Maskva

Maskva (/ˈmɒskoʊ/, JAV daugiausia /ˈmɒskaʊ/; rusų kalba: Москва, romanizuota: Moskva) - Rusijos sostinė. Jame gyvena 11,5 mln. žmonių (nuo 2010 m. spalio 1 d.), taigi tai didžiausias Europos miestas. Tai taip pat septintas pagal dydį miestas pasaulyje. Maskva yra svarbus politinis, kultūrinis, ekonominis, religinis, finansinis ir transporto centras. Tai globalus miestas, svarbus regiono ekonominei infrastruktūrai. Maskvą 1147 m. įkūrė kunigaikštis Jurijus Dolgoruckis.

Miesto viduryje yra senovinis mūrinis miestas, vadinamas Kremliumi. Kremliuje yra svarbių valdžios pastatų, muziejų ir bažnyčių. Daugelis Maskvos pastatų, pavyzdžiui, Bazilijaus soboras ir Spasskaja bokštas, yra labai gražūs ir garsūs. Yra ir modernių pastatų. Daugelyje meno galerijų sukauptos didelės kolekcijos.

Maskvoje yra daug mokslo ir švietimo pastatų, taip pat keletas sporto kompleksų, pastatytų 1980 m. vasaros olimpinėms žaidynėms. Transporto srityje veikia keturi tarptautiniai oro uostai, devynios geležinkelio stotys ir antra pagal užimtumą (po Tokijo) pasaulyje metro sistema, garsėjanti savo meno kūriniais.

Laikui bėgant miestas įgijo daugybę pravardžių, kurių dauguma siejamos su jo išskirtiniu statusu šalyje: Trečioji Roma (Третий Рим), Whitestone (Белокаменная), Pirmasis sostas (Первопрестольная), Keturiasdešimt keturiasdešimtmetis (Сорок Сороков), Penkių jūrų uostas (Порт пяти морей).

Žmogus iš Maskvos angliškai vadinamas maskviečiu, o rusiškai - Moskvičiumi.

Geografija

Jis įsikūręs prie Maskvos upės Maskvos srityje, Rusijos europinėje dalyje. Maskva yra trijų Žemės plutos dalių centre. Kadaise ji buvo Sovietų Sąjungos (1918-1991 m.), Rusijos imperijos, Rusijos carystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės (1480-1703 m.) sostinė. Čia yra Maskvos Kremlius, vienas iš pasaulio paveldo objektų, kuriame įsikūręs Rusijos prezidentas. Maskvoje taip pat yra Rusijos parlamentas (Valstybės Dūma ir Rusijos Federacijos Taryba (Federacijos Taryba) bei Rusijos Vyriausybė.

Ekonomika

Maskva turi didelę ekonominę infrastruktūrą. Joje gyvena daugiausiai milijardierių pasaulyje. 2008 m. Maskva trečius metus iš eilės buvo pripažinta brangiausiu pasaulio miestu ne Rusijos darbuotojams. Tačiau 2009 m. Maskva nusileido į trečiąją vietą, kai Tokijas ir Osaka užėmė pirmąją ir antrąją vietas.

Istorija

Miestas pavadintas upės vardu (senąja rusų kalba: гра́д Моско́в, kas reiškia "miestas prie Maskvos upės"). Pavadinimo pradžia nėra žinoma, tačiau kai kurie žmonės turi keletą idėjų. Viena iš jų yra ta, kad pavadinimas gali būti kilęs iš labai senos finų kalbos, kurioje jis reiškia "tamsus" ir "debesuotas". Pirmą kartą Maskva rusų kalba paminėta 1147 m., kai Jurijus Dolgoruckis paragino Novgorodo-Severskio (Šiaurės Novgorodo) kunigaikštį "atvykti pas mane, broli, į Maskvą".

Po devynerių metų, 1156 m., kunigaikštis Jurijus Dolgorukis įsakė pastatyti medinę sieną, kurią teko daug kartų perstatyti, kad apjuostų augantį miestą. Po 1237-1238 m. puolimo, kai mongolai sudegino miestą iki pamatų ir išžudė jame gyvenusius žmones, Maskva vėl išaugo ir 1327 m. tapo Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystės (kunigaikščio valdomos žemės) sostine. Gera vieta Volgos upės pradžioje padėjo miestui pamažu augti ir didėti. Daugelį metų Maskva virto taikia ir turtinga kunigaikštyste, vadinama Maskvos didžiąja kunigaikštyste, į kurią persikėlė gyventi daugybė žmonių iš visos Rusijos.

Ivano I laikais miestas pakeitė Tverę kaip Vladimiro-Suzdalės politinis centras ir tapo vieninteliu mongolų-totorių valdovų mokesčių rinkėju. Mokėdamas didelius mokesčius, Ivanas sudarė svarbų sandorį su chanu. Skirtingai nuo kitų kunigaikštysčių, Maskva nebuvo padalinta jo sūnums, o visa atiteko vyriausiajam. Tačiau Maskvai nepatiko mongolų valdymas. 1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donskojus vadovavo rusų kariuomenei, kuri pasiekė svarbią pergalę prieš totorius Kulikovo mūšyje. Vos po dvejų metų Maskvą užpuolė chanas Tochtamyšas. 1480 m. Ivanas III galutinai išvadavo rusus iš totorių kontrolės ir leido Maskvai tapti Rusijos galios centru. Valdant Ivanui III miestas tapo imperijos, kuri ilgainiui apėmė visą Rusiją ir kitas šalis, sostine.

1571 m. Krymo totoriai įsiveržė į Maskvą ir sudegino viską, išskyrus Kremlių.

1609 m. švedų kariuomenė, vadovaujama grafo Jokūbo de la Gardie ir Everto Horno, išžygiavo iš Velikij Novgorodo į Maskvą padėti carui Vasilijui Šuiskiui. 1610 m. jie įžengė į Maskvą ir sustabdė revoliuciją prieš carą, bet 1611 m. pradžioje išvyko. Po to įsiveržė lenkai. Per lenkų ir maskvėnų karą (1605-1618 m.) hetmanas (kariuomenės vadas) Stanislovas Žolkievskis (Stanisław Żółkiewski) įžengė į Maskvą po to, kai Klushino mūšyje nugalėjo rusus. XVII a. vyko daug revoliucijų, pavyzdžiui, druskos maištas (1648 m.), vario maištas (1662 m.) ir 1682 m. Maskvos sukilimas.

1654-1656 m. maras išžudė pusę Maskvos gyventojų. 1712 m. miestas nustojo būti Rusijos sostine, kai 1703 m. Petras I prie Baltijos jūros pakrantės pastatė Sankt Peterburgą. 1771 m. maras buvo paskutinis didelis maras centrinėje Rusijoje - vien Maskvoje nuo jo mirė 100 000 žmonių. 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu maskviečiai sudegino miestą ir pabėgo, nes Napoleono armija rugsėjo 14 d. artėjo prie miesto. Labai alkana ir šalta Napoleono kariuomenė turėjo pasitraukti ir buvo beveik sunaikinta šaltos rusiškos žiemos ir kai kurių kariuomenės puolimų.

1905 m. sausį Aleksandras Adrianovas tapo pirmuoju Maskvos meru. Po 1917 m. Rusijos revoliucijos 1918 m. kovo 12 d. Maskva tapo Sovietų Sąjungos sostine. Per Antrąjį pasaulinį karą (Rusijoje vadinamą Didžiuoju Tėvynės karu), Vokietijai įsiveržus į SSRS, Maskvoje įsikūrė Sovietų Sąjungos valstybės gynybos grupė ir Raudonosios armijos vadai.

1941 m. iš maskviečių buvo sukurta 16 tautinių savanorių grupių (daugiau kaip 160 000 žmonių), dvidešimt penki batalionai (18 500 žmonių) ir keturi inžinerijos pulkai. Tų metų lapkritį vokiečių kariuomenė buvo sustabdyta miesto pakraštyje, o vėliau Maskvos mūšyje išstumta. Daugelis gamyklų buvo iškeldintos, taip pat ir didžioji dalis valdžios, o nuo spalio 20 d. miestas buvo paskelbtas apgulties režimu. Pasilikę žmonės statė ir naudojo prieštankinę gynybą, o miestas buvo bombarduojamas iš oro. Josifas Stalinas (Rusijos vadovas) iš miesto neišvyko, todėl mieste liko ir generalinis štabas. Net ir vykstant apgulčiai, Maskvos metro sistemos statyba tęsėsi visą karą, o karo pabaigoje buvo atidarytos kelios naujos metro linijos.

1944 m. gegužės 1 d. Maskvai buvo įteiktas medalis "Už Maskvos gynybą", o 1947 m. - dar vienas medalis, skirtas Maskvos 800-osioms metinėms paminėti. Minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 20-ąsias metines, 1965 m. gegužės 8 d. Maskva tapo vienu iš dvylikos sovietinių miestų, kuriems suteiktas Miesto didvyrio vardas.

1980 m. Maskvoje vyko vasaros olimpinės žaidynės, į kurias Jungtinės Valstijos ir kelios kitos Vakarų šalys nevyko dėl Sovietų Sąjungos karo Afganistane 1979 m. pabaigoje. 1991 m. Maskvoje įvyko nesėkmingas bandymas nuversti Michailo Gorbačiovo taisyklėms nepritariančius vyriausybės narius. Tais pačiais metais pasibaigus SSRS egzistavimui, Maskva ir toliau liko Rusijos sostine.

Nuo to laiko, Maskvoje pradėjus veikti rinkos ekonomikai, pradėjo sparčiai kurtis vakarietiško stiliaus parduotuvės, paslaugos, architektūra ir gyvenimo būdas. 1998 m. čia vyko pirmosios pasaulio jaunimo žaidynės.

Raudonoji aikštė, Fiodoro Aleksejevo paveikslas, 1802 m.Zoom
Raudonoji aikštė, Fiodoro Aleksejevo paveikslas, 1802 m.

Maskvos žemėlapis, 1784 m.Zoom
Maskvos žemėlapis, 1784 m.

Prancūzijos invazija į Rusiją 1812 m., Maskvos gaisras, A.F. Smirnovo paveikslas, 1813 m.Zoom
Prancūzijos invazija į Rusiją 1812 m., Maskvos gaisras, A.F. Smirnovo paveikslas, 1813 m.

Žiniasklaida Maskva (Rusijos imperija) 1908 m.
Žiniasklaida Maskva (Rusijos imperija) 1908 m.

Giminingi miestai

Maskva turi daug giminingų miestų:

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kiek gyventojų gyvena Maskvoje?


A: Maskvoje gyvena apie 13 mln. žmonių miesto ribose, daugiau kaip 17 mln. žmonių miesto teritorijoje ir daugiau kaip 20 mln. žmonių metropolinėje zonoje.

K: Koks yra Maskvos plotas?


A: Miesto plotas yra 2511 kvadratinių kilometrų (970 kv. mylių). Maskvos miesto teritorijos plotas yra 5891 kvadratinis kilometras (2275 kv. mylios). Maskvos metropolinės zonos plotas yra daugiau kaip 26 000 kvadratinių kilometrų (10 000 kv. mylių).

K: Kada pirmą kartą buvo parašyta apie Maskvą?


A:Pirmą kartą apie Maskvą buvo rašoma 1147 m.

K: Koks įvykis sugrąžino Maskvai politinio centro statusą?


A:Po Spalio revoliucijos sostinė vėl buvo perkelta į Maskvą, kuri tapo Rusijos TSR, o vėliau Sovietų Sąjungos politiniu centru.

K: Ar Maskva yra vienas iš labiausiai lankomų Europos miestų?


A:Taip, tai vienas iš labiausiai lankomų Europos miestų.

K: Kiek milijardierių gyvena Maskvoje?


Atsakymas: Maskvoje gyvena septintas pagal milijardierių skaičių miestas pasaulyje.

K: Kokio tipo architektūrą galima rasti Maskvoje?


A:Maskva gerai žinoma dėl savo rusiškos architektūros, įskaitant istorinę Raudonąją aikštę ir tokius pastatus kaip Šventojo Bazilijaus katedra ir Kremlius.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3