Žmogaus odos spalva
Žmogaus odos spalva yra vienas iš lengviausiai pastebimų žmogaus bruožų. Ji gali būti nuo tamsiausios rudos iki šviesiausios rausvai baltos spalvos. Odos spalva paveldima ir yra natūralios atrankos rezultatas. Žmogaus odos pigmentacija išsivystė daugiausia tam, kad kontroliuotų į odą prasiskverbiančios ultravioletinės spinduliuotės kiekį ir taip sumažintų jos poveikį.
Svarbiausia žmogaus odos spalvą lemianti medžiaga yra pigmentas melaninas. Melaniną odoje gamina ląstelės, vadinamos melanocitais. Raudona spalva, esanti po oda, tampa labiau matoma baltoje odoje, ypač veido srityje. Atliekant fizinius pratimus arba stimuliuojant nervų sistemą (pyktis, baimė), išsiplečia kraujagyslės.
Yra tiesioginis ryšys tarp UV spinduliuotės (UVR) ir vietinės odos pigmentacijos paplitimo visame pasaulyje. Vietovėse, kuriose UV spinduliuotė didesnė, taip pat gyvena tamsesnės odos gyventojai. Toli nuo atogrąžų ir arčiau ašigalių esančiose teritorijose UVR koncentracija yra mažesnė, o gyventojų oda šviesesnė. Žmonių populiacijos iš tamsiaodžių tapo šviesiaodėmis, kai maždaug prieš 100 000 metų paliko Afriką, o kai kurios grįžusios į aukštesnio UV spindulio zonas vėl tapo tamsesnės odos.
Natūrali odos spalva taip pat gali patamsėti dėl įdegio, atsirandančio veikiant saulės spinduliams. Pagrindinė teorija teigia, kad odos spalva prisitaiko prie intensyvių saulės spindulių, kad iš dalies apsisaugotų nuo ultravioletinių spindulių, kurie pažeidžia odos ląstelių DNR ir taip sukelia mutacijas.
Nesunku suprasti, kodėl tamsi oda tropikuose yra privalumas ir dalinė apsauga nuo odos vėžio. Daug mažiau lengva suprasti, kodėl balta oda yra privalumas šaltesnio klimato šalyse. Tyrėjai pasiūlė dvi priežastis, ir abi jos tikriausiai yra svarbios. Pirmoji yra ta, kad tam tikroje temperatūroje balta oda skleidžia mažiau šilumos nei juoda oda. Antroji - silpnesnėje saulės šviesoje organizmas linkęs gaminti mažiau vitamino D. Yra hipotezė, kad šviesesnės odos atranką lemia poreikis didesnei vitamino D gamybai. Pokyčiai prasidėjo, kai tik populiacijos iš Afrikos pajudėjo į šiaurę.
Be to, suaugusių žmonių moterų odos pigmentacija paprastai yra šviesesnė nei vyrų. Moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikia daugiau kalcio. Vitaminą D organizmas sintetina veikiant saulės spinduliams ant odos. Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį. Moterų oda evoliucijos evoliucijos metu tapo šviesesnė, todėl jų organizmas pasisavina daugiau kalcio.
Socialinė odos spalvos skirtumų reikšmė įvairiose kultūrose ir laikui bėgant skyrėsi, kaip matyti iš socialinės padėties ir diskriminacijos.
Pietų Afrikos Respublikos daugiavaikė šeima, kurioje matomos skirtingos odos spalvos
Žmogaus odos spalvos pasiskirstymo pasaulyje žemėlapis pagal vietines populiacijas 1940 m.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks pagrindinis veiksnys lemia žmogaus odos spalvą?
A: Svarbiausia žmogaus odos spalvą lemianti medžiaga yra pigmentas melaninas.
K: Kaip UV spinduliai veikia odos pigmentaciją?
A: Tarp UV spinduliuotės (UVR) ir vietinės odos pigmentacijos pasiskirstymo visame pasaulyje yra tiesioginis ryšys. Vietovėse, kuriose UV spinduliuotės koncentracija didesnė, gyvena ir tamsesnės odos gyventojai, o vietovėse, esančiose toliau nuo atogrąžų ir arčiau ašigalių, UV spinduliuotės koncentracija mažesnė, o gyventojų oda šviesesnė.
Klausimas: Kaip žmonės evoliucionavo, kad jų oda tapo šviesesnė, kai jie ėmė tolti nuo Afrikos?
Atsakymas: Maždaug prieš 100 000 metų išvykus iš Afrikos, žmonių populiacijos iš tamsiaodžių virto šviesiaodėmis, o kai kurios, grįžusios į aukštesnio UV spindulio zonas, vėl tapo tamsesnės odos. Natūrali odos spalva taip pat gali patamsėti dėl įdegio, atsirandančio veikiant saulės spinduliams. Pagrindinė teorija teigia, kad odos spalva prisitaiko prie intensyvių saulės spindulių, kad iš dalies apsaugotų nuo ultravioletinių spindulių, kurie pažeidžia odos ląstelių DNR ir taip sukelia mutacijas.
Klausimas: Kodėl moterų oda paprastai būna šviesesnė nei vyrų?
Atsakymas: Suaugusių žmonių moterų oda paprastai būna šviesesnė nei vyrų, nes nėštumo ir žindymo metu moterims reikia daugiau kalcio. Dėl saulės spindulių poveikio odai organizmas sintetina vitaminą D, kuris padeda pasisavinti kalcį, todėl moterų oda evoliucionavo šviesesnė, kad jų organizmas pasisavintų daugiau kalcio.
K: Kokios dvi galimos priežastys, kodėl balta oda gali būti privalumas šaltesnio klimato šalyse?
A: Mokslininkai nurodo dvi priežastis, kodėl balta oda gali būti pranašesnė šaltesniame klimate; pirma, esant tam tikrai temperatūrai balta oda spinduliuoja mažiau šilumos nei juoda; antra, esant silpnesniems saulės spinduliams, organizmas linkęs gaminti mažiau vitamino D - yra hipotezė, kad šviesesnės odos atranką lėmė šis poreikis gaminti daugiau vitamino D, kai žmonės iš Afrikos persikėlė į šiaurę.
Klausimas: Kaip laikui bėgant keitėsi žmogaus odos spalvos skirtumų socialinė reikšmė skirtingose kultūrose?
A: Socialinė žmogaus odos spalvos skirtumų reikšmė įvairiose kultūrose laikui bėgant keitėsi; istorijos eigoje tai buvo įrodoma atsižvelgiant į socialinį statusą ir diskriminaciją.
