Anglikonų bažnyčia
Anglikonizmas yra krikščionybės denominacija. Ją sudaro Anglikonų bažnyčia ir Anglikonų bendrija (anglikonų bažnyčios iš daugelio kitų šalių). Terminas anglikonybė apima tuos, kurie priėmė Anglijos reformaciją, įkūnytą Anglikonų Bažnyčioje arba kitų šalių Bažnyčių atšakose, kurios griežtai laikėsi jos doktrinų ir organizacijos.
Anglijos reformacijos metu Anglijos Bažnyčia išlaikė ankstyvąją katalikiškąją vyskupų, kunigų, diakonų tarnystę ir didžiąją dalį doktrinos bei liturgijos. Įvykis, lėmęs Anglikonų Bažnyčios susikūrimą, buvo atviras popiežiaus atmetimas. Tai reiškė, kad jie atmetė ir Katalikų Bažnyčią kaip organizaciją.
Kartais ji laikoma tarpine tarp Romos katalikybės ir protestantizmo. Todėl ji ne visada laikoma protestantizmu.
Terminas anglikonų kilęs iš frazės ecclesia anglicana. Tai viduramžių lotyniška frazė, atsiradusi mažiausiai 1246 m. Ji reiškia "Anglijos Bažnyčia". Daiktavardis anglikonas vartojamas apibūdinti žmonėms, institucijoms, bažnyčioms, tradicijoms ir idėjoms, kurias plėtoja valstybės įsteigta Anglikonų Bažnyčia ir Anglikonų bendrija - teologiškai plati ir dažnai besiskirianti trisdešimt aštuonių Kenterberio arkivyskupo bendrystėje esančių provincijų priklausomybė.
Garbinimas
Anglikonai gali turėti daug skirtingų tikėjimų. Pavyzdžiui, yra įvairių įsitikinimų apie Šventąją Komuniją. Kai kurie anglikonai tiki, kad duona ir vynas tampa tikruoju Kristaus Kūnu ir Krauju. Kiti anglikonai mano, kad Šventoji Komunija skirta Jėzaus Kristaus gyvenimui ir Jo mirčiai ant kryžiaus atminti. Pirmieji ("Aukštesnioji bažnyčia") sudaro mažumą. Ji panaši į Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimą. Antrasis (daugumos "mažosios Bažnyčios") įsitikinimas panašus į daugumos protestantų tikėjimą. Iš esmės tai protestantų Bažnyčia, nes autoriteto šaltinis yra Biblija, o ne popiežius.
Kilmė
Šios Bažnyčios pavadinimas anglikonų kilęs iš lotyniško žodžio "angliškas", nes Bažnyčia prasidėjo Anglijoje. Britų salose anglikonybė vienu ar kitu metu visose dalyse buvo oficialioji arba valstybinė religija. Anglikonų Bažnyčios vadovai ir valstybė veikė kartu, vadinamojoje Sosto ir altoriaus arba Bažnyčios ir valstybės sąjungoje. Kartu jie stengėsi, kad anglikonų denominacija būtų kuo platesnė ir palankesnė įvairiems krikščionių tikintiesiems.
Taip jie stengėsi, kad kuo daugiau piliečių melstųsi oficialioje bažnyčioje.
Kilmė Didžiojoje Britanijoje
Kai Henrikas VIII norėjo išsiskirti su Kotryna Aragoniete, popiežius atsisakė jį išleisti. Dėl to karalius Henrikas atsiskyrė nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkūrė Anglikonų bažnyčią. Anglijos parlamentas Aukštybės aktu paskelbė karalių Henriką VIII "aukščiausia Anglijos Bažnyčios galva", siekdamas įgyvendinti "anglų troškimą religiškai ir politiškai būti nepriklausomiems nuo žemyninės Europos". Šiame akte sakoma, kad Anglijos Bažnyčios galva yra karalius, o ne popiežius. Šiuo aktu Henrikas VIII ne tik galėjo laisvai išsiskirti su žmona ir vėl vesti, bet ir išlaisvino Angliją nuo popiežiaus ir Romos katalikų bažnyčios kišimosi.
Nors dabar Anglijos Bažnyčia buvo atsiskyrusi nuo Romos, šiuo istorijos laikotarpiu ji ir toliau laikėsi Romos katalikų teologijos, pavyzdžiui, sakramentų klausimais. Laikui bėgant Anglijos Bažnyčia buvo dar labiau reformuota per vadinamąją Anglijos reformaciją, kuri įgijo daugybę bruožų, galiausiai suformavusių šiuolaikinę anglikonų bendruomenę.
Britų salose ir ankstyvosiose britų kolonijose taip buvo bandoma nugalėti tiek Romos katalikų bažnyčios pasekėjus, tiek visų rūšių protestantus, įtraukiant geriausias jų idėjas, tradicijas ir praktiką į anglikonų bažnyčią. Dabar vienintelė vieta Jungtinėje Karalystėje, kur anglikonizmas tebėra oficiali religija, yra Anglija, kur monarchė karalienė Elžbieta II yra Anglikonų Bažnyčios aukščiausioji valdytoja žemėje. Faktiškai Bažnyčią valdo Kenterberioarkivyskupas ir teisėtas Bažnyčios parlamentas, vadinamas Generaliniu sinodu.
Įtakos sklaida
Likusioje pasaulio dalyje anglikonizmas plito per užjūrio kolonizaciją, apgyvendinimą ir misionierišką veiklą. Ten ji veikia kaip įprasta krikščionybės denominacija, neturinti ypatingo statuso. Visame pasaulyje anglikonai jungiasi į šalių, kuriose yra anglikonų bažnyčios, nacionalinių bažnyčių grupę, kuri sudaro pasaulinę anglikonų bendriją. Šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 80 milijonų anglikonų. Dauguma jų gyvena Afrikoje ir Azijoje ir nebėra britų etninio paveldo.
Klausimai
Anglikonų bendrija šiandien kovoja su klausimais apie moterų ir gėjų vaidmenį Bažnyčioje. Anglikonų bendrijai sprendžiant šiuos rimtus klausimus, kai kurie jų suskilo į liberalias ir konservatyvias grupes. Jau yra anglikonų, kurie atsiskyrė nuo pagrindinių Bažnyčių ir susibūrė į atskiras tikinčiųjų grupes. Kai kurie anglikonų terminą vartoja kartu su žodžiu katalikų, krikščionių, reformatų ar episkopalų.
Tuo pat metu anglikonų bendruomenės vadovai veda derybas su Romos katalikų ir stačiatikių bažnyčiomis, siekdami krikščionių vienybės. Kartais pavyksta pasiekti tam tikros pažangos. Be to, anglikonų ir liuteronų Bažnyčios susitarė dėl aukšto lygio bendrų įsitikinimų, vadovavimo ir praktikos, vadinamų interkomunija.
Susiję puslapiai
- Istorija
- Protestantizmas
- Katalikybė
- Anglijos reformacija
- Judėjimai ir denominacijos
- Metodizmas
- Žymūs anglikonų mąstytojai
- T. S. Eliotas
- C. S. Lewisas
- Džonas Veslis
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra anglikonybė?
A: Anglikonizmas yra krikščionybės denominacija, apimanti Anglikonų bažnyčią ir kitas susijusias bažnyčias iš daugelio šalių. Kartais ji laikoma viduriu tarp Romos katalikybės ir protestantizmo.
K: Kas lėmė anglikonų bažnyčios susikūrimą?
Atsakymas: Anglikonų bažnyčios susikūrimą lėmė tai, kad jie atvirai atmetė popiežių, o tai reiškia, kad jie atmetė ir Katalikų bažnyčią kaip organizaciją.
K: Iš kur kilęs terminas "anglikonas"?
A: Terminas "anglikonų" kilęs iš viduramžių lotyniškos frazės, datuojamos mažiausiai 1246 m., kuri reiškia "Anglijos Bažnyčia".
K: Kas arba ką reiškia "anglikonas"?
A: Terminas "anglikonas" reiškia žmones, institucijas, bažnyčias, tradicijas ir idėjas, kurias plėtoja tiek valstybės įsteigta Anglijos Bažnyčia, tiek su ja susijusios provincijos, esančios bendrystėje su Kenterberio arkivyskupu.
K: Kaip anglikonybė išsaugojo kai kuriuos katalikybės aspektus?
A: Anglikonai, Anglijos Reformacijos metu formuodami savo bažnyčią, išlaikė ankstyvąją katalikų tarnystę, pavyzdžiui, vyskupus, kunigus, diakonus, doktriną ir liturgiją.
K: Ar tai laikoma protestantizmu?
Atsakymas: Ne visada; kartais tai laikoma tarpine grandimi tarp katalikybės ir protestantizmo.
