Muammar al-Gaddafi

Ankstyvasis gyvenimas

Muammaras al Gaddafis gimė palapinėje netoli Kasr Abu Hadžio. Jo šeima buvo kilusi iš nedidelės genties, vadinamos Qadhadhfa. Jo šeima buvo arabizuoto berberų paveldo žmonės. 1961 m. jis įstojo į Libijos kariuomenę; kariuomenė buvo vienas iš nedaugelio būdų žemesnės klasės libiams, tokiems kaip jis, pakelti savo socialinį statusą. Jis tapo pulkininku.

Libijos valdovas

M. Gaddafis tapo Libijos valstybės vadovu po to, kai 1969 m. per bekraujį perversmą iš valdžios pašalino karalių Idrisą. Jis valdė Libiją nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. Po perversmo M. Gaddafis įkūrė Libijos Arabų Respubliką. Jis buvo vienas ilgiausiai istorijoje išbuvusių nekarališkųjų valdovų, nes valdė daugiau kaip 41 metus. Kadafis naudojo arabų socializmo ir arabų nacionalizmo idėjas. 1975 m. jis išleido knygą apie savo filosofines pažiūras. Ši knyga paprastai vadinama Žaliąja knyga. 1977 m. jis pasitraukė iš Libijos valdžios ir toliau atliko revoliucionieriaus vaidmenį. Žmonės jį vadino "broliu revoliucijos vadovu ir vedliu".

1977 m. Libijos Arabų Respublika buvo pervadinta į Socialistinę liaudies Libijos Arabų Džamahiriją, o 1986 m. M. Gaddafis ją vėl pervadino į Didžiąją socialistinę liaudies Libijos Arabų Džamahiriją.

Aštuntajame dešimtmetyje jis sukūrė cheminį ginklą, dėl kurio kritikai Libiją vadino paribio valstybe. Olandų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad M. Gaddafis buvo sukūręs "milijardų dolerių imperiją" iš turto tarptautinėje naftos pramonės bendrovėje. Jame taip pat teigiama, kad jo turtas išbarstytas po didžiąją Europos dalį, Nepaisant to, kad nebuvo rasta net 1 mlrd. pėdsakų ar įrodymų. Kadafis buvo labai suinteresuotas geopolitine kontrole, tvirtai rėmė OAPEC ir vadovavo visos Afrikos kampanijai už Jungtines Afrikos Valstijas. 1986 m. JAV bombardavo Libiją, taikiniu tapo M. Kadafio namai, tačiau jis liko gyvas. Bombardavimą pasmerkė daugelis šalių ir JT.

1988 m. Jungtinės Tautos Libijai įvedė ekonomines sankcijas. M. Gaddafis ėmė palaikyti glaudesnius ekonominius ir saugumo ryšius su Vakarais. Jis bendradarbiavo tiriant įtariamus Libijos antivakarietiškus veiksmus, 1999 m. pasiūlė išmontuoti Libijos masinio naikinimo ginklą, kuris turėjo būti patikrintas 2003 m. Dėl to tais pačiais metais buvo panaikintos JT sankcijos.

2009 m. M. Gaddafis buvo išrinktas Afrikos Sąjungospirmininku.

2011 m. protestai Libijoje

2011 m. vasario mėn. vyko dideli smurtiniai protestai prieš Libijos vyriausybę. Jie vyko kartu su kitomis demonstracijomis Tunise, Egipte ir kitose arabų pasaulio šalyse. Protestai greitai peraugo į pilietinį karą. M. Gaddafis pažadėjo "mirti kaip kankinys", jei prireiks kovojant su sukilėliais ir išorės jėgomis; jis taip pat sakė, kad "taikus protestas yra viena, o ginkluotas sukilimas - kita".

Kaltinimai nusikaltimais

2011 m. gegužės 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė prašymą išduoti M. Gaddafio arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui; birželio 27 d. teismas jį patvirtino ir išdavė orderį. 2011 m. birželio mėn. atlikus "Amnesty International" tyrimą nustatyta, kad dėl daugelio įtariamų nusikaltimų nėra jokių įrodymų, o sukilėliai neteisingai apkaltino M. Gaddafį ir vyriausybę. Jis buvo kaltinamas įsakęs įvykdyti Lokerbio sprogdinimą Škotijoje, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Sprogimo taikinys buvo civilinis lėktuvas, kuris buvo numuštas.

Mirtis

Libijos pilietinis karas (2011 m.) prasidėjo vasario mėn. Jo tikslas buvo nušalinti M. Gaddafį nuo valdžios. 2011 m. spalio 20 d. NATO remiami sukilėliai suėmė M. Gaddafį gyvą ir nužudė Sirte, Libijoje. Sirtas buvo paskutinė M. Gaddafio režimo tvirtovė.