Ultravioletiniai spinduliai
Ultravioletinė - tai elektromagnetinio spektro dalis, kuri toliau pateiktame paveikslėlyje kairėje pusėje pavaizduota juoda spalva, nes žmonės negali matyti tokio trumpo bangos ilgio (arba aukšto dažnio) šviesos. Daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, kai kurie vabzdžiai, kai kurie ropliai, krokodilai, salamandros ir maži paukščiai, gali matyti tai, kas atspindi šią šviesą. UV yra įprasta ultravioletinių spindulių santrumpa, dažniausiai vartojama techniniame kontekste.
Ultravioletinė šviesa savo dažniu, bangos ilgiu ir energija pranoksta matomą violetinę šviesą. Jos bangos ilgis yra nuo maždaug 10 nanometrų (nm) iki maždaug 400 nanometrų. Dažnis ir bangos ilgis yra glaudžiai susiję. Šį ryšį parodo lygtis: ν = c/λ . Sakyti, kad kažkas turi trumpą bangos ilgį, yra tas pats, kas sakyti, kad jis turi didelį dažnį.
Ultravioletinė spinduliuotė
Ultravioletinė šviesa yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis. Ji gali pažeisti arba nužudyti ląsteles. Bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė (šviesa), kurios bangos ilgis trumpesnis nei 450 nm, gali sukelti problemų. Todėl žmonės, gyvenantys vietose, kur daugiau ultravioletinės šviesos, prisitaikė prie šios spinduliuotės ir užsiaugino tamsesnę odą. Pigmentai sugeria ultravioletinę spinduliuotę, todėl ji neprasiskverbia pro odą, kad nužudytų ar sužalotų joje esančias ląsteles. Ultravioletinių spindulių sukeltas odos sužalojimas vadinamas "nudegimu saulėje".
Violetinė ir ultravioletinė šviesa skiriasi savo bangos ilgiu, dažniu ir kvantine energija. Ultravioletinė šviesa ir rentgeno spinduliai taip pat skiriasi bangos ilgiu, dažniu ir kvantine energija. Elektromagnetiniame spektre ultravioletinė šviesa yra už violetinės, rentgeno spinduliai - už ultravioletinės, o gama spinduliai - už rentgeno.
Elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis nuo maždaug 400 nanometrų iki maždaug 10 nanometrų, paprastai vadinamos ultravioletinėmis. Joms būdinga fotonų energija yra nuo 3 iki 124 elektronvoltų.
Nors Žemės oras yra skaidrus plačiam ultravioletinių spindulių diapazonui, dalį ultravioletinių saulės spindulių labai dideliame aukštyje sugeria ozono sluoksnis. Neseniai dėl žmogaus poveikio - daugiausia dėl pramoninių cheminių medžiagų ir kelionių oru - įvykęs ir tebevykstantis ozono naikinimas dideliame aukštyje labai padidino Žemės paviršių pasiekiančių ultravioletinių spindulių kiekį. Tai savo ruožtu padidino žmonijos odos vėžio riziką, kuri laikui bėgant tik didės, jei ozono sluoksnis nebus geriau apsaugotas.
Ultravioletiniai mažesnio nei 200 nanometrų ilgio spinduliai, rentgeno ir gama spinduliai bendrai vadinami jonizuojančiąja spinduliuote, nes bet kurio tokio šviesos kvanto energija yra pakankamai didelė, kad "išmuštų" elektroną iš atomo. Todėl šios spinduliuotės rūšys yra pavojingos gyvybei. Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į tris pagrindines juostas. Ultravioletiniai C spinduliai yra trumpiausių bangų ilgio ir yra pavojinga jonizuojančioji spinduliuotė. Azotas ir deguonis sugeria saulės spinduliuotės UV-C spinduliuotę. UV-B spinduliuotė yra vidutinio bangos ilgio ir mažiau pavojinga gyvoms būtybėms. Didžiąją jo dalį sugeria Žemės ozono sluoksnis. UV-A saulės spinduliuotė visiškai prasiskverbia pro atmosferą. Jo bangos ilgis beveik toks pat ilgas kaip matomos šviesos, todėl daugelis gyvūnų jį mato, bet žmonės - ne.
Įprastas stiklas nepraleidžia spinduliuotės, jei jos bangos ilgis mažesnis nei 200 nanometrų, todėl jis apsaugo nuo pavojingesnio ultravioletinių spindulių diapazono, tačiau kai kurios specialios stiklo rūšys, įskaitant daugelį automobilių langų, apsaugo ne taip gerai.
Vienas iš ultravioletinės spinduliuotės panaudojimo būdų - įdegis. Naudojimasis įdegio prietaisais gali sukelti odos vėžį, nes ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia pro odą ir sukelia ląstelių destrukciją, dėl kurios jos nudega.
Dėl ultravioletinių spindulių naikinamosios galios jais galima naikinti mikrobus. Saulės šviesa yra galinga dezinfekavimo priemonė.
Žmonėms reikia šiek tiek ultravioletinių spindulių, kad cholesterolis virstų vitaminu D.
Vidinis soliariumas
Ultravioletinė lempa
Ultravioletinė lempa - tai lempa, skleidžianti daugiausia ultravioletinę šviesą. Šios baktericidinės lempos dažnai naudojamos mikrobams (mikrobams) naikinti. Jos gali būti labai galingos, todėl žmonėms, dirbantiems prie jų, kai jos įjungtos, gali tekti dėvėti apsauginius akinius ir saugoti odą, kad nesusižeistų.
Paveikslėlyje pavaizduotoje laboratorijoje, kai darbuotojų nėra, įjungiamos ultravioletinės lempos, kad viskas, kas yra ant stalo paviršiaus, būtų sunaikinta. Be ultravioletinės šviesos, kuri sudaro didžiąją dalį šių lempų skleidžiamos šviesos, taip pat yra šiek tiek violetinės ir mėlynos šviesos. Tai leidžia žmonėms žinoti, kada ultravioletinės lempos yra įjungtos.
Ultravioletinė lempa
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra ultravioletiniai spinduliai?
A: Ultravioletiniai spinduliai - tai elektromagnetinio spektro dalis, kurios žmonės nemato, nes jų bangos ilgis trumpas, o dažnis didelis. Pagal dažnį, bangos ilgį ir energiją ji pranoksta regimąją violetinę šviesą, o jos bangos ilgis svyruoja nuo 10 nanometrų iki 400 nanometrų.
Klausimas: Ką reiškia ultravioletiniai spinduliai?
A: UV reiškia ultravioletinę šviesą, dažniausiai vartojamą techniniame kontekste.
K: Ar yra gyvūnų, kurie mato ultravioletinę šviesą?
A: Taip, kai kurie vabzdžiai, ropliai, krokodilai, salamandros ir maži paukščiai gali matyti tai, kas atspindi šią šviesą.
K: Kaip susiję dažnis ir bangos ilgis?
A: Dažnis ir bangos ilgis yra glaudžiai susiję; šį ryšį rodo lygtis ν = c/λ. Sakyti, kad kažkas turi trumpą bangos ilgį, yra tas pats, kas sakyti, kad jis turi didelį dažnį.
K: Į kokį diapazoną patenka ultravioletinės bangos ilgis?
A: Ultravioletinių bangų ilgis yra nuo 10 nanometrų iki 400 nanometrų.
K: Ar ultravioletiniai spinduliai yra matomi žmonėms?
Atsakymas: Ne, žmonės negali matyti tokio trumpo bangos ilgio ar aukšto dažnio šviesos, todėl ultravioletiniai mums nėra matomi.
