Maskva — Rusijos sostinė: istorija, kultūra, ekonomika ir Kremlius

Maskva (/ˈmɒskoʊ/, JAV daugiausia /ˈmɒskaʊ/; rusų kalba: Москва, romanizuota: Moskva) yra Rusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas. Pagal 2010 m. surašymo duomenis jame gyveno apie 11,5 mln. žmonių (2010 m. spalio 1 d.), o vėlesni vertinimai rodo, kad miesto gyventojų skaičius išaugo ir siekia daugiau nei 12 mln. priklausomai nuo administracinių ribų. Maskva yra vienas didžiausių ir įtakingiausių Europos miestų, svarbus politinis, kultūrinis, ekonominis, religinis, finansinis ir transporto centras, priskiriamas prie globalių miestų. Miestą 1147 m. įkūrė kunigaikštis Jurijus Dolgoruckis.

Istorija

Maskva išaugo iš prekybos ir administracinio centro, esančio Maskvos upės pakrantėje. Per amžius ji tapo Didžiosios Maskvos kunigaikštystės branduoliu, o vėliau — Rusijos valstybės ir imperijos svarbia vieta. Maskva patyrė svarbius istorinius įvykius: Mongolų jungo laikotarpį, XVI–XVII a. augimą, Smetonų (Smuta) laikotarpį, Napoleono invaziją 1812 m. (miestas buvo iš dalies sudegintas), revoliucijas XX a. pradžioje ir Pirmąją pasaulinio karo bei pilietinio karo įtaką. 1712–1918 m. sostinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą, o po 1918 m. Maskva vėl tapo bolševikų valdžios centru ir — vėliau — Sovietų Sąjungos sostine. Po TSRS žlugimo ji liko nepriklausomos Rusijos sostinė.

Kultūra ir architektūra

Miesto centre stovi senovinis mūrinis miestas — Kremlius, tai fortifikacijų kompleksas, kuriame yra valdžios institucijų pastatai, bažnyčios, muziejai ir istorinės saugyklos. Kremlius yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir Prezidento rezidencijos vieta. Netoli Kremliaus išsidėstęs garsusis Raudonasis aikštė, kurią juosia tokie paminklai kaip Bazilijaus soboras (spalvoti kupolai) ir Kremlius bokštos — tarp jų žymusis Spasskaja bokštas.

Maskvos architektūra jungia senovę ir modernumą: nuo istorinių cerkvių ir carinės Rusijos pastatų iki XX a. sovietinės monumentaliosios architektūros ir šiuolaikinių dangoraižių verslo rajone „Moscow-City“. Mieste daug teatrų (pvz., garsusis Bolšoj teatras), meno galerijų (Valstybinė Tretjakovo galerija, Puškino meno muziejus) ir muziejų, kuriuose saugomos didelės meno ir istorijos kolekcijos.

Ekonomika

Maskva yra pagrindinis Rusijos finansų ir verslo centras. Čia įsikūrusios didelės valstybės ir privačios bendrovės, bankai, birža bei daugelis tarptautinių ir vietinių kompanijų. Svarbios pramonės sritys – energetika, nafta ir dujos, finansinės paslaugos, informacinės technologijos, lengvoji bei mašinų gamyba. Miestas taip pat yra svarbus prekybos ir logistikos taškas, turintis plačią paslaugų sektoriaus infrastruktūrą.

Kremlius

Kremlius — ne tik istorinis fortas, bet ir simbolinė Rusijos valdžios vieta. Kompleksą sudaro gynybinės sienos, bokštos, katedros (pvz., Uspenskaja katedra), Armory Chamber ir muziejai, kuriuose eksponuojami carų regalijos, caro drabužiai, religiniai meno kūriniai bei istoriniai artefaktai. Kremlius dažnai sutapatinamas su Rusijos valdžios centru ir oficialiais ceremonijų rengimo vietomis.

Transportas

Maskva turi išplėtotą transporto tinklą: keturi tarptautiniai oro uostai (oro uostai pagal originalų žymėjimą — tarp jų Sheremetyevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskis), daugybė geležinkelio stočių (mieste — devynios pagrindinės geležinkelio stotys) ir itin intensyvi metro sistema, kuri yra antra pagal užimtumą pasaulyje po Tokijo (minima Tokijo). Maskvos metro garsėja ne tik eismo efektyvumu, bet ir stotyse esančiu meniniu apipavidalinimu — mozaikomis, skulptūromis ir dekoratyvinėmis detalėmis. Mieste taip pat veikia platus autobusų, tramvajų ir troleibusų tinklas, daug naujų tiltų ir aplinkkelių, skatinančių susisiekimo gerinimą.

Švietimas, mokslas ir sportas

Maskvoje yra daug aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų, tarp jų garsusis Lomonosovo Maskvos valstybinis universitetas. Mieste veikia institutai, akademijos ir tyrimų centrai įvairiose mokslo srityse. Sporto infrastruktūra įgavo tarptautinę reikšmę po 1980 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, kai buvo pastatyti ar atnaujinti keli dideli kompleksai — pvz., Luzhniki stadione rengiami svarbūs futbolo ir kultūros renginiai.

Gyventojai, kalba ir religija

Maskvos gyventojų sudėtis yra įvairi: dominuoja rusai, bet mieste gyvena daug etninių mažumų ir migrantų iš kitų Rusijos regionų bei užsienio šalių. Oficialioji ir plačiausiai vartojama kalba yra rusų, tačiau dėl tarptautiškumo miesto viešajame gyvenime sutinkamos ir kitos kalbos. Religiją tradiciškai atstovauja Rusijos stačiatikių bažnyčia, tačiau mieste taip pat veikia mečetės, sinagogos ir kitos religinės bendruomenės.

Klestinti kultūra ir turizmas

Maskva pritraukia turistus dėl savo istorinių paminklų, muziejų, teatrų ir renginių. Populiarios vietos: Bazilijaus soboras, Kremlius, Raudonoji aikštė, Tretjakovo galerija, Bolšoj teatras ir garsi promenada — Arbat gatvė. Miestas taip pat žinomas dėl gyvenimo būdo, restoranų scenos, naktinio gyvenimo ir festivalių.

Klestimos pravardės

Per istoriją Maskva įgijo daug pravardžių, atspindinčių jos reikšmę ir simboliką: Trečioji Roma (Третий Рим), Whitestone (Белокаменная), Pirmasis sostas (Первопрестольная), Keturiasdešimt keturiasdešimtmetis (Сорок Сороков), Penkių jūrų uostas (Порт пяти морей) ir kt. Šios frazės dažnai vartojamos literatūroje ir viešojoje retorikoje.

Terminai apie gyventojus

Žmogus iš Maskvos lietuviškai dažniausiai vadinamas maskvietis (taip pat vartojamas ir variantas maskviečiu). Rusiškai — москвич (romanizuota: Moskvič), o angliškai dažnai sakoma Muscovite arba Moscow resident.

Klima

Maskvoje vyrauja vidutiniškai kontinentinis klimatas: šaltos žiemos su sniegu ir gana karštos vasaros. Dėl klimato skirtumų sezoniškai kinta miesto gyvenimo ritmai ir pramogų pasiūla.

Apibendrinant, Maskva — sudėtingas ir daugialypis miestas, su ilga istorija, stipria kultūros ir ekonomikos tradicija, turintis didelę reikšmę ne tik Rusijoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Istorija

Miestas pavadintas upės vardu (senąja rusų kalba: гра́д Моско́в, kas reiškia "miestas prie Maskvos upės"). Pavadinimo pradžia nėra žinoma, tačiau kai kurie žmonės turi keletą idėjų. Viena iš jų yra ta, kad pavadinimas gali būti kilęs iš labai senos finų kalbos, kurioje jis reiškia "tamsus" ir "debesuotas". Pirmą kartą Maskva rusų kalba paminėta 1147 m., kai Jurijus Dolgoruckis paragino Novgorodo-Severskio (Šiaurės Novgorodo) kunigaikštį "atvykti pas mane, broli, į Maskvą".

Po devynerių metų, 1156 m., kunigaikštis Jurijus Dolgorukis įsakė pastatyti medinę sieną, kurią teko daug kartų perstatyti, kad apjuostų augantį miestą. Po 1237-1238 m. puolimo, kai mongolai sudegino miestą iki pamatų ir išžudė jame gyvenusius žmones, Maskva vėl išaugo ir 1327 m. tapo Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystės (kunigaikščio valdomos žemės) sostine. Gera vieta Volgos upės pradžioje padėjo miestui pamažu augti ir didėti. Daugelį metų Maskva virto taikia ir turtinga kunigaikštyste, vadinama Maskvos didžiąja kunigaikštyste, į kurią persikėlė gyventi daugybė žmonių iš visos Rusijos.

Ivano I laikais miestas pakeitė Tverę kaip Vladimiro-Suzdalės politinis centras ir tapo vieninteliu mongolų-totorių valdovų mokesčių rinkėju. Mokėdamas didelius mokesčius, Ivanas sudarė svarbų sandorį su chanu. Skirtingai nuo kitų kunigaikštysčių, Maskva nebuvo padalinta jo sūnums, o visa atiteko vyriausiajam. Tačiau Maskvai nepatiko mongolų valdymas. 1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donskojus vadovavo rusų kariuomenei, kuri pasiekė svarbią pergalę prieš totorius Kulikovo mūšyje. Vos po dvejų metų Maskvą užpuolė chanas Tochtamyšas. 1480 m. Ivanas III galutinai išvadavo rusus iš totorių kontrolės ir leido Maskvai tapti Rusijos galios centru. Valdant Ivanui III miestas tapo imperijos, kuri ilgainiui apėmė visą Rusiją ir kitas šalis, sostine.

1571 m. Krymo totoriai įsiveržė į Maskvą ir sudegino viską, išskyrus Kremlių.

1609 m. švedų kariuomenė, vadovaujama grafo Jokūbo de la Gardie ir Everto Horno, išžygiavo iš Velikij Novgorodo į Maskvą padėti carui Vasilijui Šuiskiui. 1610 m. jie įžengė į Maskvą ir sustabdė revoliuciją prieš carą, bet 1611 m. pradžioje išvyko. Po to įsiveržė lenkai. Per lenkų ir maskvėnų karą (1605-1618 m.) hetmanas (kariuomenės vadas) Stanislovas Žolkievskis (Stanisław Żółkiewski) įžengė į Maskvą po to, kai Klushino mūšyje nugalėjo rusus. XVII a. vyko daug revoliucijų, pavyzdžiui, druskos maištas (1648 m.), vario maištas (1662 m.) ir 1682 m. Maskvos sukilimas.

1654-1656 m. maras išžudė pusę Maskvos gyventojų. 1712 m. miestas nustojo būti Rusijos sostine, kai 1703 m. Petras I prie Baltijos jūros pakrantės pastatė Sankt Peterburgą. 1771 m. maras buvo paskutinis didelis maras centrinėje Rusijoje - vien Maskvoje nuo jo mirė 100 000 žmonių. 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu maskviečiai sudegino miestą ir pabėgo, nes Napoleono armija rugsėjo 14 d. artėjo prie miesto. Labai alkana ir šalta Napoleono kariuomenė turėjo pasitraukti ir buvo beveik sunaikinta šaltos rusiškos žiemos ir kai kurių kariuomenės puolimų.

1905 m. sausį Aleksandras Adrianovas tapo pirmuoju Maskvos meru. Po 1917 m. Rusijos revoliucijos 1918 m. kovo 12 d. Maskva tapo Sovietų Sąjungos sostine. Per Antrąjį pasaulinį karą (Rusijoje vadinamą Didžiuoju Tėvynės karu), Vokietijai įsiveržus į SSRS, Maskvoje įsikūrė Sovietų Sąjungos valstybės gynybos grupė ir Raudonosios armijos vadai.

1941 m. iš maskviečių buvo sukurta 16 tautinių savanorių grupių (daugiau kaip 160 000 žmonių), dvidešimt penki batalionai (18 500 žmonių) ir keturi inžinerijos pulkai. Tų metų lapkritį vokiečių kariuomenė buvo sustabdyta miesto pakraštyje, o vėliau Maskvos mūšyje išstumta. Daugelis gamyklų buvo iškeldintos, taip pat ir didžioji dalis valdžios, o nuo spalio 20 d. miestas buvo paskelbtas apgulties režimu. Pasilikę žmonės statė ir naudojo prieštankinę gynybą, o miestas buvo bombarduojamas iš oro. Josifas Stalinas (Rusijos vadovas) iš miesto neišvyko, todėl mieste liko ir generalinis štabas. Net ir vykstant apgulčiai, Maskvos metro sistemos statyba tęsėsi visą karą, o karo pabaigoje buvo atidarytos kelios naujos metro linijos.

1944 m. gegužės 1 d. Maskvai buvo įteiktas medalis "Už Maskvos gynybą", o 1947 m. - dar vienas medalis, skirtas Maskvos 800-osioms metinėms paminėti. Minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 20-ąsias metines, 1965 m. gegužės 8 d. Maskva tapo vienu iš dvylikos sovietinių miestų, kuriems suteiktas Miesto didvyrio vardas.

1980 m. Maskvoje vyko vasaros olimpinės žaidynės, į kurias Jungtinės Valstijos ir kelios kitos Vakarų šalys nevyko dėl Sovietų Sąjungos karo Afganistane 1979 m. pabaigoje. 1991 m. Maskvoje įvyko nesėkmingas bandymas nuversti Michailo Gorbačiovo taisyklėms nepritariančius vyriausybės narius. Tais pačiais metais pasibaigus SSRS egzistavimui, Maskva ir toliau liko Rusijos sostine.

Nuo to laiko, Maskvoje pradėjus veikti rinkos ekonomikai, pradėjo sparčiai kurtis vakarietiško stiliaus parduotuvės, paslaugos, architektūra ir gyvenimo būdas. 1998 m. čia vyko pirmosios pasaulio jaunimo žaidynės.

Raudonoji aikštė, Fiodoro Aleksejevo paveikslas, 1802 m.


Maskvos žemėlapis, 1784 m.


Prancūzijos invazija į Rusiją 1812 m., Maskvos gaisras, A.F. Smirnovo paveikslas, 1813 m.


Žiniasklaida Maskva (Rusijos imperija) 1908 m.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kiek gyventojų gyvena Maskvoje?

K: Koks yra Maskvos plotas?

K: Kada pirmą kartą buvo parašyta apie Maskvą?

K: Koks įvykis sugrąžino Maskvai politinio centro statusą?

K: Ar Maskva yra vienas iš labiausiai lankomų Europos miestų?

K: Kiek milijardierių gyvena Maskvoje?

K: Kokio tipo architektūrą galima rasti Maskvoje?

Paieška pagal raidę