardas. Tai širdies raumuo. Vidinis sluoksnis yra endokardas. Tai plonas lygus širdies kamerų apvalkalas.
Širdies struktūra: Rodyklės rodo kraujo tekėjimo kryptį.
Širdies ciklas
Širdies plakimas - tai širdies raumens susitraukimas. Tai reiškia, kad širdis stumiama į vidų ir dėl to kameros tampa mažesnės. Tai išstumia kraują iš širdies į kraujagysles. Širdžiai susitraukus ir įsitraukus, raumuo atsipalaiduoja arba nustoja įsitraukti. Kameros padidėja, o į širdį grįžtantis kraujas jas užpildo.
Kai širdies raumuo susitraukia (įsitraukia), tai vadinama sistole. Kai širdies raumuo atsipalaiduoja (nustoja spausti), tai vadinama diastole. Abu prieširdžiai sistolę atlieka kartu. Abu skilveliai sistolę atlieka kartu. Tačiau prieširdžiai sistolę atlieka anksčiau nei skilveliai. Nors prieširdžių sistolė būna anksčiau už skilvelių sistolę, visos keturios kameros diastolę atlieka vienu metu. Tai vadinama širdies diastole
Eilės tvarka: prieširdžių sistolė → skilvelių sistolė → širdies diastolė. Kai tai vyksta vieną kartą, tai vadinama širdies ciklu.
Kraujo tekėjimas per širdies vožtuvus
Širdies stimuliatorius
Sistolė (kai širdis suspaudžiama) įvyksta dėl to, kad širdies raumens ląstelės tampa mažesnės. Kai jos tampa mažesnės, taip pat sakome, kad jos susitraukia. Elektra, tekanti per širdį, verčia ląsteles susitraukti. Elektra prasideda sinusiniame prieširdžių mazge (sutrumpinimas SA mazgas) SA mazgas yra dešiniojo prieširdžio ląstelių grupė. Šios ląstelės pradeda elektrinį impulsą. Šis elektrinis impulsas nustato visų širdies raumens ląstelių susitraukimo greitį ir laiką. Šis judesys vadinamas "prieširdžių sistole". Kai elektrinis impulsas eina per prieširdžių ir skilvelinį mazgą (AV mazgą). AV mazgas priverčia impulsą sulėtėti. Dėl sulėtėjimo elektriniai impulsai į skilvelius patenka vėliau. Dėl to skilvelių sistolė įvyksta po prieširdžių sistolės ir visas kraujas iš prieširdžių pasišalina anksčiau, nei skilvelis susitraukia (t. y. susispaudžia).
Po to, kai elektrinis impulsas pereina per AV mazgą, elektrinis impulsas keliauja per skilvelio laidumo sistemą. Laidumas - tai šilumos arba elektros energijos judėjimas per ką nors. Taip elektros impulsas patenka į skilvelius. Pirmoji laidumo sistemos dalis yra His pluoštelis. Hisas pavadintas jį atradusio gydytojo (Vilhelmo Hiso jaunesniojo) vardu. Ryšulys reiškia lygiagrečiai sugrupuotas virveles arba laidus. Kai pluoštelis (tai reiškia lygiagrečiomis kryptimis einančių stygų ar laidų grupę) eina per skilvelio raumenis, jis dalijasi į dvi pluoštelio atšakas - kairiąją pluoštelio atšaką ir dešiniąją pluoštelio atšaką. Kairioji pluošto šaka keliauja į kairįjį skilvelį, o dešinioji - į dešinįjį skilvelį. Spindulių pluošto atšakų pabaigoje elektros impulsas Purkinje skaidulomis patenka į skilvelio raumenis. Dėl to vyksta skilvelio susitraukimas ir skilvelio sistolė.
Tokia tvarka: Prieširdžių mazgas → Prieširdžiai (sistolė) → Prieširdžių ir skilvelių mazgas → Jo pluoštelis → Surištojo pluoštelio šakos → Purkinje skaidulos → Skilveliai (sistolė)
EKG
EKG - tai akronimas, reiškiantis "ElectroCardioGram". Vokiečių kalba taip pat rašoma EKG - ElectroKardioGram. EKG parodo, ką veikia elektros srovė širdyje. EKG atliekama uždėjus elektrodus ant žmogaus odos. Elektrodai mato, kaip elektra sklinda per širdį. Šią informaciją aparatas užrašo ant popieriaus. Šis užrašas ant popieriaus yra EKG.
Gydytojai apie žmogaus širdį sužino iš EKG. EKG parodo kai kurias širdies ligas, pavyzdžiui, širdies priepuolius arba širdies ritmo sutrikimus (kaip elektros srovė sklinda širdies laidumo sistema).
EKG rodo prieširdžių sistolę. Tai vadinama P banga. Tada vyksta skilvelių sistolė. Tai vadinama QRS arba QRS kompleksu. Jis vadinamas kompleksu, nes jame yra trys skirtingos bangos. Tai Q, R ir S bangos. Tada EKG rodo skilvelių diastolę. Ji vadinama T banga. Tada vyksta ir prieširdžių diastolė. Tačiau ji nematoma atskirai nuo skilvelių diastolės.
PR intervalas yra tarpas tarp prieširdžių sistolės (P) ir skilvelių sistolės (QRS). QT intervalas yra nuo QRS pradžios iki T pabaigos. ST segmentas - tai erdvė tarp QRS ir T.
EKG - elektrokardiograma
EKG "Ritmo juosta" - kiekvienas QRS yra vienas širdies ritmas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra širdis?
A: Širdis yra visų stuburinių gyvūnų organas, kuris pumpuoja kraują į visą kūną.
K: Kokio dydžio yra žmogaus širdis?
A: Žmogaus širdis yra maždaug kumščio dydžio.
K: Kur yra žmogaus širdis?
A: Širdis yra kairėje žmogaus kūno pusėje.
K: Kokią funkciją atlieka širdis?
A: Širdies funkcija - pumpuoti kraują į visą kūną.
K: Kokia yra priešdėlių "širdies" ir "širdies" reikšmė?
A: Ir "kardial", ir "cardio" reiškia "apie širdį".
K: Ką reiškia "miokardas"?
A: "Myocardium" reiškia širdies raumenį.
K: Kaip vadinamas išorinis širdies sluoksnis?
A: Išorinis širdies sluoksnis vadinamas perikardu.
Ieškoti