H. J. Muller
Hermanas Džozefas Miuleris (Hermann Joseph Muller), paprastai vadinamas H. J. Miuleriu (1890 m. gruodžio 21 d. - 1967 m. balandžio 5 d.) - amerikiečių genetikas, pedagogas, Nobelio premijos laureatas. Jis labiausiai žinomas dėl savo darbų, susijusių su fiziologiniu ir genetiniu radiacijos poveikiu, taip pat dėl savo atvirų politinių įsitikinimų. Mulleris dažnai perspėdavo apie ilgalaikį radioaktyviųjų kritulių, atsirandančių po branduolinių sprogimų, pavojų.
Mullerio gyvenimas buvo toks nepaprastas, kokį tik galima įsivaizduoti. Jis gimė Niujorke, daktaro laipsnį įgijo CalTech'e, Morgano Drosophila musių laboratorijoje. Vėliau dirbo Rice'o universitete, o paskui dvylika metų praleido Teksaso universitete. Po to 1932 m. persikėlė į Berlyną, vėliau į Leningradą (Sankt Peterburgą), paskui į Maskvą. Visose šiose vietose jis organizavo genetikos laboratoriją, o kartais ir dėstė. Tuomet atsirado mokslinis šarlatanas Lysenka, kuris pasirūpino, kad tikri genetikos mokslininkai sulauktų Stalino pasmerkimo. Mülleris vėl persikėlė, šį kartą į Edinburgą su 250 drozofilų atmainų, o 1940 m. galiausiai grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur tapo Manheteno projekto patarėju. Jis tapo Indianos universiteto zoologijos profesoriumi.
1946 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija Mülleriui buvo paskirta "už atradimą, kad mutacijas galima sukelti rentgeno spinduliais". Tuo metu iš tikrųjų buvo domimasi tuo pačiu poveikiu, kurį sukelia gama spinduliai, atsirandantys atliekant branduolinius bandymus. Mülleris buvo nuoširdus eugenikos, socializmo, ateizmo ir kitų gana nepopuliarių idėjų entuziastas, tačiau tikrasis jo indėlis buvo į genetiką. Viename autoritetingame šaltinyje apie jį rašoma:
Atminimo lenta H. J. Mulleriui Berlyne-Buche.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Hermanas Jozefas Mülleris?
A: Hermanas Džozefas Miuleris (Hermann Joseph Muller), dar žinomas kaip H. J. Miuleris (H. J. Muller), buvo amerikiečių genetikas, pedagogas ir Nobelio premijos laureatas.
K: Kuo jis labiausiai žinomas?
A: Jis labiausiai žinomas dėl savo darbų, susijusių su fiziologiniu ir genetiniu radiacijos poveikiu, taip pat dėl savo atvirų politinių įsitikinimų.
K: Kur jis apgynė daktaro disertaciją?
A: Daktaro laipsnį jis įgijo CalTech'e, Morgano Drosophila musių laboratorijoje.
K: Kaip jis tapo Indianos universiteto zoologijos profesoriumi?
A: Pabuvojęs Berlyne, Leningrade (Sankt Peterburge) ir Maskvoje, vėliau su 250 drozofilų padermių persikėlęs į Edinburgą ir galiausiai 1940 m. grįžęs į Jungtines Valstijas, kur tapo Manheteno projekto patarėju, jis tapo Indianos universiteto zoologijos profesoriumi.
K: Už ką Mülleris laimėjo Nobelio premiją?
A: 1946 m. jis gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją "už atradimą, kad mutacijas galima sukelti rentgeno spinduliais".
K: Kokie buvo Müllerio politiniai įsitikinimai?
A: Mulleris buvo nuoširdus eugenikos, socializmo, ateizmo ir kitų gana nepopuliarių idėjų entuziastas.
K: Koks buvo tikrasis Müllerio indėlis į genetiką?
A: Tikrasis jo indėlis į genetiką buvo atradimas, kad mutacijas galima sukelti rentgeno spinduliais.
