Nelsonas Rolihlahla Mandela (1918 m. liepos 18 d. - 2013 m. gruodžio 5 d.) - Pietų Afrikos politikas ir aktyvistas. 1994 m. balandžio 27 d. jis tapo pirmuoju Pietų Afrikos Respublikos prezidentu, išrinktu visiškai atstovaujamuose demokratiniuose rinkimuose. Mandela taip pat buvo pirmasis juodaodis savo šalies, Pietų Afrikos Respublikos, prezidentas.

Mandela gimė Mvezo mieste, Pietų Afrikos Respublikoje, Thembu karališkoje šeimoje.

Jo vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė apartheido palikimui panaikinti - panaikinti rasizmą, skurdą, nelygybę ir pagerinti rasinį supratimą Pietų Afrikos Respublikoje. Politiškai tikėdamas socializmu, 1991-1997 m. jis buvo Afrikos nacionalinio kongreso (ANK) prezidentas. 1996 m. jis priėmė naują Pietų Afrikos Respublikos Konstituciją, kuri draudžia bet kokią diskriminaciją, pagrįstą ne tik rasizmu, bet ir kalba, religija, negalia ir seksualine orientacija. Tarptautiniu mastu N. Mandela 1998-1999 m. buvo Neprisijungusiųjų judėjimogeneralinis sekretorius.

N. Mandela yra gavęs daugiau kaip 250 apdovanojimų, įskaitant 1993 m. Nobelio taikos premiją, JAV prezidento laisvės medalį ir sovietinį Lenino ordiną. Jis dažnai vadinamas savo Xhosa klano vardu Madiba arba Tata ("Tėvas"). Mandela buvo vadinamas didvyriu, o jo veiksmai tūkstančiams žmonių suteikė vilties.

Išėjęs į pensiją Mandela kelerius metus sirgo. 2013 m. vasaros pabaigoje jis buvo paguldytas į ligoninę dėl nuolatinės plaučių infekcijos. Mandela mirė 2013 m. gruodžio 5 d. Houghton Estate, Johanesburge, nuo kvėpavimo takų infekcijos. Jam buvo 95 metai.

Papildomi faktai ir išsamiau:

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas: Nelsonas Mandela gimė 1918 m. ir užaugo tradicinėje Xhosa bendruomenėje. Vėliau jis studijavo teisę ir dalyvavo studentų politinėje veikloje. Jo Xhosa vardas Rolihlahla dažnai verčiamas kaip „tu, kuris kelia problemų“ arba tiesiog „provokatorius“.

Politinė veikla ir kovos metodai: Mandela tapo aktyvus priešapartheidiniame judėjime ir 1940–1950 m. prisidėjo prie Afrikos nacionalinio kongreso strategijų. Kai taikių protestų neatsekė pokyčiai, jis prisidėjo prie ANC ginkluotosios sparno kūrimo ir vėliau buvo suimtas už aktyvią kovą prieš režimą.

Areštas, Rivonijos teismas ir kalinimas: 1962 m. Mandela buvo areštuotas, o 1964 m. per Rivonijos teismo procesą jam buvo skirta mirties bausmė, kuri vėliau paversta laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Daugiausia metų jis praleido kalėjimuose, tarp jų garsiajame Robeno salos kalėjime. Iš viso Mandela kalėjo apie 27 metus; jis tapo simboliu tarptautinei kovai už laisvę ir žmogaus teises.

Išlaisvinimas ir derybos: 1990 m. Mandela paleistas į laisvę. Per ateinančius metus jis vedė derybas su tuometine Pietų Afrikos valdžia, vadovaujama F. W. de Klerko, siekiant taikios perėjimo prie daugialypės demokratijos. 1993 m. Mandela ir F. W. de Klerkas dalijosi Nobelio taikos premiją už šiuos pastangas.

Prezidentūra (1994–1999): Kaip pirmasis demokratiniu būdu išrinktas juodaodis prezidentas, Mandela skelbė nacionalinę taiką ir susitaikymą. Jo administracija kūrė programas rasinei integracijai, švietimui ir sveikatos apsaugai stiprinti, taip pat įsteigė Truth and Reconciliation Commission (Tikrovės ir susitaikymo komisiją), kuriai pirmininkavo Desmondas Tutu ir kuri turėjo aiškinti žmogaus teisių pažeidimus apartheido laikotarpiu.

Vėlesnis gyvenimas ir filantropija: Po prezidentavimo Mandela ėmėsi filantropinės veiklos, įkūrė Nelsono Mandelos fondo, kuris skiria dėmesį socialiniams projektams, dialogui ir žmogaus teisėms. Jis taip pat aktyviai dalyvavo jaunimo ugdymo ir kovos prieš skurdą programose.

Asmeninis gyvenimas: Mandela buvo vedęs kelis kartus — jo gyvenimo partnerės buvo Evelyn Mase, Winnie Madikizela-Mandela ir Graça Machel. Jis turėjo kelis vaikus ir plačią šeimą; Madiba vardas išreiškia pagarbą jo genties tradicijoms.

Pasaulinė reikšmė ir paveldas: Mandela tapo pasauliniu simboliu taikos, teisingumo ir atleidimo. Jo gyvenimo istorija įkvėpė žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje. Jo paveldas gyvuoja per politines vertybes, paramos iniciatyvas ir kultūrinę atmintį.

Pagrindiniai etapai (santrauka):

  • 1918 – gimė Mvezo regione.
  • 1962–1990 – suimtas ir kalintas (įskaitant Robeno salą).
  • 1990 – paleidimas iš kalėjimo; pradėtos derybos dėl demokratinio perėjimo.
  • 1993 – Nobelio taikos premija (drauge su F. W. de Klerku).
  • 1994–1999 – Pietų Afrikos Respublikos prezidentas.
  • 1999 ir vėliau – filantropinė veikla per Nelsono Mandelos fondą.
  • 2013 – mirė Johanesburge nuo kvėpavimo takų komplikacijų.

Nelsono Mandelos gyvenimas ir darbas paliko gilų pėdsaką ne tik Pietų Afrikoje, bet ir visame pasaulyje — jis išlieka vienu žymiausių XX a. kovotojų už lygybę ir žmogaus teises.