Elžbieta II (Elizabeth Alexandra Mary; 1926 m. balandžio 21 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d.) buvo Jungtinės Karalystės ir kitų Sandraugos karalysčių karalienė. Gimė Londone, Mayfair rajone, šeimoje, kuri vėliau tapo Jungtinės Karalystės karališkąja šeima; jos tėvas buvo karalius Jurgis VI., motina – Elizabeth Bowes-Lyon (vėliau žinoma kaip Karalienė Motina). Turėjo jaunesnę seserį, princesę Margaret.

Ankstyvas gyvenimas ir tarnyba

Elžbietos vaikystė ir jaunystė buvo susijusi su pasiruošimu viešajai tarnybai. Antrojo pasaulinio karo metu ji mokėsi ir vėliau savanoriškai tarnavo Britanijos kariuomenės pagalbinėse tarnybose (Auxiliary Territorial Service), kur įgijo mechaniko ir vairuotojos įgūdžių. Tai buvo pirmas atvejis, kai karališkos šeimos narys tarnavo reguliarioje karinėje tarnyboje.

Karūnavimas ir karaliavimas

Ji tapo karaliene 1952 m. vasario 6 d., kai mirė jos tėvas karalius Jurgis VI. Karūnavimo ceremonija įvyko 1953 m. birželio 2 d. Vestminsterio abatijoje ir buvo viena iš pirmųjų didelių karališkų ceremonijų, transliuotų televizija, todėl ji turėjo plačią tarptautinę auditoriją.

Įrašai ir reikšmė: 2015 m. rugsėjo 9 d. Elžbieta II tapo ilgiausiai valdžiusiu Jungtinės Karalystės monarchu, o 2016 m. spalio 13 d., po Tailando karaliaus Bhumibolo Adulyadejo mirties, ji tapo ilgiausiai nepertraukiamai valdžiusiu tuo metu gyvu monarchu pasaulyje. Ji išsaugojo šiuos rekordus iki savo mirties 2022 m. rugsėjo 8 d. 2022 m. ji šventė taip pat ir savo Platininį jubiliejų (70 metų nuo sosto užėmimo), tapusi pirmuoju Didžiosios Britanijos monarchu, pasiekusiu tokią sukaktį.

Rolė ir pareigos

Kaip konstitucinė monarchė, Elžbieta II turėjo ribotas tiesiogines politines galias; sprendimai šalyje daugiausia priimami parlamento ir vyriausybės. Visgi jos vaidmuo buvo labai svarbus kaip valstybės galvos simbolis: ji reguliariai susitikdavo su ministru pirmininku, atidarydavo Parlamentą, dalyvaudavo valstybiniuose ir karininiuose renginiuose, teikdavo valstybinius apdovanojimus ir garbės vardus, priimdavo užsienio vadovus ir vykdė daugybę valstybinių vizitų užsienyje. Ji taip pat atliko didelę vaidmenį kaip Sandraugos (Commonwealth) galva, stiprindama ryšius tarp nepriklausomų valstybių.

Šalys, kurių karalienė ji buvo, vadinamos Sandraugos karalystėmis. Iki jos mirties 2022 m. rugsėjo 8 d. ji buvo Jungtinės Karalystės ir dar 14 Sandraugos karalysčių karalienė (iš viso 15). Nors ji formaliai buvo kiekvienos šalies karalienė atskirai, visos šios šalys yra nepriklausomos. Daugelyje šių šalių jai atstovavo vietinis generalgubernatorius, paskiriamas pagal kiekvienos šalies konstitucines procedūras; šis asmuo gali būti vadinamas generalgubernatoriumi.

Asmeninis gyvenimas

Nuo 1947 m. ji buvo ištekėjusi už Edinburgo hercogo princo Filipo. Santuoka įvyko 1947 m. lapkričio 20 d.; princo Filipo kilmė siejosi su Graikijos ir Danijos karališkosiomis šeimomis. Prieš vedybas jis tapo Britanijos piliečiu ir priėmė pavardę Mountbatten; vedybų dieną jam buvo suteiktas Edinburgo hercogo titulas, o 1957 m. jam buvo suteiktas ir princų titulas kaip Britanijos monarcho sutuoktiniui (Jungtinės Karalystės princu). Princas Filipas mirė 2021 m. balandžio 9 d.

Elžbieta II ir princas Filipas turėjo keturis vaikus:

  • Charles (g. 1948) – tapo karaliumi Charlesu III po Elžbietos II mirties;
  • Anne (g. 1950) – princesė Anne;
  • Andrew (g. 1960) – Jorko hercogas;
  • Edward (g. 1964) – Edinburgo hercogas.

Ji turėjo aštuonis anūkus ir dvylika proanūkių. Per gyvenimą ji aktyviai palaikė daugybę labdaros organizacijų, karinių, kultūrinių, mokslo ir sporto patronuotes bei palaikė institucijas visame pasaulyje.

Pasaulinis poveikis ir paveldas

Per daugiau nei septynis dešimtmečius trukusį valdymą Elžbieta II buvo vienas iš nuolatinio stabilumo simbolių tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek tarptautiniu mastu. Ji prižiūrėjo karališkosios institucijos modernėjimą (tarp jų – televizijos naudojimą valstybiniuose renginiuose), vykdė daugybę užsienio vizitų, kurie padėjo stiprinti diplomatinius ryšius, ir simboliškai vienijo įvairias visuomenės grupes. Nors jos vaidmuo buvo daugiausia ceremoninis pagal konstitucinius principus, jos sprendimai ir požiūris turėjo reikšmingą moralinį ir kultūrinį svorį.

Mirtis ir įpėdinystė

Elžbieta II mirė 2022 m. rugsėjo 8 d. Balmoralio pilyje Škotijoje. Po jos mirties sosto teise tapo jos sūnus Charles, kuris tapo karaliumi Charlesu III. Laidojimo ir valstybinės gedulingos ceremonijos pritraukė tarptautinį dėmesį; ji buvo laidojama karališkosiose kapavietėse, o jos gyvenimo ir tarnystės palikimas tebėra aptariamas bei įvertintas įvairiuose istoriniuose ir visuomeniniuose kontekstuose.

Atminimas: Elžbieta II dažnai prisimenama dėl ilgo atsidavimo viešajai tarnybai, stabilumo suteikimo per pokyčių laikmetį ir netikėtos pristatymo tradicijų derinimo su modernizacija. Jos gyvenimas ir valdymas tebėra svarbi XX–XXI a. Britanijos ir pasaulio istorijos dalis.