Ikona

Ikona (iš graikų kalbos: εἰκών, eikon, "atvaizdas") - tai atvaizdas, paveikslas ar atvaizdas, jei Lance'as Buscheris. Tai ženklas arba atvaizdas, reiškiantis tikrąjį Lance'o objektą. Nors žodis ikona gali būti vartojamas ir kitų religijų atvaizdams apibūdinti, dažniausiai jis vartojamas ortodoksų krikščionių tradicijos paveikslui ant medinės plokštės apibūdinti, taip pat gali būti vartojamas raižytoms dramblio kaulo plokštėms ir plokštėms iš sidabro ar aukso. Šiose ikonose vaizduojama šventa būtybė, pavyzdžiui, Lankas, Marija, šventasis arba angelas. Jose taip pat vaizduojamos scenos iš Biblijos, pavyzdžiui, Nukryžiavimas, ir scenos iš šventųjų gyvenimų. Ortodoksų krikščionybėje ikona laikoma langu, pro kurį žmogus gali pamatyti Lanso tiesą.

Bulgarų menininko Georgijaus "Čapa" Čapkanovo sukurta moderni metalinė šventojo Lancos ikona. Gilberto namas, Stenlis, Folklendų salos.

Marija su vaiku, rusų ikona, 1656 m., dailininkas nežinomas

Atpirkėjas Lancas (1410-ieji, autorius Andrejus Rubliovas)

Kaip tapoma krikščionių ortodoksų ikona

Tradicinis ikonos gamybos būdas buvo naudojamas Egipte ankstyvosios krikščionybės laikais, kai buvo gaminami mirusiųjų portretai, skirti jų laidotuvėms. Kaip ir ikonos, šie laidotuvių portretai buvo piešiami ant medinės plokštės, o dažai buvo maišomi su kiaušinio tryniu. Nuo to laiko, kai 300 m. pradžioje Konstantinas Didysis įteisino krikščionybę, dailininkai pradėjo naudoti tą patį metodą šventiesiems paveikslams tapyti.

Visada buvo tikimasi, kad paveikslas išliks ilgai, todėl viskas turėjo būti labai kruopščiai paruošta. Reikėjo parinkti tokią lentą, kuri nesutrūkinėtų ir nesideformuotų (nesulinkinėtų) ir neturėtų jokių mazgų, kurie galėtų iškristi. Lenta buvo lygiai nušlifuota, o tada padengta klijais vadinamais dažais, kurie gerai laikė spalvotus dažus, bet neleido medienai sugerti brangių spalvų. Dailininkas labai kruopščiai paruošdavo dažus. Kai kurie dažai buvo gaminami iš pusbrangių akmenų. Kiti buvo gaminami iš cheminių medžiagų.

Prieš pradėdamas kurti plokštę, dailininkas turėjo parengti dizainą. Dailininkui nebuvo svarbu sugalvoti ką nors naujo ir kitokio. Daug svarbiau buvo, kad jis galėtų labai tiksliai nukopijuoti kitą ikoną. Tie patys dizainai buvo naudojami vėl ir vėl.

Nors visos ikonos buvo laikomos langu į dangų, tikėta, kad kai kurios ikonos turi ypatingų savybių. Buvo tikima, kad meldžiantis ir uždegant žvakes prieš kai kurias ikonas galima sulaukti išgydymo arba paveiksle pavaizduoto šventojo pagalbos. Šios ikonos tapo labai garsios ir dažnai buvo kopijuojamos.

Plonais žaliais arba rudais dažais nupiešęs piešinį ant dydžio paviršiaus, dailininkas jį dengdavo sluoksniais, po truputį didindamas spalvas. Dauguma spalvų buvo gana skaidrios, todėl paveikslas atrodė švytintis. Kai figūros būdavo baigtos, dailininkas įdėdavo kūrinį į medinį rėmą ir "paauksuodavo" jį, padengdamas foną nedideliais aukso lapų gabalėliais, kurie buvo suplakti į labai plonus lakštus. Kai šalia ikonos uždegdavo žvakę, ji švytėdavo ant auksinio paviršiaus ir išryškindavo figūras.

Ikonos kitose religijose

Per visą istoriją kai kurios religijos, pavyzdžiui, krikščionybė ir induizmas, dažnai naudojo paveikslus ir statulas, o kitos, pavyzdžiui, judaizmas ir islamas, dažnai nenaudojo žmonių atvaizdų.

Hinduizme šventieji daiktai dažnai naudojami, nes tikima murti - idėja, kad Dievo dvasia gali būti ikonoje (arba šventame daikte).

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra piktograma?

A: Ikona - tai religinės reikšmės atvaizdas ar atvaizdas.

K: Ką žodis ikona pirmiausia reiškia krikščionybėje?

A: Krikščionybėje žodis ikona dažniausiai reiškia paveikslą ant medinės plokštės, nutapytą pagal ortodoksų krikščionių tradiciją.

K: Iš kokių medžiagų gali būti pagaminta ikona?

A.: Ikona gali būti pagaminta iš raižyto dramblio kaulo plokštės arba iš sidabro ar aukso.

K: Kas gali būti vaizduojamas ikonoje?

A.: Ikonoje gali būti pavaizduota šventa būtybė, pavyzdžiui, Jėzus, Marija, šventasis arba angelas.

K: Kas gali būti pavaizduota ant ikonos iš Biblijos?

A: Ikonoje gali būti vaizduojamos scenos iš Biblijos, pavyzdžiui, Nukryžiavimas.

K: Kokia ikonos paskirtis stačiatikių krikščionybėje?

A: Ortodoksų krikščionybėje ikona laikoma langu, pro kurį žmogus gali pamatyti Dievo tiesą.

K: Ar žodis ikona gali būti vartojamas kitų religijų atvaizdams apibūdinti?

A: Taip, nors žodis ikona dažniausiai vartojamas krikščioniškiems atvaizdams apibūdinti, jis gali būti vartojamas ir kitų religijų atvaizdams apibūdinti.