Muammaras Kadafis — Libijos lyderis ir diktatorius (1942–2011)
Muammaras Kadafis (1942–2011) — Libijos lyderis ir diktatorius: išsamus gyvenimo, valdžios, revoliucijos ir kritimo aprašymas bei politinė palikimo analizė.
Muammar Muhammad Abu Minyar al-Gaddafi(arab. مُعَمَّر القَذَّافِي Muʿammar al-Qaḏḏāfī audio )[variantai] (apie. 1942 m. - 2011 m. spalio 20 d.), geriau žinomas kaip pulkininkas M. Kadafis, buvo Libijos politikas. Jis valdė Libiją nuo 1969 iki 2011 m.
Ankstyvas gyvenimas ir karjera
Kadafis gimė Beduinų šeimoje mažu miesteliu prie Sirto apylinkių; tiksli gimimo data dažnai nurodoma kaip 1942 m. Jaunystėje jis tarnavo Libijos karinėse pajėgose ir studijavo karinę mokyklą Bengazyje. 1960‑aisiais jis prisijungė prie jaunos karininkų grupės, kuri buvo įkvėpta Gamal Abdel Nasserio panarabizmo ir revoliucinių idėjų.
Valdymo pradžia: 1969 m. perversmas
1969 m. rugsėjo 1 d. Kadafis dalyvavo karininiame perversme, kuriuo buvo nuverstas karalius Idris I. Po perversmo buvo įsteigtas Revoliucinis vadovybės taryba (Revolutionary Command Council), kurioje Kadafis išgarsėjo kaip pagrindinis lyderis ir ideologas. Jis tapo šalies faktiniu valdovu, nors oficialūs titulai ir keitėsi per kelis dešimtmečius.
Politika ir ideologija
Kadafis sukūrė vadinamąją „Jamahiriya“ sistemą (arab. „tautos valdymas“) ir paskelbė savo politinę doktriną „Žaliąja knyga“ (The Green Book). Joje buvo derinamos kai kurios socialistinės, tiesioginės demokratijos ir islamo elementų idėjos. 1977 m. šalis oficialiai pervadinta į Didžiąją socialistinę Liaudies Libijos Arabų Jamahiriją.
Pagrindinės politikos sritys:
- Naftos ir energetikos nacionalizacija: didžiąją naftos pajamų dalį perėmė valstybė, o tai finansavo plėtrą ir socialines programas.
- Socialinė infrastruktūra: investicijos į sveikatos apsaugą, švietimą, būstą ir infrastruktūrą, dėl ko pakilo gyvenimo lygis daugelyje regionų.
- Tiesioginė valdžia: vietos liaudies komitetai ir kongresai deklaravo demokratiją „be partijos sistemos“, tačiau reali valdžia liko centrinėje rankose.
- Reprezija prieš opoziciją: politiniai oponentai persekiojami, kalinami ar prievarta eliminuojami; visuomenės kontrolė buvo griežta.
Užsienio politika ir konfliktai
Kadafis aktyviai rėmė antiimperialistines ir dekolonizacijos judėjimus Afrikoje bei kitur, finansiškai ir ginkluotai palaikė įvairias grupes. Jo santykiai su Vakarais buvo permainingi:
- 1980–1990 m. tarptautinė izoliacija dėl terorizmo kaltinimų, įskaitant 1988 m. Pan Am lėktuvo Lockerbie sprogdintojų dalyvavimo kaltinimus — už tai Libijai buvo taikomos sankcijos.
- 1986 m. JAV aviacijos smūgiai į Tripolį ir Bengazį po Berlyno naktinio klubo išpuolio.
- 2003–2004 m. Kadafis paskelbė, kad Libija atsisako masinio naikinimo ginklų programų ir pradėjo derėtis su Vakarais; jis sutiko kompensuoti Lockerbie aukų artimuosius, kas galiausiai leido atstatyti diplomatinius santykius ir panaikinti sankcijas.
Autoritarizmas ir žmogaus teisių pažeidimai
Nors Kadafio valdymo laikotarpiu kai kuriose srityse padaryta pažanga, jo režimas buvo griežtai autoritarinis. Žmonių teisių organizacijos nuolat kritikavo:
- žodžio laisvės, politinių partijų ir nepriklausomos žiniasklaidos draudimą;
- areštus, kankinimus, priverstines dingimų bylas ir politinių priešininkų žudynes;
- tribalines bei klanines spragas valdžioje, kurios sulaužė teisinio valstybės principus.
2011 m. sukilimas ir žūtis
2011 m., veikiant Arabų pavasario bangai, Libijoje prasidėjo protestai prieš Kadafio režimą. Protestai greitai virto ginklotu konfliktu tarp sukilėlių, kurie kontroliavo rytinę dalį (ypač Bengazį), ir režimo pajėgų. Tarptautinė bendruomenė reagavo: JT Saugumo Taryba patvirtino rezoliuciją 1973, įgalinusi humanitarinę intervenciją ir ne tik no‑fly zoną, o NATO pradėjo oro operacijas, siekdama apsaugoti civilius.
2011 m. spalio 20 d. Kadafis žuvo Sirto mieste. Jo mirties aplinkybės buvo konfliktiškos ir ginčytinos — po suėmimo jis buvo sužeistas ir žuvo; vėliau jo kūnas buvo parodytas viešai, o paskutinė laidotuvių vieta liko nežinoma, kas dar labiau paaštrino diskusijas dėl teisingumo ir atsakomybės.
Paveldas ir vertinimas
Kadafio palikimas Libijoje ir tarptautinėje bendruomenėje yra labai prieštaringas. Jo šalininkai atkreipia dėmesį į infrastruktūros, švietimo ir sveikatos sistemos plėtrą bei nepriklausomybės nuo Vakarų stiprinimą. Kritikai pabrėžia plačius žmogaus teisių pažeidimus, autoritarinį valdymą, paramą teroristinėms grupėms tam tikrais laikotarpiais ir savivalę tarptautinėje politikoje.
Po jo žūties Libija patyrė ilgalaikį nestabilumą: šalį suskaldė regioninės ir ginkluotos grupuotės, o centralizuota valdžia tebėra silpna. Kadafio era ir jos pasekmės lieka svarbiu XXI a. Šiaurės Afrikos ir artimųjų Rytų istorijos epizodu.
Ankstyvasis gyvenimas
Muammaras al Gaddafis gimė palapinėje netoli Kasr Abu Hadžio. Jo šeima buvo kilusi iš nedidelės genties, vadinamos Qadhadhfa. Jo šeima buvo arabizuoto berberų paveldo žmonės. 1961 m. jis įstojo į Libijos kariuomenę; kariuomenė buvo vienas iš nedaugelio būdų žemesnės klasės libiams, tokiems kaip jis, pakelti savo socialinį statusą. Jis tapo pulkininku.
Libijos valdovas
M. Gaddafis tapo Libijos valstybės vadovu po to, kai 1969 m. per bekraujį perversmą iš valdžios pašalino karalių Idrisą. Jis valdė Libiją nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. Po perversmo M. Gaddafis įkūrė Libijos Arabų Respubliką. Jis buvo vienas ilgiausiai istorijoje išbuvusių nekarališkųjų valdovų, nes valdė daugiau kaip 41 metus. Kadafis naudojo arabų socializmo ir arabų nacionalizmo idėjas. 1975 m. jis išleido knygą apie savo filosofines pažiūras. Ši knyga paprastai vadinama Žaliąja knyga. 1977 m. jis pasitraukė iš Libijos valdžios ir toliau atliko revoliucionieriaus vaidmenį. Žmonės jį vadino "broliu revoliucijos vadovu ir vedliu".
1977 m. Libijos Arabų Respublika buvo pervadinta į Socialistinę liaudies Libijos Arabų Džamahiriją, o 1986 m. M. Gaddafis ją vėl pervadino į Didžiąją socialistinę liaudies Libijos Arabų Džamahiriją.
Aštuntajame dešimtmetyje jis sukūrė cheminį ginklą, dėl kurio kritikai Libiją vadino paribio valstybe. Olandų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad M. Gaddafis buvo sukūręs "milijardų dolerių imperiją" iš turto tarptautinėje naftos pramonės bendrovėje. Jame taip pat teigiama, kad jo turtas išbarstytas po didžiąją Europos dalį, Nepaisant to, kad nebuvo rasta net 1 mlrd. pėdsakų ar įrodymų. Kadafis buvo labai suinteresuotas geopolitine kontrole, tvirtai rėmė OAPEC ir vadovavo visos Afrikos kampanijai už Jungtines Afrikos Valstijas. 1986 m. JAV bombardavo Libiją, taikiniu tapo M. Kadafio namai, tačiau jis liko gyvas. Bombardavimą pasmerkė daugelis šalių ir JT.
1988 m. Jungtinės Tautos Libijai įvedė ekonomines sankcijas. M. Gaddafis ėmė palaikyti glaudesnius ekonominius ir saugumo ryšius su Vakarais. Jis bendradarbiavo tiriant įtariamus Libijos antivakarietiškus veiksmus, 1999 m. pasiūlė išmontuoti Libijos masinio naikinimo ginklą, kuris turėjo būti patikrintas 2003 m. Dėl to tais pačiais metais buvo panaikintos JT sankcijos.
2009 m. M. Gaddafis buvo išrinktas Afrikos Sąjungospirmininku.
2011 m. protestai Libijoje
2011 m. vasario mėn. vyko dideli smurtiniai protestai prieš Libijos vyriausybę. Jie vyko kartu su kitomis demonstracijomis Tunise, Egipte ir kitose arabų pasaulio šalyse. Protestai greitai peraugo į pilietinį karą. M. Gaddafis pažadėjo "mirti kaip kankinys", jei prireiks kovojant su sukilėliais ir išorės jėgomis; jis taip pat sakė, kad "taikus protestas yra viena, o ginkluotas sukilimas - kita".
Kaltinimai nusikaltimais
2011 m. gegužės 17 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas pateikė prašymą išduoti M. Gaddafio arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui; birželio 27 d. teismas jį patvirtino ir išdavė orderį. 2011 m. birželio mėn. atlikus "Amnesty International" tyrimą nustatyta, kad dėl daugelio įtariamų nusikaltimų nėra jokių įrodymų, o sukilėliai neteisingai apkaltino M. Gaddafį ir vyriausybę. Jis buvo kaltinamas įsakęs įvykdyti Lokerbio sprogdinimą Škotijoje, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Sprogimo taikinys buvo civilinis lėktuvas, kuris buvo numuštas.
Mirtis
Libijos pilietinis karas (2011 m.) prasidėjo vasario mėn. Jo tikslas buvo nušalinti M. Gaddafį nuo valdžios. 2011 m. spalio 20 d. NATO remiami sukilėliai suėmė M. Gaddafį gyvą ir nužudė Sirte, Libijoje. Sirtas buvo paskutinė M. Gaddafio režimo tvirtovė.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Muammaras Kadafis?
Atsakymas: Muammaras Kadafis buvo Libijos politikas, valdęs Libiją nuo 1969 iki 2011 metų.
Klausimas: Koks buvo visas Muammaro al-Gaddafio vardas ir pavardė?
A: Pilnas Muammaro al Gaddafio vardas ir pavardė buvo Muammar Muhammad Abu Minyar al Gaddafi.
K.: Kada gimė Muammaras al Gaddafis?
A: Tiksli Muammaro al Gaddafio gimimo data nežinoma, bet jis gimė apie 1942 m.
K: Kokia buvo Muammaro al Gaddafio pravardė?
A: Muammaro al Gaddafio slapyvardis buvo Pulkininkas Gaddafis.
K: Kiek metų Muammaras al Kaddafis valdė Libiją?
A: Muammaras al Gaddafis Libiją valdė 42 metus, nuo 1969 iki 2011 m.
K.: Kada mirė Muammaras al Gaddafis?
A: Muammaras al Gaddafis mirė 2011 m. spalio 20 d.
K.: Kuo buvo žinomas Muammaras al Gaddafis?
A.: Muammaras al Gaddafis buvo žinomas dėl savo prieštaringo vadovavimo stiliaus ir politikos, taip pat dėl dalyvavimo tarptautiniuose konfliktuose.
Ieškoti