Mahatma Gandhi

Ankstyvasis gyvenimas

Gandis gimė 1869 m. spalio 2 d. Porbandare, Gudžarate, Indijoje. Keli jo šeimos nariai dirbo valstijos vyriausybėje. Būdamas 18 metų, Gandis išvyko studijuoti teisės į Angliją. Tapęs teisininku, jis išvyko į Didžiosios Britanijos koloniją Pietų Afrikoje, kur susidūrė su įstatymais, pagal kuriuos tamsiaodžiai žmonės turėjo mažiau teisių nei šviesiaodžiai. 1897 m. Durbano uoste, Pietų Afrikos Respublikoje, Gandį, einantį į darbą, užpuolė grupė žmonių. Jis išvyko į Pietų Afriką, nes Indijoje negalėjo rasti darbo. Keliaudamas per Pietų Afriką Gandis taip pat buvo išvarytas iš pirmos klasės traukinio dėl savo odos spalvos. Tada Gandis pradėjo protestuoti prieš segregaciją. Tuomet jis nusprendė tapti politiniu aktyvistu, kad galėtų padėti pakeisti šiuos neteisingus įstatymus. Jis sukūrė galingą, nesmurtinį judėjimą. Gandžio gyvenimo laikotarpiu Indija buvo Jungtinės Karalystės kolonija, bet norėjo nepriklausomybės. Tuo laikotarpiu jis buvo didžiulis lyderis, o jo mintys padėjo paskatinti Indijos nepriklausomybės judėjimą.

Kaip aktyvistas

1914 m., grįžęs į Indiją, Gandis nusprendė vėl vadovauti žygiui prieš įstatymą, pavadintą Rowlatto įstatymu. Tačiau tada protestas virto smurtu ir žmonės ėmė žudyti protestuotojus.

1930 m. Gandis vadovavo Druskos žygiui.

Grįžęs į Indiją, jis prisidėjo prie Indijos nepriklausomybės nuo britų valdžios paskelbimo, įkvėpdamas kitus kolonijų gyventojus siekti savo nepriklausomybės, sugriauti Britų imperiją ir pakeisti ją Sandrauga.

Britų Indijoje gyveno įvairių religijų ir etninių grupių žmonės. Daugelis žmonių manė, kad šalis turėtų suskilti į atskiras valstybes, kad įvairios grupės galėtų turėti savo valstybes. Ypač daug žmonių manė, kad induistai ir musulmonai turėtų turėti atskiras šalis. Gandis buvo induistas, tačiau jam patiko daugelio religijų, įskaitant islamą, judaizmą ir krikščionybę, idėjos, ir jis manė, kad visų religijų žmonės turėtų turėti vienodas teises ir galėtų taikiai gyventi kartu toje pačioje šalyje.

1938 m. Gandis pasitraukė iš Kongreso. Jis teigė, kad nebegali dirbti per Kongresą, kad suvienytų kastų ir religijos nesutarimus. Jis taip pat manė, kad mažai ką gali pasiūlyti politiniam procesui.

1947 m. Britų Indijos imperija tapo nepriklausoma ir Indija buvo padalinta į dvi dalis - Indiją ir Pakistaną. Gandhi norėjo nepriklausomybės, bet nenorėjo, kad Indija suskiltų į dvi skirtingas šalis. Užuot šventęs nepriklausomybės dieną, jis verkė dėl Indijos padalijimo.

Gandžio satyagraha principas, dažnai verčiamas kaip "tiesos kelias" arba "tiesos siekimas", įkvėpė kitus demokratijos ir kovos su rasizmu aktyvistus, tokius kaip Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis ir Nelsonas Mandela. Gandis dažnai sakydavo, kad jo vertybės buvo paprastos, pagrįstos tradiciniais induistų tikėjimais: tiesa (satya) ir smurto nenaudojimas (ahimsa).

Mirtis

1948 m. sausio 30 d. Mahatmą Gandį nušovė hinduistų aktyvistas Nathuramas Godse, nes Godse manė, kad Mahatma Gandis pernelyg pagarbiai elgiasi su musulmonais.