Šventoji

Bendrosios charakteristikos

Daugelis religijų naudoja "šventojo" idėją žmonėms pagerbti, pavyzdžiui, induistų šventieji. Jei asmuo laikomas šventuoju, nesvarbu, kokiai religijai jis priklauso, paprastai jis yra:

1. Labai geras žmogus
2. Labai geras mokytojas
3. Gali daryti stebuklus
4. Gebėjimas melstis už tikinčiuosius
5. Gyvenimas be daugybės materialių dalykų ar patogumų
6. Žino apie šventus dalykus

Bendrosios charakteristikos

Daugelis religijų naudoja "šventojo" idėją žmonėms pagerbti, pavyzdžiui, induistų šventieji. Jei asmuo laikomas šventuoju, nesvarbu, kokiai religijai jis priklauso, paprastai jis yra:

1. Labai geras žmogus
2. Labai geras mokytojas
3. Gali daryti stebuklus
4. Gebėjimas melstis už tikinčiuosius
5. Gyvenimas be daugybės materialių dalykų ar patogumų
6. Žino apie šventus dalykus

Krikščionybė

Anglikonybė

Anglikonų bendruomenėje ir tęstiniame anglikonų judėjime šventuoju laikomas asmuo, kurį visuomenė išaukštino kaip šventą asmenį. Šventieji laikomi šventumo pavyzdžiais, kuriais reikia sekti, ir "liudytojų debesiu", stiprinančiu ir padrąsinančiu tikintįjį jo dvasinėje kelionėje (Žyd 12, 1). Oficiali anglikonų politika pripažįsta šventųjų egzistavimą danguje.

Rytų ortodoksija

Rytų Ortodoksų Bažnyčioje šventuoju laikomas kiekvienas, kuris yra danguje, nesvarbu, ar jis pripažintas čia, žemėje, ar ne. Tai reiškia, kad Adomui ir Ievai, Mozei ir įvairiems pranašams (išskyrus angelus ir arkangelius) suteikiamas "šventojo" titulas. Ortodoksų Bažnyčioje šventumas reiškia artumą Dievui.

Liuteronybė

Liuteronų Bažnyčioje šventaisiais laikomi visi krikščionys - tiek danguje, tiek žemėje. Tačiau Bažnyčia vis dėlto pripažįsta ir pagerbia tam tikrus šventuosius, įskaitant ir kai kuriuos Katalikų Bažnyčios gerbiamus šventuosius.

Metodizmas

Nors metodistai apskritai nepraktikuoja šventųjų globos ar garbinimo, jie juos gerbia ir jais žavisi. Metodistai tiki, kad visi krikščionys yra šventieji, tačiau dažniausiai šį terminą vartoja kalbėdami apie Biblijos žmones, krikščionių vadovus ir tikėjimo kankinius. Daugelis metodistų bažnyčių pavadintos šventųjų vardais, pavyzdžiui, Dvylikos apaštalų, Džono Veslio ir kt.

Mormonai (pastarųjų dienų šventieji)

Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (toliau - LDS bažnyčia) įsitikinimai apie šventuosius yra artimi protestantų tikėjimo įsitikinimams. Naujajame Testamente šventaisiais laikomi visi pakrikštytieji. "Pastarųjų dienų" reiškia doktriną, kad nariai gyvena "paskutinėmis dienomis", prieš antrąjį Kristaus atėjimą. Todėl nariai dažnai vadinami "pastarųjų dienų šventaisiais" arba "LDS", o tarpusavyje - "šventaisiais".

Rytų ortodoksai

Sirų ortodoksų, Aleksandrijos koptų ortodoksų, Etiopijos ortodoksų, Eritrėjos ortodoksų, Malankara ortodoksų sirų Bažnyčia ir Armėnų apaštališkoji Bažnyčia pripažįsta šventųjų egzistavimą, tačiau oficialiai juos pripažįsta savaip. Pavyzdžiui, Aleksandrijos koptų ortodoksų Bažnyčios popiežius kanonizuoja šventuosius, pritarus tos Bažnyčios Šventajam sinodui. Koptų ortodoksų tikėjimo reikalavimas yra tas, kad nuo šventojo mirties iki jo kanonizacijos turi praeiti bent 50 metų, ir koptų ortodoksų popiežius privalo laikytis šios taisyklės.

Kitos krikščionių grupės

Kai kurios grupės nepripažįsta šventųjų bendrystės idėjos. Kai kurie tiki, kad visi mirusieji miega sielos miegu iki galutinio prisikėlimo Paskutiniojo teismo dieną. Kiti tiki, kad mirusieji keliauja į Rojų arba Tartarą laukti dienos, kai bus teisiami gyvieji ir mirusieji. Kai kurios grupės netiki, kad mirusieji turi kokį nors ryšį su gyvaisiais.

Protestantizmas

Daugelyje protestantų bažnyčių žodis "šventasis" vartojamas apskritai kalbant apie kiekvieną krikščionį. Tai panašu į daugybę Pauliaus nuorodų Naujajame Biblijos Testamente. Tokiu būdu kiekvienas, esantis Kristaus Kūne (bet kuris krikščionis), dėl savo ryšio su Jėzumi Kristumi yra "šventasis". Daugelis protestantų maldas šventiesiems laiko stabmeldyste, nes mano, kad maldos turėtų būti skiriamos tik pačiam Dievui.

Romos katalikybė

Vienoje Romos katalikų interneto svetainėje rašoma, kad "istorijoje, Romos martirologijoje ir stačiatikių šaltiniuose yra daugiau kaip 10 000 įvardytų šventųjų ir palaimintųjų, tačiau galutinio jų skaičiaus nėra".

Kunigas Albanas Butleris 1756 m. išleido "Šventųjų gyvenimus", kuriuose buvo 1486 šventieji. Naujausiame šio veikalo leidime pateikiami 2565 šventųjų gyvenimai. Vatikano Šventųjų bylų kongregacijos pareigūnas monsinjoras Robertas Sarno sakė, kad tikslaus šventųjų skaičiaus pasakyti neįmanoma.

Katalikų Bažnyčia moko, kad niekas netampa šventuoju. Priešingai, ji pripažįsta šventąjį. Bažnyčioje šventojo titulas reiškia asmenį, kurį Katalikų Bažnyčia kanonizavo (oficialiai pripažino), todėl tikima, kad jis yra danguje.

Kadangi Bažnyčia tiki, kad visi danguje esantys žmonės yra šventieji, manoma, kad danguje yra daug žmonių, kurie oficialiai nėra paskelbti šventaisiais. Kartais žodis "šventasis" vartojamas kalbant apie krikščionis, tebegyvenančius čia, žemėje.

Šventųjų garbinimas, lotyniškai - cultus arba "šventųjų kultas", apibūdina pamaldumą konkrečiam šventajam ar šventiesiems. Kartais tai vadinama "garbinimu", bet tik senąja prasme, reiškiančia "pagerbti ar atiduoti pagarbą". Pasak Katalikų Bažnyčios, dieviškasis kultas tinkamai skirtas tik Dievui ir niekada šventiesiems. Šventųjų galima prašyti pagalbos, lygiai taip pat, kaip galima prašyti ko nors žemėje melstis už juos.

Šventasis gali būti tam tikro reikalo ar profesijos globėjas arba šaukiamas nuo konkrečių ligų ar nelaimių, kartais pagal liaudies papročius, o kartais pagal oficialius Magisteriumo pareiškimus. Manoma, kad šventieji turi ne savo galią, o tik Dievo suteiktą galią.

Tapti šventuoju

Asmuo, kuris laikomas labai šventu, gali būti paskelbtas šventuoju per oficialų procesą, vadinamą kanonizacija. Formalus kanonizavimas yra ilgas procesas, dažnai trunkantis daugelį metų ar net šimtmečių. Pirmasis šio proceso etapas yra kandidato gyvenimo tyrimas, kurį atlieka ekspertas. Po to ataskaita apie kandidatą perduodama vietovės vyskupui ir atliekami tolesni tyrimai. Po to ji siunčiama Šventųjų bylų kongregacijai Romoje.

Jei prašymas patenkinamas, asmeniui gali būti suteiktas garbingojo titulas. Tolesni tyrimai gali lemti kandidato beatifikaciją ir "palaimintojo" titulo suteikimą. Norint, kad asmuo būtų oficialiai paskelbtas šventuoju, reikia bent dviejų svarbių stebuklų. Šie stebuklai turi būti įvykę po kandidato mirties. Galiausiai, kai visa tai įvykdoma, popiežius šventąjį kanonizuoja.

Paskelbus asmenį šventuoju, jo kūnas laikomas šventu. Šventųjų palaikai vadinami šventosiomis relikvijomis ir paprastai naudojami bažnyčiose. Šventųjų asmeniniai daiktai taip pat gali būti naudojami kaip relikvijos. Kai kurie šventieji turi simbolį, simbolizuojantį jų gyvenimą.

Krikščionybė

Anglikonybė

Anglikonų bendruomenėje ir tęstiniame anglikonų judėjime šventuoju laikomas asmuo, kurį visuomenė išaukštino kaip šventą asmenį. Šventieji laikomi šventumo pavyzdžiais, kuriais reikia sekti, ir "liudytojų debesiu", stiprinančiu ir padrąsinančiu tikintįjį jo dvasinėje kelionėje (Žyd 12, 1). Oficiali anglikonų politika pripažįsta šventųjų egzistavimą danguje.

Rytų ortodoksija

Rytų Ortodoksų Bažnyčioje šventuoju laikomas kiekvienas, kuris yra danguje, nesvarbu, ar jis pripažintas čia, žemėje, ar ne. Tai reiškia, kad Adomui ir Ievai, Mozei ir įvairiems pranašams (išskyrus angelus ir arkangelius) suteikiamas "šventojo" titulas. Ortodoksų Bažnyčioje šventumas reiškia artumą Dievui.

Liuteronybė

Liuteronų Bažnyčioje šventaisiais laikomi visi krikščionys - tiek danguje, tiek žemėje. Tačiau Bažnyčia vis dėlto pripažįsta ir pagerbia tam tikrus šventuosius, įskaitant ir kai kuriuos Katalikų Bažnyčios gerbiamus šventuosius.

Metodizmas

Nors metodistai apskritai nepraktikuoja šventųjų globos ar garbinimo, jie juos gerbia ir jais žavisi. Metodistai tiki, kad visi krikščionys yra šventieji, tačiau dažniausiai šį terminą vartoja kalbėdami apie Biblijos žmones, krikščionių vadovus ir tikėjimo kankinius. Daugelis metodistų bažnyčių pavadintos šventųjų vardais, pavyzdžiui, Dvylikos apaštalų, Džono Veslio ir kt.

Mormonai (pastarųjų dienų šventieji)

Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (toliau - LDS bažnyčia) įsitikinimai apie šventuosius yra artimi protestantų tikėjimo įsitikinimams. Naujajame Testamente šventaisiais laikomi visi pakrikštytieji. "Pastarųjų dienų" reiškia doktriną, kad nariai gyvena "paskutinėmis dienomis", prieš antrąjį Kristaus atėjimą. Todėl nariai dažnai vadinami "pastarųjų dienų šventaisiais" arba "LDS", o tarpusavyje - "šventaisiais".

Rytų ortodoksai

Sirų ortodoksų, Aleksandrijos koptų ortodoksų, Etiopijos ortodoksų, Eritrėjos ortodoksų, Malankara ortodoksų sirų Bažnyčia ir Armėnų apaštališkoji Bažnyčia pripažįsta šventųjų egzistavimą, tačiau oficialiai juos pripažįsta savaip. Pavyzdžiui, Aleksandrijos koptų ortodoksų Bažnyčios popiežius kanonizuoja šventuosius, pritarus tos Bažnyčios Šventajam sinodui. Koptų ortodoksų tikėjimo reikalavimas yra tas, kad nuo šventojo mirties iki jo kanonizacijos turi praeiti bent 50 metų, ir koptų ortodoksų popiežius privalo laikytis šios taisyklės.

Kitos krikščionių grupės

Kai kurios grupės nepripažįsta šventųjų bendrystės idėjos. Kai kurie tiki, kad visi mirusieji miega sielos miegu iki galutinio prisikėlimo Paskutiniojo teismo dieną. Kiti tiki, kad mirusieji keliauja į Rojų arba Tartarą laukti dienos, kai bus teisiami gyvieji ir mirusieji. Kai kurios grupės netiki, kad mirusieji turi kokį nors ryšį su gyvaisiais.

Protestantizmas

Daugelyje protestantų bažnyčių žodis "šventasis" vartojamas apskritai kalbant apie kiekvieną krikščionį. Tai panašu į daugybę Pauliaus nuorodų Naujajame Biblijos Testamente. Tokiu būdu kiekvienas, esantis Kristaus Kūne (bet kuris krikščionis), dėl savo ryšio su Jėzumi Kristumi yra "šventasis". Daugelis protestantų maldas šventiesiems laiko stabmeldyste, nes mano, kad maldos turėtų būti skiriamos tik pačiam Dievui.

Romos katalikybė

Vienoje Romos katalikų interneto svetainėje rašoma, kad "istorijoje, Romos martirologijoje ir stačiatikių šaltiniuose yra daugiau kaip 10 000 įvardytų šventųjų ir palaimintųjų, tačiau galutinio jų skaičiaus nėra".

Kunigas Albanas Butleris 1756 m. išleido "Šventųjų gyvenimus", kuriuose buvo 1486 šventieji. Naujausiame šio veikalo leidime pateikiami 2565 šventųjų gyvenimai. Vatikano Šventųjų bylų kongregacijos pareigūnas monsinjoras Robertas Sarno sakė, kad tikslaus šventųjų skaičiaus pasakyti neįmanoma.

Katalikų Bažnyčia moko, kad niekas netampa šventuoju. Priešingai, ji pripažįsta šventąjį. Bažnyčioje šventojo titulas reiškia asmenį, kurį Katalikų Bažnyčia kanonizavo (oficialiai pripažino), todėl tikima, kad jis yra danguje.

Kadangi Bažnyčia tiki, kad visi danguje esantys žmonės yra šventieji, manoma, kad danguje yra daug žmonių, kurie oficialiai nėra paskelbti šventaisiais. Kartais žodis "šventasis" vartojamas kalbant apie krikščionis, tebegyvenančius čia, žemėje.

Šventųjų garbinimas, lotyniškai - cultus arba "šventųjų kultas", apibūdina pamaldumą konkrečiam šventajam ar šventiesiems. Kartais tai vadinama "garbinimu", bet tik senąja prasme, reiškiančia "pagerbti ar atiduoti pagarbą". Pasak Katalikų Bažnyčios, dieviškasis kultas tinkamai skirtas tik Dievui ir niekada šventiesiems. Šventųjų galima prašyti pagalbos, lygiai taip pat, kaip galima prašyti ko nors žemėje melstis už juos.

Šventasis gali būti tam tikro reikalo ar profesijos globėjas arba šaukiamas nuo konkrečių ligų ar nelaimių, kartais pagal liaudies papročius, o kartais pagal oficialius Magisteriumo pareiškimus. Manoma, kad šventieji turi ne savo galią, o tik Dievo suteiktą galią.

Tapti šventuoju

Asmuo, kuris laikomas labai šventu, gali būti paskelbtas šventuoju per oficialų procesą, vadinamą kanonizacija. Formalus kanonizavimas yra ilgas procesas, dažnai trunkantis daugelį metų ar net šimtmečių. Pirmasis šio proceso etapas yra kandidato gyvenimo tyrimas, kurį atlieka ekspertas. Po to ataskaita apie kandidatą perduodama vietovės vyskupui ir atliekami tolesni tyrimai. Tada ji siunčiama Šventųjų bylų kongregacijai Romoje.

Jei prašymas patenkinamas, asmeniui gali būti suteiktas garbingojo titulas. Tolesni tyrimai gali lemti kandidato beatifikaciją ir "palaimintojo" titulo suteikimą. Norint, kad asmuo būtų oficialiai paskelbtas šventuoju, reikia bent dviejų svarbių stebuklų. Šie stebuklai turi būti įvykę po kandidato mirties. Galiausiai, kai visa tai įvykdoma, popiežius šventąjį kanonizuoja.

Paskelbus asmenį šventuoju, jo kūnas laikomas šventu. Šventųjų palaikai vadinami šventosiomis relikvijomis ir paprastai naudojami bažnyčiose. Šventųjų asmeniniai daiktai taip pat gali būti naudojami kaip relikvijos. Kai kurie šventieji turi simbolį, simbolizuojantį jų gyvenimą.

Kitos religijos

Žodis "šventasis" vartojamas ne tik krikščionybėje. Daugelyje religijų yra žmonių, pripažintų pasiekusiais aukščiausius religinio mokymo tikslus. Anglų kalboje sąvoka "saint" dažnai vartojama šiai daugelio pasaulio religijų idėjai perteikti.

Afrikos diaspora

Kubos santerija, Haičio vodou, Brazilijos umbanda ir kandomblė bei kitos panašios sinkretinės religijos perėmė katalikų šventuosius ar bent jau jų atvaizdus ir pritaikė jiems savo dvasias ir dievybes. Jie garbinami bažnyčiose (kur jie pasirodo kaip šventieji) ir religinėse šventėse, kur jie pasirodo kaip dievybės. Pavadinimas santería iš pradžių buvo neigiamas terminas tiems, kurių šventųjų garbinimas nukrypo nuo katalikiškų normų.

Budizmas

Budistai ypač gerbia Arhatus^[] ir Arahantus^[], taip pat Bodhisatvas ir Budas. ^[]

Diskordianizmas

Pagal diskordianizmą šventuoju gali būti paskelbtas bet kas, gyvas ar miręs, ar net bet kas kitas. Bet kas gali kanonizuoti bet ką ar bet ką kitą, nes kiekvienas, nesvarbu, ar jis tai žino, ar ne, POEE yra popiežius. Taip yra todėl, kad "moralinis tobulumas nėra būtinas norint tapti diskordijiečiu šventuoju. Tereikia daug kentėti".

Induizmas

Yra žmonių, kurie apibūdinami kaip hinduistų šventieji, dauguma jų taip pat įvardijami konkrečiais terminais Sant, Mahatma, Paramahamsa, Svami arba Šri ar Šrila.

Islamas

Arabų kalbos žodis wali (arab. ولي, daugiskaita Awliyā' أولياء) į lietuvių kalbą paprastai verčiamas kaip "šventasis". Tačiau wali nereikėtų painioti su krikščioniška šventumo tradicija. Svarbus ankstyvasis sunitų islamo tikėjimo tyrinėtojas Ahmadas ibn Muhammadas al-Tahavija savo knygoje "Al-Aqidah At-Tahavija" paminėjo: "Vali:

Mes neteikiame pirmenybės kuriam nors iš šventųjų Ummos žmonių, o ne kuriam nors iš pranašų, bet sakome, kad bet kuris iš pranašų yra geresnis už visus awliya' kartu sudėjus. Mes tikime tuo, ką žinome apie Karamatą, awliya' stebuklus ir autentiškus pasakojimus apie juos iš patikimų šaltinių.

Skirtingai nei pranašai ir pasiuntiniai, awliya gali būti tiek vyras, tiek moteris. Viena iš geriausiai žinomų šventųjų moterų yra Rabi`a al-Adawiyya.

Islame plačiai paplitusi nuomonė^[], kad šventųjų šventasis yra Ali Ibn Abi Talibas, Mahometo pusbrolis, kurio mokymų dėka atsirado visi sufijų ordinai. Be to, visi šventieji jį laiko savo gynėju "šventųjų šventuoju".

Sufizme svarbiausieji valiai laikomi dvasinio apsivalymo meno meistrais. Kai kuriose islamo grupėse gerbiamas Hadratas (pažodžiui - buvimas, sufijų šventųjų titulas).

Judaizmas

Žodis cadik "teisusis" ir su juo susijusios reikšmės plėtojosi rabiniškoje mintyje nuo talmudinės priešpriešos su žodžiu chasid ("pamaldus") iki jo tyrinėjimo etikos literatūroje ir sudvasinimo kabaloje. Chasidų judaizme cadiko institutas įgijo pagrindinę reikšmę.

Sikhizmas

Sant arba bhagato sąvoka sutinkama Šiaurės Indijos religinėje mintyje, įskaitant sikhizmą. Tokios asmenybės kaip Kabiras, Ravidas, Nanakas ir kiti plačiai laikomi Sant tradicijos atstovais. Kai kurie jų mistiniai kūriniai įtraukti į Guru Granth Sahib. Terminas "Sant" kartais vis dar laisvai taikomas gyviems sikhų ir susijusių bendruomenių asmenims. ^[]

Kitos religijos

Žodis "šventasis" vartojamas ne tik krikščionybėje. Daugelyje religijų yra žmonių, pripažintų pasiekusiais aukščiausius religinio mokymo tikslus. Anglų kalboje sąvoka "saint" dažnai vartojama šiai daugelio pasaulio religijų idėjai perteikti.

Afrikos diaspora

Kubos santerija, Haičio vodou, Brazilijos umbanda ir kandomblė bei kitos panašios sinkretinės religijos perėmė katalikų šventuosius ar bent jau jų atvaizdus ir pritaikė jiems savo dvasias ir dievybes. Jie garbinami bažnyčiose (kur jie pasirodo kaip šventieji) ir religinėse šventėse, kur jie pasirodo kaip dievybės. Pavadinimas santería iš pradžių buvo neigiamas terminas tiems, kurių šventųjų garbinimas nukrypo nuo katalikiškų normų.

Budizmas

Budistai ypač gerbia Arhatus^[] ir Arahantus,^[] taip pat Bodhisatvas ir Budas. ^[]

Diskordianizmas

Pagal diskordianizmą šventuoju gali būti paskelbtas bet kas, gyvas ar miręs, ar net bet kas kitas. Bet kas gali kanonizuoti bet ką ar bet ką kitą, nes kiekvienas, nesvarbu, ar jis tai žino, ar ne, POEE yra popiežius. Taip yra todėl, kad "moralinis tobulumas nėra būtinas norint tapti diskordijiečiu šventuoju. Tereikia daug kentėti".

Induizmas

Yra žmonių, kurie apibūdinami kaip hinduistų šventieji, dauguma jų taip pat įvardijami konkrečiais terminais Sant, Mahatma, Paramahamsa, Svami arba Šri ar Šrila.

Islamas

Arabų kalbos žodis wali (arab. ولي, daugiskaita Awliyā' أولياء) į lietuvių kalbą paprastai verčiamas kaip "šventasis". Tačiau wali nereikėtų painioti su krikščioniška šventumo tradicija. Svarbus ankstyvasis sunitų islamo tikėjimo tyrinėtojas Ahmadas ibn Muhammadas al-Tahavija savo knygoje "Al-Aqidah At-Tahavija" paminėjo: "Vali:

Mes neteikiame pirmenybės kuriam nors iš šventųjų Ummos žmonių, o ne kuriam nors iš pranašų, bet sakome, kad bet kuris iš pranašų yra geresnis už visus awliya' kartu sudėjus. Mes tikime tuo, ką žinome apie Karamatą, awliya' stebuklus ir autentiškus pasakojimus apie juos iš patikimų šaltinių.

Skirtingai nei pranašai ir pasiuntiniai, awliya gali būti tiek vyras, tiek moteris. Viena iš geriausiai žinomų šventųjų moterų yra Rabi`a al-Adawiyya.

Islame plačiai paplitusi nuomonė^[], kad šventųjų šventasis yra Ali Ibn Abi Talibas, Mahometo pusbrolis, kurio mokymų dėka atsirado visi sufijų ordinai. Be to, visi šventieji jį laiko savo gynėju "šventųjų šventuoju".

Sufizme svarbiausieji valiai laikomi dvasinio apsivalymo meno meistrais. Kai kuriose islamo grupėse gerbiamas Hadratas (pažodžiui - buvimas, sufijų šventųjų titulas).

Judaizmas

Žodis cadik "teisusis" ir su juo susijusios reikšmės plėtojosi rabiniškoje mintyje nuo talmudinės priešpriešos su žodžiu chasid ("pamaldus") iki jo tyrinėjimo etikos literatūroje ir sudvasinimo kabaloje. Chasidų judaizme cadiko institutas įgijo pagrindinę reikšmę.

Sikhizmas

Sant arba bhagato sąvoka sutinkama Šiaurės Indijos religinėje mintyje, įskaitant sikhizmą. Tokios asmenybės kaip Kabiras, Ravidas, Nanakas ir kiti plačiai laikomi Sant tradicijos atstovais. Kai kurie jų mistiniai kūriniai įtraukti į Guru Granth Sahib. Terminas "Sant" kartais vis dar laisvai taikomas gyviems sikhų ir susijusių bendruomenių asmenims. ^[]

Susiję puslapiai

• Ikona
• Šventasis globėjas

Susiję puslapiai

• Ikona
• Šventasis globėjas