Maskva (/ˈmɒskoʊ/, JAV daugiausia /ˈmɒskaʊ/; rusų kalba: Москва, romanizuota: Moskva) yra Rusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Pagal 2010 m. surašymo duomenis jame gyveno apie 11,5 mln. žmonių (2010 m. spalio 1 d.), o vėlesni vertinimai rodo, kad miesto gyventojų skaičius išaugo ir siekia daugiau nei 12 mln. priklausomai nuo administracinių ribų. Maskva yra vienas didžiausių ir įtakingiausių Europos miestų, svarbus politinis, kultūrinis, ekonominis, religinis, finansinis ir transporto centras, priskiriamas prie globalių miestų. Miestą 1147 m. įkūrė kunigaikštis Jurijus Dolgoruckis.

Istorija

Maskva išaugo iš prekybos ir administracinio centro, esančio Maskvos upės pakrantėje. Per amžius ji tapo Didžiosios Maskvos kunigaikštystės branduoliu, o vėliau — Rusijos valstybės ir imperijos svarbia vieta. Maskva patyrė svarbius istorinius įvykius: Mongolų jungo laikotarpį, XVI–XVII a. augimą, Smetonų (Smuta) laikotarpį, Napoleono invaziją 1812 m. (miestas buvo iš dalies sudegintas), revoliucijas XX a. pradžioje ir Pirmąją pasaulinio karo bei pilietinio karo įtaką. 1712–1918 m. sostinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą, o po 1918 m. Maskva vėl tapo bolševikų valdžios centru ir — vėliau — Sovietų Sąjungos sostine. Po TSRS žlugimo ji liko nepriklausomos Rusijos sostinė.

Kultūra ir architektūra

Miesto centre stovi senovinis mūrinis miestas — Kremlius, tai fortifikacijų kompleksas, kuriame yra valdžios institucijų pastatai, bažnyčios, muziejai ir istorinės saugyklos. Kremlius yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir Prezidento rezidencijos vieta. Netoli Kremliaus išsidėstęs garsusis Raudonasis aikštė, kurią juosia tokie paminklai kaip Bazilijaus soboras (spalvoti kupolai) ir Kremlius bokštos — tarp jų žymusis Spasskaja bokštas.

Maskvos architektūra jungia senovę ir modernumą: nuo istorinių cerkvių ir carinės Rusijos pastatų iki XX a. sovietinės monumentaliosios architektūros ir šiuolaikinių dangoraižių verslo rajone „Moscow-City“. Mieste daug teatrų (pvz., garsusis Bolšoj teatras), meno galerijų (Valstybinė Tretjakovo galerija, Puškino meno muziejus) ir muziejų, kuriuose saugomos didelės meno ir istorijos kolekcijos.

Ekonomika

Maskva yra pagrindinis Rusijos finansų ir verslo centras. Čia įsikūrusios didelės valstybės ir privačios bendrovės, bankai, birža bei daugelis tarptautinių ir vietinių kompanijų. Svarbios pramonės sritys – energetika, nafta ir dujos, finansinės paslaugos, informacinės technologijos, lengvoji bei mašinų gamyba. Miestas taip pat yra svarbus prekybos ir logistikos taškas, turintis plačią paslaugų sektoriaus infrastruktūrą.

Kremlius

Kremlius — ne tik istorinis fortas, bet ir simbolinė Rusijos valdžios vieta. Kompleksą sudaro gynybinės sienos, bokštos, katedros (pvz., Uspenskaja katedra), Armory Chamber ir muziejai, kuriuose eksponuojami carų regalijos, caro drabužiai, religiniai meno kūriniai bei istoriniai artefaktai. Kremlius dažnai sutapatinamas su Rusijos valdžios centru ir oficialiais ceremonijų rengimo vietomis.

Transportas

Maskva turi išplėtotą transporto tinklą: keturi tarptautiniai oro uostai (oro uostai pagal originalų žymėjimą — tarp jų Sheremetyevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskis), daugybė geležinkelio stočių (mieste — devynios pagrindinės geležinkelio stotys) ir itin intensyvi metro sistema, kuri yra antra pagal užimtumą pasaulyje po Tokijo (minima Tokijo). Maskvos metro garsėja ne tik eismo efektyvumu, bet ir stotyse esančiu meniniu apipavidalinimu — mozaikomis, skulptūromis ir dekoratyvinėmis detalėmis. Mieste taip pat veikia platus autobusų, tramvajų ir troleibusų tinklas, daug naujų tiltų ir aplinkkelių, skatinančių susisiekimo gerinimą.

Švietimas, mokslas ir sportas

Maskvoje yra daug aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų, tarp jų garsusis Lomonosovo Maskvos valstybinis universitetas. Mieste veikia institutai, akademijos ir tyrimų centrai įvairiose mokslo srityse. Sporto infrastruktūra įgavo tarptautinę reikšmę po 1980 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, kai buvo pastatyti ar atnaujinti keli dideli kompleksai — pvz., Luzhniki stadione rengiami svarbūs futbolo ir kultūros renginiai.

Gyventojai, kalba ir religija

Maskvos gyventojų sudėtis yra įvairi: dominuoja rusai, bet mieste gyvena daug etninių mažumų ir migrantų iš kitų Rusijos regionų bei užsienio šalių. Oficialioji ir plačiausiai vartojama kalba yra rusų, tačiau dėl tarptautiškumo miesto viešajame gyvenime sutinkamos ir kitos kalbos. Religiją tradiciškai atstovauja Rusijos stačiatikių bažnyčia, tačiau mieste taip pat veikia mečetės, sinagogos ir kitos religinės bendruomenės.

Klestinti kultūra ir turizmas

Maskva pritraukia turistus dėl savo istorinių paminklų, muziejų, teatrų ir renginių. Populiarios vietos: Bazilijaus soboras, Kremlius, Raudonoji aikštė, Tretjakovo galerija, Bolšoj teatras ir garsi promenada — Arbat gatvė. Miestas taip pat žinomas dėl gyvenimo būdo, restoranų scenos, naktinio gyvenimo ir festivalių.

Klestimos pravardės

Per istoriją Maskva įgijo daug pravardžių, atspindinčių jos reikšmę ir simboliką: Trečioji Roma (Третий Рим), Whitestone (Белокаменная), Pirmasis sostas (Первопрестольная), Keturiasdešimt keturiasdešimtmetis (Сорок Сороков), Penkių jūrų uostas (Порт пяти морей) ir kt. Šios frazės dažnai vartojamos literatūroje ir viešojoje retorikoje.

Terminai apie gyventojus

Žmogus iš Maskvos lietuviškai dažniausiai vadinamas maskvietis (taip pat vartojamas ir variantas maskviečiu). Rusiškai — москвич (romanizuota: Moskvič), o angliškai dažnai sakoma Muscovite arba Moscow resident.

Klima

Maskvoje vyrauja vidutiniškai kontinentinis klimatas: šaltos žiemos su sniegu ir gana karštos vasaros. Dėl klimato skirtumų sezoniškai kinta miesto gyvenimo ritmai ir pramogų pasiūla.

Apibendrinant, Maskva — sudėtingas ir daugialypis miestas, su ilga istorija, stipria kultūros ir ekonomikos tradicija, turintis didelę reikšmę ne tik Rusijoje, bet ir tarptautiniu mastu.