Mahatma Gandhi (Mohandas K. Gandis) – gyvenimas ir nesmurtinė politika
Mahatma Gandhi – Mohandas K. Gandhi: įkvepiantis gyvenimas ir nesmurtinės politikos principai, vedę Indijos nepriklausomybę ir pasaulinę taiką.
Mohandas Karamčandas Gandhi (hindi: मोहनदास करमचन्द गांधी; gudžarati: મોહનદાસ કરમચંદ ગાંધી; sindhi:محاتما گاندهي; gimė 1869 m. spalio 2 d., žuvo 1948 m. sausio 30 d.) buvo vienas ryškiausių XX a. Indijos politinių ir dvasinių lyderių. Dažniau jis vadinamas Mahatma Gandhi — mahatma (iš sanskrito) reiškia „didžiadvasis“ arba „garbingasis“. Šį vardą jam pirmąkart priskyrė gerbėjai Pietų Afrikoje, o Indijoje jis taip pat žinomas kaip Bapu — „tėvelis“ gudžaratų kalba. Pilnas vardas kartais rašomas kaip Mohandas Karam Chand Gandhi.
Nacionalizmo judėjimo priešakyje Gandis tapo pagrindine figūra kovoje dėl Indijos laisvės nuo britų valdomos Indijos. Jis išgarsėjo kaip nesmurtinis aktyvistas, taikiai organizavęs ir vadovavęs protestams, pabrėždamas moralinę jėgą bei pilietinę nepaklusnumą. Rabindranatas Tagorė suteikė jam Mahatmos titulą; po mirties 1948 m. jis buvo pagerbtas kaip tautos kankinys.
Ankstyvoji gyvybė ir išsilavinimas
Gandhi gimė mažame gudžarato miestelyje šeimoje, kur daug dėmesio buvo skiriama religijai ir moralinėms vertybėms. Jaunystėje jis išvyko į Londoną studijuoti teisės, vėliau praktikuoti advokatūrą. Pradėjęs karjerą Pietų Afrikoje, jis susidūrė su rasizmu ir teisių atėmimu, kas tapo pagrindine motyvacija jo kovai už žmogaus teises.
Politinis veikimas Pietų Afrikoje ir Satyagraha
Pietų Afrikoje Gandhi sukūrė ir išbandė savo metodus, vėliau vadinamus satyagraha — „tiesos jėga“ arba „pritvirtintos tiesos“; tai buvo strategija, jungusi pasipriešinimą, boikotą ir nesmurtinį protestą, skirta priversti valdžią keisti neteisingus įstatymus. Jis skatino savidiscipliną, santūrumą, savitvarką ir bendruomenės savarankiškumą.
Pagrindinės kampanijos Indijoje
- 1919–1922 m. – pasipriešinimas after Rowlett įstatymams ir masinis nesmurtinis pasipriešinimas;
- 1920–1922 m. – Non-Cooperation Movement (nesitaikymo su valdžia kampanija), ragino boikotuoti britų institucijas, mokyklas ir produkciją;
- 1930 m. – garsioji Druskos maršo (Dandi) akcija, protestavusi prieš druskos monopolį ir simbolizavusi tautos vienybę;
- 1942 m. – Quit India judėjimas, reikalavęs nedelsiant paleisti Indiją iš britų valdžios.
Filosofija ir gyvenimo būdas
Gandhi pabrėždavo etines vertybes: tiesą, neturtingumą (aptarimą materialių troškimų), savarankiškumą (swadeshi), bei darbo ir kaimo bendruomenių svarbą. Jis skatino paprastą gyvenimą, savanorystę, vegetarizmą ir nuolatinį savęs tobulinimą. Jo praktikos apėmė discipliną, pasninkus kaip politinį ir dvasinį instrumentą bei bendruomeninį darbą.
Įtaka ir kritika
Gandhi turėjo didelę įtaką tiek Indijos nepriklausomybės siekiams, tiek pasauliniam nesmurtinio pasipriešinimo judėjimui — jo idėjos įkvėpė tokias asmenybes kaip Martiną Lutherį Kingą ir Nelsoną Mandelą. Tačiau jis buvo kritikuojamas už kai kurias pozicijas: santykius su musulmonų bendruomene prieš ir per šėrimą (partition), požiūrį į kastų sistemą bei kartais konservatyvias socialines nuostatas.
Mirtis ir palikimas
1948 m. sausio 30 d. Gandhi buvo nužudytas fanatikų ranka. Jo mirtis sukėlė didelį sukrėtimą visoje Indijoje ir pasaulyje. Palikimas — tiek politinis, tiek moralinis — tebėra reikšmingas: jo mokymas apie nesmurtinį pasipriešinimą ir tikrovės jėgą tapo universaliu etalonu taikos ir pilietinių teisių kovoms.
Gandhi gyvenimas yra kompleksiškas derinys dvasinio pasiaukojimo, politinės strategijos ir asmeninių trūkumų. Jo indėlis į Indijos nepriklausomybę ir pasaulio supratimą apie taikų pasipriešinimą išlieka svarbus ir šiandien.
Ankstyvasis gyvenimas
Gandis gimė 1869 m. spalio 2 d. Porbandare, Gudžarate, Indijoje. Keli jo šeimos nariai dirbo valstijos vyriausybėje. Būdamas 18 metų, Gandis išvyko studijuoti teisės į Angliją. Tapęs teisininku, jis išvyko į Didžiosios Britanijos koloniją Pietų Afrikoje, kur susidūrė su įstatymais, pagal kuriuos tamsiaodžiai žmonės turėjo mažiau teisių nei šviesiaodžiai. 1897 m. Durbano uoste, Pietų Afrikos Respublikoje, Gandį, einantį į darbą, užpuolė grupė žmonių. Jis išvyko į Pietų Afriką, nes Indijoje negalėjo rasti darbo. Keliaudamas per Pietų Afriką Gandis taip pat buvo išvarytas iš pirmos klasės traukinio dėl savo odos spalvos. Tada Gandis pradėjo protestuoti prieš segregaciją. Tuomet jis nusprendė tapti politiniu aktyvistu, kad galėtų padėti pakeisti šiuos neteisingus įstatymus. Jis sukūrė galingą, nesmurtinį judėjimą. Gandžio gyvenimo laikotarpiu Indija buvo Jungtinės Karalystės kolonija, bet norėjo nepriklausomybės. Tuo laikotarpiu jis buvo didžiulis lyderis, o jo mintys padėjo paskatinti Indijos nepriklausomybės judėjimą.
Kaip aktyvistas
1914 m., grįžęs į Indiją, Gandis nusprendė vėl vadovauti žygiui prieš įstatymą, pavadintą Rowlatto įstatymu. Tačiau tada protestas virto smurtu ir žmonės ėmė žudyti protestuotojus.
1930 m. Gandis vadovavo Druskos žygiui.
Grįžęs į Indiją, jis prisidėjo prie Indijos nepriklausomybės nuo britų valdžios paskelbimo, įkvėpdamas kitus kolonijų gyventojus siekti savo nepriklausomybės, sugriauti Britų imperiją ir pakeisti ją Sandrauga.
Britų Indijoje gyveno įvairių religijų ir etninių grupių žmonės. Daugelis žmonių manė, kad šalis turėtų suskilti į atskiras valstybes, kad įvairios grupės galėtų turėti savo valstybes. Ypač daug žmonių manė, kad induistai ir musulmonai turėtų turėti atskiras šalis. Gandis buvo induistas, tačiau jam patiko daugelio religijų, įskaitant islamą, judaizmą ir krikščionybę, idėjos, ir jis manė, kad visų religijų žmonės turėtų turėti vienodas teises ir galėtų taikiai gyventi kartu toje pačioje šalyje.
1938 m. Gandis pasitraukė iš Kongreso. Jis teigė, kad nebegali dirbti per Kongresą, kad suvienytų kastų ir religijos nesutarimus. Jis taip pat manė, kad mažai ką gali pasiūlyti politiniam procesui.
1947 m. Britų Indijos imperija tapo nepriklausoma ir Indija buvo padalinta į dvi dalis - Indiją ir Pakistaną. Gandhi norėjo nepriklausomybės, bet nenorėjo, kad Indija suskiltų į dvi skirtingas šalis. Užuot šventęs nepriklausomybės dieną, jis verkė dėl Indijos padalijimo.
Gandžio satyagraha principas, dažnai verčiamas kaip "tiesos kelias" arba "tiesos siekimas", įkvėpė kitus demokratijos ir kovos su rasizmu aktyvistus, tokius kaip Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis ir Nelsonas Mandela. Gandis dažnai sakydavo, kad jo vertybės buvo paprastos, pagrįstos tradiciniais induistų tikėjimais: tiesa (satya) ir smurto nenaudojimas (ahimsa).
Mirtis
1948 m. sausio 30 d. Mahatmą Gandį nušovė hinduistų aktyvistas Nathuramas Godse, nes Godse manė, kad Mahatma Gandis pernelyg pagarbiai elgiasi su musulmonais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Mohandas Karamčandas Gandis?
A: Mohandas Karamčandas Gandis buvo britų valdomos Indijos nacionalizmo lyderis, labiau žinomas kaip Mahatma Gandis.
K: Ką reiškia garbės žodis "mahatma"?
A: Garbės žodis "mahatma" sanskrito kalba reiškia "didi siela" arba "garbingas".
K: Kada Gandis pirmą kartą buvo pavadintas "mahatma"?
A.: Pirmą kartą Gandhi buvo pavadintas "mahatma" 1914 m. Pietų Afrikoje.
K: Kaip Gandis vadinamas Indijoje?
A: Indijoje Gandhi taip pat vadinamas Bapu, o tai gudžaratų kalbos švelnus žodis, reiškiantis "tėvas" arba "papa".
K: Kodėl Gandis vadinamas tautos kankiniu?
A: Gandis vadinamas tautos kankiniu nuo 1948 m., kai buvo nužudytas.
K: Kas suteikė Gandžiui Mahatmos titulą?
A: Rabindranatas Tagorė suteikė Gandžiui Mahatmos titulą.
K: Koks buvo Gandžio vaidmuo judėjime už Indijos nepriklausomybę?
A: Gandis buvo vienas svarbiausių žmonių, dalyvavusių judėjime už Indijos nepriklausomybę. Jis vadovavo judėjimui už nepriklausomybę, protestuodamas nesmurtiniu būdu kaip nesmurtinis aktyvistas.
Ieškoti