Mohandas Karamčandas Gandhi (hindi: मोहनदास करमचन्द गांधी; gudžarati: મોહનદાસ કરમચંદ ગાંધી; sindhi:محاتما گاندهي; gimė 1869 m. spalio 2 d., žuvo 1948 m. sausio 30 d.) buvo vienas ryškiausių XX a. Indijos politinių ir dvasinių lyderių. Dažniau jis vadinamas Mahatma Gandhi — mahatma (iš sanskrito) reiškia „didžiadvasis“ arba „garbingasis“. Šį vardą jam pirmąkart priskyrė gerbėjai Pietų Afrikoje, o Indijoje jis taip pat žinomas kaip Bapu — „tėvelis“ gudžaratų kalba. Pilnas vardas kartais rašomas kaip Mohandas Karam Chand Gandhi.

Nacionalizmo judėjimo priešakyje Gandis tapo pagrindine figūra kovoje dėl Indijos laisvės nuo britų valdomos Indijos. Jis išgarsėjo kaip nesmurtinis aktyvistas, taikiai organizavęs ir vadovavęs protestams, pabrėždamas moralinę jėgą bei pilietinę nepaklusnumą. Rabindranatas Tagorė suteikė jam Mahatmos titulą; po mirties 1948 m. jis buvo pagerbtas kaip tautos kankinys.

Ankstyvoji gyvybė ir išsilavinimas

Gandhi gimė mažame gudžarato miestelyje šeimoje, kur daug dėmesio buvo skiriama religijai ir moralinėms vertybėms. Jaunystėje jis išvyko į Londoną studijuoti teisės, vėliau praktikuoti advokatūrą. Pradėjęs karjerą Pietų Afrikoje, jis susidūrė su rasizmu ir teisių atėmimu, kas tapo pagrindine motyvacija jo kovai už žmogaus teises.

Politinis veikimas Pietų Afrikoje ir Satyagraha

Pietų Afrikoje Gandhi sukūrė ir išbandė savo metodus, vėliau vadinamus satyagraha — „tiesos jėga“ arba „pritvirtintos tiesos“; tai buvo strategija, jungusi pasipriešinimą, boikotą ir nesmurtinį protestą, skirta priversti valdžią keisti neteisingus įstatymus. Jis skatino savidiscipliną, santūrumą, savitvarką ir bendruomenės savarankiškumą.

Pagrindinės kampanijos Indijoje

  • 1919–1922 m. – pasipriešinimas after Rowlett įstatymams ir masinis nesmurtinis pasipriešinimas;
  • 1920–1922 m. – Non-Cooperation Movement (nesitaikymo su valdžia kampanija), ragino boikotuoti britų institucijas, mokyklas ir produkciją;
  • 1930 m. – garsioji Druskos maršo (Dandi) akcija, protestavusi prieš druskos monopolį ir simbolizavusi tautos vienybę;
  • 1942 m. – Quit India judėjimas, reikalavęs nedelsiant paleisti Indiją iš britų valdžios.

Filosofija ir gyvenimo būdas

Gandhi pabrėždavo etines vertybes: tiesą, neturtingumą (aptarimą materialių troškimų), savarankiškumą (swadeshi), bei darbo ir kaimo bendruomenių svarbą. Jis skatino paprastą gyvenimą, savanorystę, vegetarizmą ir nuolatinį savęs tobulinimą. Jo praktikos apėmė discipliną, pasninkus kaip politinį ir dvasinį instrumentą bei bendruomeninį darbą.

Įtaka ir kritika

Gandhi turėjo didelę įtaką tiek Indijos nepriklausomybės siekiams, tiek pasauliniam nesmurtinio pasipriešinimo judėjimui — jo idėjos įkvėpė tokias asmenybes kaip Martiną Lutherį Kingą ir Nelsoną Mandelą. Tačiau jis buvo kritikuojamas už kai kurias pozicijas: santykius su musulmonų bendruomene prieš ir per šėrimą (partition), požiūrį į kastų sistemą bei kartais konservatyvias socialines nuostatas.

Mirtis ir palikimas

1948 m. sausio 30 d. Gandhi buvo nužudytas fanatikų ranka. Jo mirtis sukėlė didelį sukrėtimą visoje Indijoje ir pasaulyje. Palikimas — tiek politinis, tiek moralinis — tebėra reikšmingas: jo mokymas apie nesmurtinį pasipriešinimą ir tikrovės jėgą tapo universaliu etalonu taikos ir pilietinių teisių kovoms.

Gandhi gyvenimas yra kompleksiškas derinys dvasinio pasiaukojimo, politinės strategijos ir asmeninių trūkumų. Jo indėlis į Indijos nepriklausomybę ir pasaulio supratimą apie taikų pasipriešinimą išlieka svarbus ir šiandien.