Anglikonų bendrija yra visų anglikonų bažnyčių, esančių visiškoje bendrystėje su Anglikonų Bažnyčia, asociacija. Nėra vienos "anglikonų bažnyčios", turinčios visuotinę valdžią, nes kiekviena nacionalinė ar regioninė bažnyčia turi visišką autonomiją. Anglikonų bendrija, turinti daugiau kaip septyniasdešimt septynis milijonus narių, yra trečia pagal dydį pasaulyje po Romos Katalikų Bažnyčios ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių.

Visiškos bendrystės statusas reiškia, kad visos vienoje bažnyčioje atliekamos apeigos pripažįstamos kitoje bažnyčioje. Kai kurios iš šių bažnyčių vadinamos anglikoniškomis, aiškiai pripažįstant ryšį su Anglija (Ecclesia Anglicana reiškia "Anglikonų bažnyčia").

Kenterberio arkivyskupas, religinis Anglikonų Bažnyčios vadovas, neturi jokios oficialios valdžios už šios jurisdikcijos ribų, tačiau yra pripažįstamas kaip simbolinis pasaulinės bendruomenės vadovas.

Istorija ir struktūra

Anglikonų tradicija kilo iš XVIII–XVI a. England reformos ir vystėsi per šimtmečius, jungdama elementus iš katalikiškos liturgijos, reformacijos idėjų ir vietinių tradicijų. Šiandien Anglikonų bendriją sudaro daugiau nei 40 regioninių ar nacionalinių bažnyčių (provincių) bei kelios papildomos jurisdikcijos. Kiekviena provincija yra administracinė ir teisėtinė vienetas, kuriame veikia savo sinodai, vyskupai ir parapijos.

Bažnyčiose vyrauja episkopalinis valdymas — valdžia koncentruojasi vyskupų institucijoje. Tradiciškai anglikonų dvasininkija susideda iš trijų laipsnių: vyskupai, kunigai ir diakonai. Kiekviena provincija turi savo bei regioninius valdymo organus ir paprastai leidžia regioninę autonomia liturgijos, mokymo ir pastoracinės praktikos klausimais.

Instrumentai ir Kenterberio vaidmuo

Nors Kenterberio arkivyskupas neturi teisėto valdžios virš kitų provincijų, jis atlieka kelias svarbias funkcijas:

  • simbolinis vienijantis lyderis ir diplomatijos figūra;
  • konvencijų ir susitikimų inicijavimo galią turintis asmuo, pavyzdžiui, gali kviesti Lambeth konferenciją;
  • retkarčiais atstovauja Anglikonų bendrijai tarptautiniuose ryšiuose bei ekumeniniuose dialoguose.

Be Kenterberio, Anglikonų bendrijai būdingi keli formaliai pripažinti „vienijantys instrumentai“:

  • Lambeth konferencija — tarptautinis vyskupų susitikimas, vykstantis kas kelis dešimtmečius;
  • Primatų susitikimas (Primates' Meeting) — susitikimas, kuriame dalyvauja provincijų vyriausieji vyskupai;
  • Anglikonų patariamoji taryba (Anglican Consultative Council) — institucija, kurioje dalyvauja tiek vyskupai, tiek laikinieji atstovai, diskutuoja apie bendrus klausimus ir paruošia rekomendacijas.

Teologinė ir liturginė įvairovė

Anglikonų bendrija pasižymi dideliu teologiniu, liturginiu ir pastoraciniu spektru: nuo tradiciškai aukštos liturgijos ir daugiau „katalikiškų“ praktikų (Anglo‑katalikai) iki daugiau protestantiškos, evangelinės krypties. Pagrindiniai liturginiai tekstai dažnai remiasi Book of Common Prayer (Bendrosios maldos knyga), tačiau daugelis provincijų turi savo redakcijas arba papildymus, atsižvelgdamos į kalbą ir kultūrą.

Nariai ir geografinė paskirstymas

Anglikonų bendrija teigia turinti daugiau kaip septyniasdešimt septynis milijonus narių, pasklidusių daugiausia Afrikoje, Pietų Amerikos ir Azijos šalyse, taip pat tradiciškai stiprią bendruomenę Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir kitose buvusiose Britų imperijos teritorijose. Kai kuriose šalyse anglikonų bažnyčios sparčiai auga; kitur — susiduria su mažėjimu ir demografiniu iššūkiu.

Pagrindiniai iššūkiai ir ginčai

Per pastaruosius dešimtmečius Anglikonų bendriją smarkiai paveikė kelios svarbios temos:

  • moterys kunigystėje ir vyskupystėje — daugelis provincijų įteisino moterų ordininaciją, tačiau kai kurios išlieka prieštaraujančios;
  • požiūris į seksualinę orientaciją ir lyčių tapatybę — dėl skirtingų pažiūrų kai kurios provincijos nutraukė arba apribojo bendrystę tarpusavyje, sukeldamos organizacinius ir doktrininius konfliktus;
  • ekleziologiniai ir jurisdikciniai ginčai — kai kurie judėjimai siekia alternatyvių struktūrų arba susivienijimo plėtimui už įprastų sienų.

Veikla, misija ir ekumenija

Anglikonų bažnyčios aktyviai veikia socialinių programų, švietimo ir sveikatos srityse: valdo mokyklas, ligonines, teikia pagalbą skurdo ir teisės pažeidimų kontekstuose. Ekumeninė veikla taip pat yra svarbi — vyksta dialogai su Romos katalikų bažnyčia, stačiatikiais ir kitomis konfesijomis, o Anglikonų bendrija dalyvauja tarptautiniuose teologiniuose komisijų pokalbiuose.

Santrauka

Anglikonų bendrija yra didelė, daugialypė ir decentralizuota ekleziologinė bendruomenė, kuri remiasi tiek istorine tradicija, tiek vietine autonomia. Kenterberio arkivyskupas lieka svarbiu simboliniu lyderiu ir bendrystės veiksniu, tačiau realus sprendimų priėmimas dažniausiai lieka provincijų rankose. Bendrija toliau susiduria su teologiniais, socialiniais ir organizaciniais iššūkiais, tuo pačiu vykdydama plačią socialinę, švietimo ir ekumeninę veiklą visame pasaulyje.