Nelson Mandela

Ankstyvasis gyvenimas

Nelsonas Rolihlahla Mandela gimė 1918 m. liepos 18 d. Mvezo mieste, Umtatoje (dabar Mthatha), Transkei, Pietų Afrikos Respublikoje. Jis turėjo trylika brolių ir seserų iš to paties tėvo ir dvi motinas. Jo tėvai buvo Gadla Henry Mphakanyiswa ir Nosekeni Nonqaphi. Jo vardas buvo Rolihlahla, xhosa vardas, reiškiantis medžio šakos traukimą arba neoficialiai - neramumų kėlėjas. Jis buvo Thembu karališkosios šeimos narys. Pirmąją dieną mokykloje mokytoja ponia Mdingane jam davė Nelsono vardą. Afrikoje vaikams duoti angliškus vardus buvo to laikotarpio afrikiečių paprotys.

Mandelos tėvas mirė, kai jam buvo dvylika metų. Tada Mandela gyveno su vietos regentu, kuris išleido jį į mokyklą. Jis buvo pirmasis iš savo šeimos narių, pradėjęs lankyti mokyklą. 1941 m. jis buvo pašalintas iš Fort Hare universiteto, nes vadovavo studentų politinio streiko grupei. Po pašalinimo Nelsonas susirado naktinio sargo darbą.

Mandela jaunystėje, apie 1937 m.

Veikla prieš apartheidą

1944 m. Mandela padėjo įkurti Afrikos nacionalinio kongreso jaunimo lygą. Netrukus jis tapo aukšto rango grupės lyderiu.

Jis norėjo išlaisvinti Pietų Afriką be smurto, tačiau vyriausybė pradėjo žudyti ir žaloti protestuotojus. Tada jis kartu su Walteriu Sisulu ir kitais Afrikos nacionalinio kongreso žmonėmis, kuriais žavėjosi, pavyzdžiui, Mahatma Gandhi, įkūrė "Umkhonto we Sizwe".

Vėliau buvo surengtas teismo procesas, kuris tapo žinomas kaip Rivonijos procesas. Mandela buvo teisiamas dėl dalyvavimo sabotažo ir smurto akcijose 1962 m. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir buvo išsiųstas į Robbeno salą, tačiau 1988 m. perkeltas į Viktoro Versterio kalėjimą. 1990 m. po 26,5 metų jis buvo paleistas iš Viktoro Versterio kalėjimo. Iš kalėjimo išėjo po to, kai de Klerkas panaikino Afrikos nacionalinio kongreso draudimą. Jis įsakė Mandelą paleisti. Po to 1993 m. kartu su buvusiu Pietų Afrikos Respublikos valstybės prezidentu Frederiku Vilemu de Klerku gavo Nobelio taikos premiją.

Prezidentūra

1994 m. balandžio mėn. Mandela laimėjo visuotinius rinkimus. Jo inauguracija įvyko 1994 m. gegužės 10 d. Pretorijoje. Daugelis žmonių visame pasaulyje matė jo inauguraciją per televiziją. Renginyje dalyvavo 4000 svečių, tarp kurių buvo įvairių pasaulio šalių vadovai. Mandela buvo pirmasis Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, išrinktas visiškai demokratiniuose rinkimuose.

Pirmasis Pietų Afrikos Respublikos juodaodis prezidentas N. Mandela tapo Nacionalinės vienybės vyriausybės, kurią kontroliavo Afrikos nacionalinis kongresas (ANK), vadovu. ANC neturėjo žinių apie politiką, tačiau jame buvo Nacionalinės partijos ir "Inkatha" atstovų. Laikydamasis ankstesnių pažadų, de Klerkas tapo pirmuoju prezidento pavaduotoju, o Thabo Mbeki buvo išrinktas antruoju.

Nors Mbeki nebuvo pirmasis jo pasirinkimas į prezidentus, Mandela netrukus pasitikėjo juo visą savo prezidentavimo laikotarpį. Tai leido Mbeki organizuoti politikos detales. Mandela persikėlė į prezidento biurą Tuynhuys mieste Keiptaune. Jis apsigyveno netoliese esančiame Vestbruko dvare. Vestbruko dvaras buvo pervadintas į Genadendalį. Išsaugojęs savo namus Houghtone, jis taip pat pasistatė namą savo gimtajame Qunu kaime. Jis reguliariai lankydavosi Qunu, vaikščiojo po apylinkes, susitikdavo su ten gyvenančiais vietiniais žmonėmis ir spręsdavo genčių problemas.

Sulaukęs 76 metų amžiaus jis susidūrė su daugybe ligų. Nors ir turėdamas energijos, jis jautėsi atstumtas ir vienišas. Jis dažnai linksmindavo garsenybes, tokias kaip Michaelas Jacksonas, Whoopi Goldberg ir "Spice Girls". Jis draugavo su daugeliu turtingų verslo žmonių, pavyzdžiui, Hariu Oppenheimeriu ir Didžiosios Britanijos monarche Elžbieta II per jos valstybinį vizitą Pietų Afrikoje 1995 m. kovo mėn. Dėl to ANC antikapitalistai jį griežtai pasmerkė. Nepaisant aplinkos, Mandela gyveno paprastai, trečdalį savo 552 000 JAV dolerių vertės turto paaukojo 1995 m. įkurtam Nelsono Mandelos vaikų fondui. Tais pačiais metais N. Mandela išleido autobiografiją "Ilgas kelias į laisvę" ("Long Walk to Freedom").

Nors ir pasisakydamas už spaudos laisvę, N. Mandela labai vertino didžiąją dalį šalies žiniasklaidos, nes ji priklausė daugeliui viduriniosios klasės baltųjų ir buvo jų valdoma. Mandela išgarsėjo tuo, kad net ir įprastuose renginiuose vilkėjo batikos marškinėlius, vadinamus Madibos marškinėliais. Mandela niekada neplanavo eiti pareigų antrą kadenciją. 1999 m. kovo 29 d. Mandela pasakė atsisveikinimo kalbą, po kurios išėjo į pensiją. Mandelos kadencija baigėsi 1999 m. birželio 14 d. Mandelą Pietų Afrikos Respublikos prezidento poste pakeitė Thabo Mbeki.

Mandela su JAV prezidentu Billu Klintonu 1993 m. liepos mėn.


Mandela persikėlė į prezidento biurą Tuynhuys, Keiptaune.

Nobelio premija

1993 m. jis gavo Nobelio taikos premiją už lyderystę kovojant su apartheidu. Atsiimdamas premiją jis sakė:

"Šiandien čia stovime ne daugiau kaip milijonų mūsų žmonių, išdrįsusių sukilti prieš socialinę operaciją, kurios esmė - karas, smurtas, rasizmas, priespauda, represijos ir visos tautos nuskurdinimas, atstovai."

Mandelos vizitas Brazilijoje 1998 m. liepos mėn.

Asmeninis gyvenimas

Mandela buvo tris kartus vedęs ir turi šešis vaikus. Turėjo septyniolika anūkų ir vis daugiau proanūkių. Nors su vaikais fiziškai nesijautė emocionalus, jis galėjo būti griežtas ir reiklus.

1944 m. spalį Mandela vedė Evelyn Ntoko Mase. Jie susilaukė dviejų vaikų. Mandela liko vedęs Evelyn, kol 1957 m. išsiskyrė. Evelyn mirė 2004 m. 1958 m. jis vedė Winnie Madikizela. Jie turėjo dvi dukteris. 1992 m. pora pateikė prašymą skirtis. Jie išsiskyrė 1996 m. 1998 m., per savo 80-ąjį gimtadienį, Mandela vėl vedė Gracą Machel. Ji buvo Samoros Mačelio našlė. Mačelis buvo buvęs Mozambiko prezidentas ir ANK sąjungininkas, kuris prieš 12 metų žuvo aviakatastrofoje.

Nors viešai jį kritikavo dėl keleto įvykių, Mandela mėgo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Billą Clintoną. Mandela asmeniškai jį palaikė 1998 m. vykstant apkaltos procesui.

Valstybinė pensija

2004 m. birželį N. Mandela paskelbė, kad pasitraukia iš viešojo gyvenimo. Mandela pasakė: "Neskambinkite man, aš paskambinsiu jums". Nors ir toliau susitikinėjo su artimais draugais ir šeimos nariais, Nelsono Mandelos fondas atmetė jo kvietimus pasirodyti viešuose renginiuose ir daugumą prašymų duoti interviu.

Sveikata

2013 m. kovo 27 d. N. Mandela buvo paguldytas į ligoninę Pretorijoje dėl plaučių infekcijos. Kovo 28 d. pranešta, kad jis gerai reaguoja į gydymą. Birželio 7 d. N. Mandela vėl buvo hospitalizuotas dėl kitos plaučių infekcijos, birželio 23 d. paskelbta, kad jo būklė kritinė. Birželio 26 d. paskelbta, kad Mandelos gyvybė palaikoma. Liepos 4 d. Mandelos šeima paskelbė, kad Mandelos gyvybė palaikoma ir jis yra nuolatinės nuolatinės vegetacinės būklės. Kitą dieną Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė paneigė faktą, kad Mandela yra vegetacinės būklės. Mandela buvo išrašytas iš ligoninės 2013 m. rugsėjo 1 d.

2013 m. mirties gandas

Daugelis pietų afrikiečių manė, kad N. Mandela mirė birželio 26 d. naktį, kai buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančių aparatų. Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė pareiškė, kad, nepaisant gandų, jog Mandela mirė, jis tebėra gyvas. Vėliau buvo pranešta, kad šis gandas buvo tik apgaulė dėl mirties. CNN taip pat pranešė, kad Mandela mirė, bet vėliau netrukus pranešimą pataisė. Kaip įrodymas, kad Mandela vis dar gyvas, buvo padarytos nuotraukos su Mandela ir pirmąja ponia Michelle Obama.

Kitą dieną po N. Mandelos mirties prie senosios Keiptauno rotušės susirinkusi minia


Mandela sako kalbą "Peacock" teatre Londone, Anglijoje, 2000 m. balandžio mėn.

Mirtis

Mandela mirė 2013 m. gruodžio 5 d. savo namuose Houghton Estate, Johanesburge, nuo kvėpavimo takų infekcijos komplikacijų, būdamas 95 metų. Mirė apsuptas šeimos. Apie jo mirtį pranešė prezidentas Jacobas Zuma.

Gruodžio 6 d. Zuma paskelbė dešimties dienų nacionalinį gedulą. Gruodžio 10 d., antradienį, Johanesburge, FNB stadione, buvo surengtos oficialios atminimo pamaldos. Sekmadienį, gruodžio 8 d., jis paskelbė nacionaline maldos diena: "Raginame visus mūsų žmones susirinkti salėse, bažnyčiose, mečetėse, šventyklose, sinagogose ir savo namuose melstis, surengti pamaldas ir meditaciją, apmąstant Madibos gyvenimą ir jo indėlį į mūsų šalį ir pasaulį."

JAV prezidentas Barackas Obama sako kalbą per Mandelos valstybines pamaldas

Laidotuvės

Gruodžio 11-13 d. Mandelos kūnas gulėjo Sąjungos pastatuose Pretorijoje. Gruodžio 15 d., sekmadienį, Qunu mieste įvyko valstybinės laidotuvės. Jose dalyvavo Davidas Cameronas, Barackas Obama, Raulis Castro, Billas Gatesas ir Oprah Winfrey.

Laidojimas

Birželio 28 d. Mandelos šeima ginčijosi, kur palaidoti Mandelą. Birželio 29 d. Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė paskelbė, kad pamaldos už N. Mandelą bus surengtos praėjus 10-14 dienų po jo mirties Futbolo mieste. Liepos 1 d. paskelbta, kad jei Mandela mirtų, jis galėtų tapti pirmuoju ne britų kilmės asmeniu, pagerbtu Vestminsterio abatijoje. 2014 m. pradžioje karalienė Elžbieta II pagerbė N. Mandelą padėkos pamaldomis Vestminsterio abatijoje. Taip Mandela tapo pirmuoju ne britų kilmės asmeniu, pagerbtu Vestminsterio abatijoje. Mandela buvo palaidotas Qunu kaime Pietų Afrikos Respublikos Rytų kyšulyje. Qunu yra vieta, kurioje jis užaugo.

Apdovanojimai

Pietų Afrikos Respublikoje Mandela kartais vadinamas savo klano Xhosa vardu Madiba. Nelsonas Mandela buvo pagerbtas šiais apdovanojimais:

• 1990 m. Indijoje N. Mandela buvo apdovanotas Bharat Ratna apdovanojimu.
• 1992 m. gavo Pakistano apdovanojimą "Nishan-e-Pakistan".
• 1992 m. Turkija jam skyrė Atatiurko taikos apdovanojimą. Jis atsisakė apdovanojimo dėl tuo metu Turkijos vykdytų žmogaus teisių pažeidimų. Vėliau, 1999 m., jis apdovanojimą priėmė.
• 1993 m. N. Mandela kartu su F. W. de Klerku gavo Nobelio taikos premiją už darbą pilietinių teisių revoliucijos Pietų Afrikoje metu.
• 1993 m. Mandela iš Čikagos (Ilinojaus valstija) mero Richardo M. Daley gavo Čikagos miesto raktą.
• 2007 m. N. Mandela buvo pagerbtas paminklu Vestminsterio abatijoje, Londone, Anglijoje.
• 2009 m. Jungtinės Tautos liepos 18-ąją paskelbė Mandelos diena.
• 2012 m. Žaliojo Kyšulio Žaliojo Kyšulio tarptautinis oro uostas pervadintas į Nelsono Mandelostarptautinį oro uostą.
• 2013 m. Pietų Afrikos Respublikos ambasadoje Vašingtone buvo atidengta Mandelos statula.
• Johanesburgo miestas jam suteikė miesto laisvę.
• 2004 m. kovo mėn. Sandtono aikštė Johanesburge buvo pervadinta Nelsono Mandelos aikšte.
• Nelsono Mandelos įlankos stadionas pavadintas jo garbei.
• Nelsono Mandelos vardu pavadintas ir tiltas Johanesburge.
• Tuometinis JAV prezidentas George'as W. Bushas apdovanojo N. Mandelą JAV prezidentolaisvėsmedaliu.
• Mandela apdovanotas Kanados ordinu.
• N. Mandela buvo pirmasis gyvas žmogus, kuriam suteiktas Kanados garbės piliečio vardas.
• N. Mandela buvo paskutinis Sovietų Sąjungos Lenino taikos premijos laureatas.
• Mandela - pirmasis Tarptautinės al Gaddafio premijos už žmogaus teises laureatas
• Meksikos vyriausybė Mandelą apdovanojo Aztekų erelio ordinu.
• Lesteryje (Anglija) esantis parkas pavadintas Nelsono Mandelos vardu.
• Elžbieta II apdovanojo jį Švento Jono ordino Didžiuoju kryžiumi.
• Elžbieta II taip pat apdovanojo N. Mandelą ordinu "Už nuopelnus".

Žiniasklaida Paprasta vaizdo santrauka apie Nelsoną Mandelą, kurioje paaiškinama, kaip jis kovojo už lygybę ir laisvę.


Nelsono Mandelos 70-ojo gimtadienio proga Sovietų Sąjungoje išleistas pašto ženklas su jo atvaizdu

Filmai

Mandela buvo vaizduojamas filmuose ir televizijoje. 1997 m. filme "Mandela ir de Klerkas" (Mandela and de Klerk) Sidney Poitier vaidina Mandelą. Dennisas Haysbertas vaidina Mandelą filme Goodbye Bafana (2007). 2009 m. BBC televizijos filme Ponia Mandela Nelsoną Mandelą vaidina Davidas Harewoodas. 2009 m. filme "Invictus" (2009) Mandelą vaidina Morganas Freemanas. Terrence'asHowardas taip pat vaidina Mandelą 2011 m. filme Winnie Mandela. Mandela vaidino save 1992 m. amerikiečių filme Malkolmas X. Filme Mandela: Mandelą suvaidino Idris Elba.

Palikimas

Iki mirties Mandela Pietų Afrikoje buvo laikomas "tautos tėvu". Jis taip pat laikomas "nacionaliniu išvaduotoju, gelbėtoju, Vašingtonu ir Linkolnu viename". Per visą savo gyvenimą Mandela taip pat susidūrė su kritika. Margaret Thatcher sulaukė tarptautinio dėmesio už tai, kad 1987 m. ANC pavadino "tipiška teroristine organizacija". Vėliau ji pasisakė už tai, kad Mandela būtų paleistas iš kalėjimo. Mandela taip pat buvo kritikuojamas už draugystę su tokiais politiniais lyderiais kaip Fidelis Kastro, Muamaras Kadafis, Akbaras Hašemis Rafsandžanis ir Suharto.