Jonizuojančioji spinduliuotė
Jonizuojančioji spinduliuotė - tai fizikos procesas, kai kažkas siunčia daleles arba bangas, kurios dėl atomų sąveikos gali jonizuoti atomą arba molekulę.
Jonizuojančiosios spinduliuotės stiprumas priklauso nuo atskirų dalelių ar bangų energijos, o ne nuo dalelių ar bangų skaičiaus.
Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti elektromagnetinė spinduliuotė arba subatominės dalelės. Elektromagnetinė:
- Gama spinduliai yra didžiausios energijos elektromagnetinės bangos.
- Rentgeno spinduliai yra mažiau energingi.
- Ultravioletinė spinduliuotė jonizuoja tik kai kurias medžiagas.
Subatominių dalelių spinduliuotė apima:
- Alfa dalelių spinduliuotė, kurią sudaro helio branduoliai
- Beta dalelių spinduliuotė, kurią sudaro energingi elektronai arba pozitronai
- Neutronų spinduliuotė, sudaryta iš neutronų
Dalis spinduliuotės gali prasiskverbti pro žmogaus kūną ir kitus objektus. Paprastai, kai žmonės vartoja terminą radiacija, jie kalba būtent apie potencialiai kenksmingą jonizuojančiąją spinduliuotę. Jei kažkas skleidžia tokią spinduliuotę, galime sakyti, kad tai yra radioaktyvus daiktas.
Visą laiką aplink mus yra šiek tiek radiacijos, prie kurios žmonių organizmas yra pripratęs, tačiau didesni radiacijos kiekiai gali sukelti ligą arba pražudyti žmones. Natūralioji jonizuojančioji spinduliuotė susidaro radioaktyviai skylant kai kuriems cheminiams elementams, pavyzdžiui, uranui. Žvaigždės ir kiti kosminėje erdvėje esantys objektai taip pat skleidžia radiaciją. Žr. kosminiai spinduliai. Kai kurie radioaktyvūs izotopai išlieka radioaktyvūs tik daug trumpiau nei sekundę. Kiti gali išlikti radioaktyvūs tūkstančius metų.
Žmonės ir visa, kas gyva, natūraliai skleidžia spinduliuotę dėl viduje esančio kalio ir anglies-14.
Kai kurie spinduliavimą skleidžiantys įrenginiai vadinami dalelių greitintuvais. Mokslininkai šiomis mašinomis gamina spinduliuotę, kad galėtų ją tirti. Rentgeno aparatai taip pat skleidžia spinduliuotę, kad gydytojai galėtų matyti žmogaus kūno vidų ir padėti žmonėms. Branduoliniuose ginkluose (atominiuose ginkluose) branduolinė reakcija naudojama didžiuliam energijos kiekiui - šilumai, šviesai ir spinduliuotei - pagaminti. Šią spinduliuotę skleidžia dulkės, pelenai ir dūmai, susidarę po sprogimo.
Branduoliniai reaktoriai naudojami elektros energijai gaminti. Jie skleidžia daug radiacijos, tačiau reaktoriai yra kruopščiai sukonstruoti, kad radiacija liktų reaktoriaus viduje. Tačiau daugelis žmonių baiminasi, kad, kilus reaktoriaus problemai, radioaktyviosios medžiagos gali patekti į aplinką ir pakenkti arba pražudyti daugybę gyvūnų ir žmonių. Be to, reaktoriaus dalys išlieka radioaktyvios ir gali pražudyti žmones šimtus ar tūkstančius metų, todėl žmonės nėra tikri, kur saugiai laikyti senų reaktorių dalis toliau nuo žmonių.
Jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus simbolis
2007 m. ISO radioaktyvumo pavojaus logotipas. Šis logotipas iš dalies buvo sukurtas ilgalaikėms radioaktyviųjų atliekų saugykloms, kurios gali išlikti ir tolimoje ateityje, kai bus prarastos visos žinios apie dabartinių įprastų radiacijos pavojaus simbolių ir ženklų reikšmę.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra jonizuojančioji spinduliuotė?
A: Jonizuojančioji spinduliuotė - tai fizikos procesas, kai kas nors siunčia daleles arba bangas, kurios dėl atomų sąveikos gali jonizuoti atomą arba molekulę.
K: Kaip priklauso jonizuojančiosios spinduliuotės stiprumas?
A: Jonizuojančiosios spinduliuotės stiprumas priklauso nuo atskirų dalelių ar bangų energijos, o ne nuo esančių dalelių ar bangų skaičiaus.
K: Kokie yra elektromagnetinės spinduliuotės pavyzdžiai?
A: Elektromagnetinės spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliai, rentgeno spinduliai ir ultravioletinė spinduliuotė.
K: Kokie yra subatominių dalelių spinduliuotės pavyzdžiai?
A: Subatominių dalelių spinduliuotės pavyzdžiai yra alfa dalelių spinduliuotė (sudaryta iš helio branduolių), beta dalelių spinduliuotė (sudaryta iš energingų elektronų arba pozitronų) ir neutronų spinduliuotė (sudaryta iš neutronų).
Klausimas: Ar didelis jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis gali pakenkti žmonėms?
A: Taip, didesni jonizuojančiosios spinduliuotės kiekiai gali sukelti žmonių ligas ar net juos nužudyti.
K: Iš kur kyla natūrali jonizuojančioji spinduliuotė?
A: Natūrali jonizuojančioji spinduliuotė susidaro radioaktyviai skylant tam tikriems cheminiams elementams, pvz., uranui.
K: Kiek laiko kai kurie izotopai išlieka radioaktyvūs?
A: Kai kurie radioaktyvūs izotopai išlieka radioaktyvūs tik trumpiau nei sekundę, o kiti gali išlikti radioaktyvūs tūkstančius metų.
