Branduolinis ginklas

Istorija

Po 1895 m. fiziką studijuojantys žmonės pradeda suprasti, kaip susidaro atomai. Apie 1915 m. žmonėms kilo mintis, kad suskaidžius specialius atomus galima išlaisvinti didelį energijos kiekį ir panaudoti bombai pagaminti.

1939 m. fiziką studijuojantys žmonės pradėjo suprasti branduolinio dalijimosi ginklų teoriją, tačiau nė viena šalis nežinojo, kaip tokį ginklą sukurti. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, branduolinius ginklus norėjo pasigaminti Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Vokietija jų nebaigė kurti iš dalies dėl to, kad prasidėjus nacių valdymui daugelis geriausių fiziką studijavusių žmonių pabėgo iš Vokietijos. Jungtinė Karalystė pradėjo darbus 1939 m., bet jiems reikėjo per daug pinigų, todėl 1942 m. jų atsisakė. Vėliau tais pačiais metais Jungtinės Valstijos pradėjo labai didelę branduolinių ginklų kūrimo programą. Ji rėmėsi Jungtinėje Karalystėje atliktais darbais. Programa buvo pavadinta "Manheteno projektu".

Iki 1945 m. rugpjūčio mėn. pagal Manheteno projektą buvo sukurti trys branduolinio dalijimosi ginklai. Dvi iš šių bombų Jungtinės Valstijos panaudojo Japonijos miestams Hirošimai ir Nagasakiui atakuoti. Manheteno projekto žmonės mano, kad panaudojus bombas žuvo apie 105 000 žmonių ir 94 000 buvo sužeisti. Vėliau medikai ėmė manyti, kad, suskaičiavus visus nukentėjusius po ilgesnio laiko, žuvo daugiau kaip 225 000 žmonių. Po Hirosimos ir Nagasakio atominių bombardavimų Japonija paskelbė apie savo kapituliaciją.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga taip pat pradėjo kurti branduolinius ginklus.

Mažas berniukas, atominė bomba, numesta ant Hirosimos, prieš pat ją pakraunant į lėktuvą.


Didžiosios Britanijos branduolinių bandymų veteranų asociacijos paminklas Lesteryje.

Kaip veikia branduoliniai ginklai?

Vienas iš branduolinių ginklų energijos išlaisvinimo būdų - skaidyti atomus. Šis procesas vadinamas branduolių dalijimusi ir yra atominių bombų pagrindas. Šiuose ginkluose paprastai naudojami tam tikri urano arba plutonio izotopai. Šiuos elementus galima priversti atlikti branduolių dalijimąsi ir sukelti grandininę branduolinę reakciją.

Kitas procesas gali būti naudojamas kuriant branduolinius ginklus, kurie sukelia dar didesnius sprogimus ir išlaisvina daug daugiau energijos sujungiant atomus. Šis procesas vadinamas branduolių sinteze, o juo pagrįsti ginklai vadinami vandenilinėmis bombomis arba termobranduoliniais ginklais. Šiems ginklams paprastai naudojami specialūs vandenilio izotopai.

Branduoliniai ginklai skleidžia labai daug energijos ir radiacijos, kuri gali pražudyti žmones ir gyvūnus kelių kilometrų spinduliu. Didžiąją radiacijos dalį sudaro rentgeno spinduliai, kurie įkaitina orą ir sukuria didžiulį branduolinį ugnies kamuolį. Sparčiai plečiantis ugnies kamuoliui susidaro pavojinga smūginė banga, kuri gali sugriauti už kelių kilometrų esančius namus ar pastatus. Radiacija gali sukelti apsinuodijimą radiacija, taip pat gali sukelti DNR mutacijas, kurios gali sukelti vėžį.

Branduolinės bombos taip pat išmeta iškritas - branduolines medžiagas ir dulkes, kurios buvo apšvitintos ir tapo radioaktyvios. Laikui bėgant radioaktyviosios iškritos, priklausomai nuo to, kiek jų buvo išmesta, gali pražudyti toliau esančius žmones. Branduolinio sprogimo iškritas vėjas gali nunešti dideliu atstumu nuo sprogimo vietos ir ilgą laiką išlikti pavojingas.

Vandenilinė bomba, dar vadinama branduolių sintezės bomba, - tai branduolinis ginklas, kuriame be urano ar plutonio naudojami vandenilio izotopai (deuteris ir tritis). Vandenilinės bombos gali būti daug galingesnės už dalijimosi bombas. Nepaisant pavadinimo, tipinė vandenilinė bomba turi tik tiek vandenilio, kad jo užtektų papildomiems neutronams, kurie detonuotų iš gamtinio urano pagamintą korpusą. Taigi vandenilinių bombų kuras dažniausiai yra nerafinuotas uranas.

Branduolinių ginklų gamyba

Branduolinius ginklus sunku sukurti, nes jiems reikia specialių urano ar plutonio izotopų ir specialių technologijų. Todėl branduolinių ginklų turi nedaug šalių. Kai branduolinio ginklo neturinčios šalys sukuria savo branduolinį ginklą, tai paprastai vadinama branduolinio ginklo platinimu.

Branduolinių ginklų perdavimas priešui

Nukreipti branduolinį ginklą į taikinį gali būti taip pat sunku, kaip ir jį pagaminti. Sprogstamąją medžiagą galima patalpinti į bombą, artilerijos sviedinį arba raketą. Kai branduolinis užtaisas patalpinamas į raketą, ji paprastai vadinama branduoline raketa. Branduolinės raketos gali būti gabenamos lėktuvais, povandeniniais laivais ar sunkvežimiais arba gali būti patalpintos į požemines raketų šachtas. Kai kurių rūšių lėktuvai, pavyzdžiui, B-29 "Superfortress", B-36 "Peacemaker", B-52 "Stratofortress" ir B-2 "Spirit", gabeno branduolinius ginklus.

Jas taip pat neša raketos, pavyzdžiui, tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) arba iš povandeninių laivų paleidžiamos balistinės raketos (SLBM). Kai kurios raketos nukeliauja iki kosmoso ribos, o tada paleidžia keletą atskirų branduolinių ginklų atgal į žemę ir kiekvienas ginklas keliauja į skirtingą taikinį. Tai vadinama MIRV kovine galvute (angl. Multiple Independent Reentry Vehicles). Buvo pagamintos labai didelės branduolinės bombos, tačiau praktiškai ginklas su keliomis kovinėmis galvutėmis gali padaryti daug daugiau žalos, nes atakuoja daugiau taikinių.

Branduoliniams ginklams pagaminti reikia daug išteklių, nes medžiagos, iš kurių jie gaminami, yra labai retos, o jiems pagaminti reikia daug mokslininkų. Tačiau kelioms šalims pavyko sukurti branduolinius ginklus ir daugelis jų jų turi ir šiandien. Branduolinius ginklus turinčios šalys čia išvardytos tokia tvarka, kokia jie buvo išrasti: JAV (1945 m.), Rusija (1949 m.), Jungtinė Karalystė (1952 m.), Prancūzija (1960 m.), Kinija (1964 m.), Indija (1974 m.) ir Pakistanas (1998 m.). Manoma, kad kitos šalys slapta turi branduolinių ginklų arba juos kuria. Kai kurios šalys anksčiau turėjo branduolinių ginklų, bet vėliau pareiškė, kad branduolinių ginklų atsikratė.

Kai kurios šalys prarado branduolinius ginklus juos gabendamos. Yra žinomi 92 atvejai, kai atominės bombos buvo pamestos jūroje visose žinomose jas turinčiose šalyse. Bombos buvo prarastos 15 skirtingų atvejų. Tačiau pamestų bombų gali būti ir daugiau.

Iki šiol įvykę branduoliniai sprogimai

Tai yra pagrindinių įvykusių branduolinių sprogimų sąrašas. Į sąrašą įtraukti ne tik Hirosimos ir Nagasakio atominių bombų sprogimai, bet ir pirmieji tam tikro tipo branduolinio ginklo bandymai šalyje, taip pat bandymai, kurie buvo reikšmingi kitais atžvilgiais (pvz., didžiausias kada nors atliktas bandymas). Visi galingumai (sprogstamoji galia) pateikiami apytikriais energijos ekvivalentais kilotonomis trotilo.

Data	Pavadinimas	Išeiga (kT)	Šalis	Reikšmė
1945-07-16	Trinity	18–20	JAV	Pirmasis branduolių dalijimosi įtaiso bandymas, pirmasis plutonio implozijos sprogimas
1945-08-06	Berniukas	12–18	JAV	Hirosimos (Japonija) bombardavimas, pirmasis prisodrinto urano ginklo tipo įtaiso sprogdinimas, pirmasis branduolinio įtaiso panaudojimas karinėje kovoje.
1945-08-09	Storas žmogus	18–23	JAV	Nagasakio (Japonija) bombardavimas - antrasis ir paskutinis branduolinio užtaiso panaudojimas karinėje kovoje.
1949-08-29	RDS-1	22	SSRS	Pirmasis SSRS atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1952-10-03	Uraganas	25	JK	Pirmasis JK atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1952-11-01	Ivy Mike	10,400	JAV	Pirmasis kriogeninio branduolių sintezės kuro "inscenizuotas" termobranduolinis ginklas, pirmiausia bandomasis įrenginys, kuriuo nebuvo ginkluotasi.
1952-11-16	Ivy King	500	JAV	Didžiausias kada nors išbandytas grynojo skilimo ginklas
1953-08-12	Džo 4	400	SSRS	Pirmasis SSRS atliktas branduolių sintezės ginklo bandymas (ne inscenizuotas)
1954-03-01	"Castle Bravo" pilis	15,000	JAV	Pirmasis "inscenizuotas" termobranduolinis ginklas su sausuoju branduolių sintezės kuru; įvyko rimta branduolinių kritulių avarija; didžiausias Jungtinių Valstijų įvykdytas branduolinis sprogdinimas.
1955-11-22	RDS-37	1,600	SSRS	Pirmasis SSRS "inscenizuotas" termobranduolinio ginklo bandymas (panaudojamas)
1957-11-08	Griebimas X	1,800	JK	Pirmasis (sėkmingas) Jungtinės Karalystės inscenizuotas termobranduolinio ginklo bandymas
1957-05-31	Orange Herald	720	JK	Didžiausias kada nors išbandytas branduolių dalijimosi ginklas. Numatytas kaip atsarginis "megatonos diapazono" ginklas, jei Didžiosios Britanijos termobranduolinio ginklo kūrimas žlugtų.
1960-02-13	Gerboise Bleue	70	Prancūzija	Pirmasis Prancūzijos atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1961-10-31	Caras Bomba	57,000	SSRS	Didžiausias kada nors išbandytas termobranduolinis ginklas - 50 proc. sumažintas nuo pradinio 100 Mt svorio.
1964-10-16	596	22	Kinijos Liaudies Respublika	Pirmasis Kinijos Liaudies Respublikos atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1967-06-17	Bandymas Nr. 6	3,300	Kinijos Liaudies Respublika	Pirmasis Kinijos Liaudies Respublikos inscenizuotas termobranduolinio ginklo bandymas
1968-08-24	Canopus	2,600	Prancūzija	Pirmasis Prancūzijos inscenizuotas termobranduolinio ginklo bandymas
1974-05-18	Besišypsantis Buda	12	Indija	Pirmasis Indijos atliktas branduolių dalijimosi sprogmens bandymas
1998-05-11	Pokhran-II	60	Indija	Pirmasis Indijos atliktas potencialaus branduolių sintezės/stiprintojo ginklo bandymas; pirmasis Indijos atliktas panaudojamo branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1998-05-28	Chagai-I	40	Pakistanas	Pirmasis Pakistano atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
1998-05-30	Chagai-II	20	Pakistanas	Antrasis Pakistano atliktas branduolių dalijimosi ginklo bandymas
2006-10-09	2006 m. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas	~1	Šiaurės Korėja	Šiaurės Korėja pirmą kartą išbandė plutonio skilimo įtaisą; tikėtina, kad jis sprogo.
2009-05-25	2009 m. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas	2-6	Šiaurės Korėja	Šiaurės Korėja pirmą kartą sėkmingai išbandė branduolių dalijimosi įrenginį
2013-02-16	2013 m. Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas	7	Šiaurės Korėja	Paskutinis branduolinis bandymas iš Žemės

Kompensacijos aukoms

1945-1980 m. įvairiose pasaulio vietose buvo atlikta daugiau kaip 500 atmosferinių branduolinio ginklo bandymų. Augant visuomenės sąmoningumui ir susirūpinimui dėl galimo pavojaus sveikatai, susijusio su branduoliniųkritulių poveikiu, buvo atliekami įvairūs tyrimai. Ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrime teigiama, kad dėl branduolinių iškritų galėjo mirti 11 000 žmonių, daugiausia nuo skydliaukės vėžio, susijusio su jodo-131 poveikiu.

Žmonės, susiję su branduoliniais ginklais

Su branduoliniais ginklais ir su jais susijusiais klausimais yra susiję šie žymūs asmenys: