Teheranas

Istorija

IX a. Teheranas buvo gerai žinomas kaip kaimas, tačiau buvo mažiau žinomas nei Rageso (Ray) miestas. Dabartinis Teheranas pakeitė 1220 m. po Kr. mongolų sunaikintą senovės Irano sostinę Rėjų, kurio griuvėsius galima pamatyti už 6 km į pietus nuo Teherano. 1869/70 m. Teheranas įgijo didelį prestižą ir buvo aptvertas 8 km ilgio gynybine siena, turėjusia 12 vartų.

Safavidų laikotarpiu šachas Safi Teherane įkūrė karinę bazę ir pastatė du didingus bokštus, kurie tapo žinomi kaip Ghaleh Meydan ir Ghaleh Hessa. Karimas Chanas Zandas Teherane gyveno 4 metus. XVIII a. pradžioje Karimas chanas Zandas įsakė Teherane pastatyti rūmus ir vyriausybės įstaigą. Vėliau jis perkėlė savo vyriausybės sostinę į Širazą.

Teheranas tapo Irano sostine 1795 m., kai karaliumi tapo Agha Mohammadas Khanas. Jis tebėra sostinė. Valdant Agha Mohammad chanui, vyriausybės būstinė buvo pastatyta į šiaurę nuo Emam_zade Zayd. Agha Mohammadas chanas tapo Irano karaliumi Chalvat Karimkhani rūmuose Teherane. Valdant Fath Ali šachui buvo pastatyta Soltani mečetė, Abbas_abad turgus ir Ilchi sodas (dabartinės Rusijos ambasados vieta). Nasser_e_din_Shah pakeitė rūmus iš Teherano centro į Sadabadą. Jis pakeitė Teherano vaizdą iš miesto į modernią sostinę.

Rusijos ambasadoje Irane vyko Teherano konferencija. Teherano konferencija (kodiniu pavadinimu "Eureka") - tai 1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vykęs Josifo Stalino, Franklino D. Ruzvelto ir Vinstono Čerčilio susitikimas. Didžioji jos dalis vyko Sovietų Sąjungos ambasadoje Teherane, Irane. Tai buvo pirmoji Antrojo pasaulinio karo laikų Didžiojo trejeto (Sovietų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės) konferencija, kurioje dalyvavo Stalinas. Teherano konferencijos tikslas buvo suplanuoti galutinę karo prieš nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkus strategiją. Daugiausia buvo diskutuojama apie antrojo fronto atidarymą Vakarų Europoje.

1980-1988 m. Teheranas buvo puolamas raketomis "Scud" ir oro antskrydžiais. Po Islamo revoliucijos Irane ir vykstant Irano ir Irako karui daug žmonių paliko Teheraną. Pastaraisiais metais daug Teherane gyvenusių profesionalių žmonių išvyko iš Irano į laisvę ir geresnį gyvenimą kitose šalyse. Eismas, nusikalstamumas, narkotikai ir laisvės trūkumas Teherane yra svarbiausios priežastys.

Paskutiniai Teherano merai

1. Mohammadbagher Ghalibaf
2. Mahmoud Ahmadinejad (Irano prezidentas)
3. Mohammad Malekmadani
4. Morteza Alviri (Kargozaran Sazandegi partijos narys)
5. Gholamhossein Karbaschi (Kargozaran Sazandegi partijos pirmininkas)
6. Mohmmadnabi Habibi (dabartinis Islamo Motalefeh partijos pirmininkas)

Ekonomika

Teheranas yra daugumos Irano pramonės ir paslaugų centras. Šiuolaikinės šio miesto pramonės šakos apima automobilių, elektronikos, ginklų, tekstilės, cukraus, cemento ir cheminių medžiagų gamybą. Teheranas taip pat yra pirmaujantis kilimų ir baldų prekybos centras.

Teherano gyventojų skaičiaus augimas

Klimatas

Teherane vyrauja pusiau sausringas (stepinis) klimatas (BSh pagal Köppen klimato klasifikaciją). Vasaros karštos ir sausos, žiemos šaltos, kritulių kiekis nedidelis, taip pat ir sniego pavidalu. Pavasaris ir ruduo yra švelnūs, iškrenta vidutinis kritulių kiekis. Aukščiausia užfiksuota temperatūra 2017 m. buvo 54 °C (129 °F), o žemiausia užfiksuota temperatūra 1972 m. buvo -36,0 °C (-32,8 °F).

Vietos

Šiame didžiuliame mieste galima apžiūrėti daugybę istorinių vietų, iš kurių žymiausios yra Sadabado, Niavarano, Sahebqaranyyeh ir Golestano rūmai, Seyyed Azizollah mečetė, didysis Teherano bazaras ir daugybė muziejų, tokių kaip Reza Abbasi muziejus, Irano kilimų muziejus, Abguineh (stiklo ir keramikos) muziejus, Azadi muziejus ir kt. Teherane yra 740 parkų.

Teherano apylinkėse esantys laisvalaikio ir sporto kurortai: Abali, Dizin, Gajereh ir Shemshak slidinėjimo stotys, užtvankos vandens slidinėjimo stotis, Darband ir Shemiran šlaitai.

Žalieji rūmai Sadabade