Hipotezė
Hipotezė - tai siūlomas tam tikro įvykio ar problemos paaiškinimas. Mokslinės hipotezės atveju mokslinis metodas reikalauja, kad ją būtų galima patikrinti.
Kardinolas Bellarminas pateikė gerai žinomą senesnės šio žodžio prasmės pavyzdį, kai XVII a. pradžioje įspėjo Galilėjų, kad Žemės judėjimą jis turi vertinti ne kaip tikrovę, o tik kaip hipotezę.
Šiandien hipotezė reiškia idėją, kurią reikia patikrinti. Hipotezei patikrinti reikia daugiau tyrėjo darbo. Patikrinta hipotezė, kuri pasiteisina, gali tapti teorijos dalimi arba pati tapti teorija. Tikrinant turėtų būti bandoma įrodyti, kad hipotezė yra klaidinga. Tai reiškia, kad turėtų būti būdas hipotezę bent iš principo falsifikuoti.
Žmonės dažnai hipotezę vadina "pagrįstu spėjimu".
"Kai neaišku, kokiam gamtos dėsniui priklauso tam tikras poveikis ar jo klasė, šią spragą bandome užpildyti spėjimu. Tokiems spėjimams suteiktas spėjimų arba hipotezių pavadinimas". Hansas Christianas Ørstedas (1811)
"Apskritai naujo įstatymo ieškome tokiu būdu. Pirmiausia jį atspėjame. ..."
Prieš spręsdami problemą eksperimentatoriai gali patikrinti ir atmesti kelias hipotezes.
"Darbo hipotezė" yra tik apytikslė hipotezė, kuri preliminariai pripažįstama kaip tolesnių tyrimų pagrindas. Tikimasi, kad bus sukurta teorija, net jei hipotezė galiausiai nepasitvirtins.
Moksle hipotezės yra ypač svarbios. Keletas filosofų yra sakę, kad be hipotezių nebūtų mokslo. Pastaraisiais metais mokslo filosofai bandė sujungti įvairius hipotezių tikrinimo metodus ir apskritai mokslinį metodą į vientisesnę sistemą. Esmė ta, kad hipotezės yra siūlomos idėjos, kurios vėliau tikrinamos eksperimentais arba stebėjimais.
Statistika
Statistikoje kalbama apie koreliaciją: koreliacija - tai, kaip glaudžiai susiję du įvykiai ar reiškiniai. Teiginio (arba hipotezės), kad du įvykiai yra susiję, negalima patikrinti taip pat, kaip tikrinamas gamtos dėsnis. Pavyzdys galėtų būti bandymas patikrinti, ar tam tikras vaistas yra veiksmingas gydant tam tikrą sveikatos būklę. Net jei yra stiprus ryšys, rodantis, kad taip yra, kai kurie mėginiai vis tiek neatitiktų hipotezės.
Atliekant statistinius testus yra dvi hipotezės, vadinamos nuline ir alternatyvia hipoteze. Nulinė hipotezė teigia, kad ryšio tarp reiškinių nėra. Alternatyvioji hipotezė teigia, kad tam tikras ryšys yra. Alternatyvioji hipotezė gali būti kelių formų. Ji gali būti dvipusė (pavyzdžiui: yra tam tikras poveikis, kurio kryptis dar nežinoma) arba vienpusė (numanomo ryšio kryptis, teigiama arba neigiama, yra nustatyta iš anksto).
Susiję puslapiai
- Falsifikavimo galimybė
- Logika
- Mąstymo eksperimentas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hipotezė?
A: Hipotezė yra siūlomas tam tikro įvykio ar problemos paaiškinimas.
K: Kada naudojama mokslinė hipotezė?
Atsakymas: Mokslinė hipotezė vartojama tada, kai pagal mokslinį metodą reikia ją patikrinti.
K: Ko mokslinis metodas reikalauja mokslinei hipotezei?
A: Mokslinis metodas reikalauja, kad mokslinę hipotezę būtų galima patikrinti.
K: Kaip patikrinti mokslinę hipotezę?
A.: Konkretus mokslinės hipotezės tikrinimo būdas priklauso nuo tiriamo įvykio ar problemos pobūdžio ir gali apimti eksperimentus, stebėjimus, modeliavimą ar kitus tyrimo metodus.
K: Ar yra tik vienas būdas patikrinti mokslinę hipotezę?
Atsakymas: Ne, mokslinę hipotezę galima patikrinti keliais būdais, priklausomai nuo tiriamo įvykio ar problemos pobūdžio.
K: Kokie įrodymai patvirtina hipotezes?
Atsakymas: Hipotezes pagrindžiantys įrodymai yra eksperimentų, stebėjimų, modeliavimo ir kitų tyrimo metodų duomenys.
K: Ar visos hipotezės pripažįstamos teisingomis?
Atsakymas: Ne, ne visos hipotezės pripažįstamos teisingomis; jos turi būti patikrintos ir paremtos įrodymais, kad būtų pripažintos tinkamais įvykio ar problemos paaiškinimais.
