Teheranas — Irano sostinė: istorinė, geografinė ir demografinė apžvalga

Teheranas — išsami Irano sostinės apžvalga: istorija, geografija, demografija, miesto struktūra ir kasdienybė. Atraskite įdomiausius faktus apie Teheraną.

Teheranas (arba Teheranas, persų kalba تهران) - Irano sostinė ir Teherano provincijos centras. Teherano vardo kilmė nežinoma. Žodis Teheranas reiškia šiltą kalnų šlaitą. Teheranas yra Alborzo kalnų masyvo papėdėje. Miesto reljefas ir klimatas smarkiai įtakojami kalnų artumo: miesto šiaurinė dalis stovi aukščiau, prie Alborzo kalnų šlaitų, o pietinė yra žemiau lygumose. Vidutinis miesto aukštis svyruoja maždaug nuo 1 200 iki 1 700 m virš jūros lygio.

Teheranas yra 32-oji Irano nacionalinė sostinė. Tai didžiausias miestas Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Azijoje. Tai 16-as pagal gyventojų skaičių miestas pasaulyje. Jame gyvena apie 8 mln. žmonių miesto ribose, o visoje didesnėje aglomeracijoje – daugiau nei 13–15 mln. Teherane yra 4 apskritys: Teheranas, Šemiranatas, Rėjus ir Islamshahras. Teheranas turi didelį greitkelių tinklą. Miestas taip pat pasižymi intensyvia vidaus migracija iš provincijų ir sparčia urbanizacija XX a. pabaigoje bei XXI a. pradžioje.

Istorija

Teherano vietovė buvo apgyvendinta nuo senųjų laikų; netoli miesto yra senovinis Rėjaus (Rey) miestelis, kurio istorija siekia priešislamiškus laikus. Teheranas kaip reikšmingas administracinis centras išsivystė palyginti vėlai: 1796 m. Agha Mohammad Khan Qajar pasirinko Teheraną kaip šalies sostinę, ir nuo to laiko jis išliko politiniu ir administraciniu Irano centru. XX a. Teheranas sparčiai modernėjo, ypač Pahlavi dinastijos valdymo metais, kai mieste buvo plėtojama pramonė, transportas, pavienės aukštosios mokyklos ir moderni infrastruktūra. 1979 m. Teheranas tapo Islamo revoliucijos įvykių epicentru.

Geografija ir klimatas

Teheranas randasi šiaurės-centrinėje Irano dalyje, Alborzo kalnų papėdėje. Klimatas – žemyninis, pusiau sausas: karštos vasaros ir vėsios ar šaltos žiemos. Dėl didelio aukščio naktimis dažnai būna vėsiau nei įprasta to paties platumo vietovėse. Žiemą kalnuose ir miesto šiaurinėse dalyse gali pasirodyti sniegas, o oras kartais užsiteršia smogu ir inversijų metu formuojamu antslėgiu.

Demografija ir kalbos

Teherane dominuoja persų (farsi) kalba, tačiau mieste gyvena ir įvairių etninių grupių atstovai: azerbaidžaniečiai, kurdai, gilakai, mazandaraniečiai, arabai ir kt., todėl girdimos ir kitos regioninės kalbos bei dialektai. Dauguma gyventojų yra šiitų musulmonai (dvylikiečiai), tačiau mieste yra ir mažesnių religinių bendruomenių: krikščionių, žydų, zoroastriečių ir kt.

Administracija ir miesto struktūra

Miesto savivaldybė (Tehran Municipality) administruoja centrinę miesto dalį, kuri padalyta į daugiau nei 20 rajonų (municipal districts). Apskrities ir regionų ribos galioja platesnei metropolijos zonai, kuriai priklauso ir priemiesčiai bei atskiros gyvenvietės. Valstybės institucijos, ambasados ir pagrindiniai ministerijų pastatai daugiausia išsidėstę centrinėse bei vyriausybės rajonuose.

Transportas

Teheranas turi išplėtotą transporto infrastruktūrą:

• Metro sistema – viena didžiausių regione, su keliais maršrutais, sujungiančiais miesto centrą su priemiesčiais.
• Tarptautinis Imamo Chomeini (Imam Khomeini) oro uostas – pagrindinis tarptautinis oro uostas; Mehrabado oro uostas aptarnauja vidinius skrydžius.
• Platus greitkelių ir plentų tinklas bei miesto autobusų sistema, tačiau kamščiai ir tarša yra nuolatinės problemos.

Ekonomika ir švietimas

Teheranas yra Irano ekonominis centras: čia įsikūrusios pramonės įmonės, bankai, paslaugų sektorius, didžiausios prekybos rinkos ir verslo centrai. Mieste veikia daugelis universitetų ir mokslinių institucijų, iš jų – garsusis Teherano universitetas, medicinos, technikos ir menų mokyklos, taip pat tyrimų centrai.

Kultūra ir lankytinos vietos

Teheranas pasižymi turtinga kultūrine scena: muziejai, teatrai, galerijos, didelės bibliotekos. Tarp žymiausių lankytinų vietų yra:

• Golestano rūmai – istorinis teismo kompleksas ir UNESCO paveldo dalis;
• Azadi (Laisvės) bokštas – moderni miesto ikona;
• Milad bokštas – vienas aukščiausių televizijos/telekomunikacijų bokštų pasaulyje su apžvalgos aikštele;
• Didysis Teherano turgus (Grand Bazaar) – tradicinis prekybos ir socialinis centras;
• Nacionalinis muziejus – turintis vertingą archeologinį ir istorijos kolekciją.

Aplinkos iššūkiai

Teheranas susiduria su keliomis rimtomis aplinkos problemomis: oro tarša, vandens resursų įtampa, urbanistinė plėtra ir nekontroliuojamas priemiesčių augimas. Oro kokybė itin blogėja žiemos mėnesiais dėl inversijų ir transporto emisijų. Miestas vykdo priemones viešajam transportui plėtoti, žaliesiems plotams didinti ir taršos kontrolės programoms įgyvendinti, tačiau iššūkiai lieka reikšmingi.

Teheranas yra gyvas, dinamiškas metropolitenas, kuriame susipina senoji Irano istorija ir modernus miesto gyvenimas. Jis tebėra pagrindinė šalies politinė, ekonominė ir kultūrinė vieta, formuojanti Irano veidą tiek regionaliu, tiek pasauliniu mastu.

Istorija

IX a. Teheranas buvo gerai žinomas kaip kaimas, tačiau buvo mažiau žinomas nei Rageso (Ray) miestas. Dabartinis Teheranas pakeitė 1220 m. po Kr. mongolų sunaikintą senovės Irano sostinę Rėjų, kurio griuvėsius galima pamatyti už 6 km į pietus nuo Teherano. 1869/70 m. Teheranas įgijo didelį prestižą ir buvo aptvertas 8 km ilgio gynybine siena, turėjusia 12 vartų.

Safavidų laikotarpiu šachas Safi Teherane įkūrė karinę bazę ir pastatė du didingus bokštus, kurie tapo žinomi kaip Ghaleh Meydan ir Ghaleh Hessa. Karimas Chanas Zandas Teherane gyveno 4 metus. XVIII a. pradžioje Karimas chanas Zandas įsakė Teherane pastatyti rūmus ir vyriausybės įstaigą. Vėliau jis perkėlė savo vyriausybės sostinę į Širazą.

Teheranas tapo Irano sostine 1795 m., kai karaliumi tapo Agha Mohammadas Khanas. Jis tebėra sostinė. Valdant Agha Mohammad chanui, vyriausybės būstinė buvo pastatyta į šiaurę nuo Emam_zade Zayd. Agha Mohammadas chanas tapo Irano karaliumi Chalvat Karimkhani rūmuose Teherane. Valdant Fath Ali šachui buvo pastatyta Soltani mečetė, Abbas_abad turgus ir Ilchi sodas (dabartinės Rusijos ambasados vieta). Nasser_e_din_Shah pakeitė rūmus iš Teherano centro į Sadabadą. Jis pakeitė Teherano vaizdą iš miesto į modernią sostinę.

Rusijos ambasadoje Irane vyko Teherano konferencija. Teherano konferencija (kodiniu pavadinimu "Eureka") - tai 1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vykęs Josifo Stalino, Franklino D. Ruzvelto ir Vinstono Čerčilio susitikimas. Didžioji jos dalis vyko Sovietų Sąjungos ambasadoje Teherane, Irane. Tai buvo pirmoji Antrojo pasaulinio karo laikų Didžiojo trejeto (Sovietų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės) konferencija, kurioje dalyvavo Stalinas. Teherano konferencijos tikslas buvo suplanuoti galutinę karo prieš nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkus strategiją. Daugiausia buvo diskutuojama apie antrojo fronto atidarymą Vakarų Europoje.

1980-1988 m. Teheranas buvo puolamas raketomis "Scud" ir oro antskrydžiais. Po Islamo revoliucijos Irane ir vykstant Irano ir Irako karui daug žmonių paliko Teheraną. Pastaraisiais metais daug Teherane gyvenusių profesionalių žmonių išvyko iš Irano į laisvę ir geresnį gyvenimą kitose šalyse. Eismas, nusikalstamumas, narkotikai ir laisvės trūkumas Teherane yra svarbiausios priežastys.

Paskutiniai Teherano merai

1. Mohammadbagher Ghalibaf
2. Mahmoud Ahmadinejad (Irano prezidentas)
3. Mohammad Malekmadani
4. Morteza Alviri (Kargozaran Sazandegi partijos narys)
5. Gholamhossein Karbaschi (Kargozaran Sazandegi partijos pirmininkas)
6. Mohmmadnabi Habibi (dabartinis Islamo Motalefeh partijos pirmininkas)

Ekonomika

Teheranas yra daugumos Irano pramonės ir paslaugų centras. Šiuolaikinės šio miesto pramonės šakos apima automobilių, elektronikos, ginklų, tekstilės, cukraus, cemento ir cheminių medžiagų gamybą. Teheranas taip pat yra pirmaujantis kilimų ir baldų prekybos centras.

Teherano gyventojų skaičiaus augimas

Vietos

Šiame didžiuliame mieste galima apžiūrėti daugybę istorinių vietų, iš kurių žymiausios yra Sadabado, Niavarano, Sahebqaranyyeh ir Golestano rūmai, Seyyed Azizollah mečetė, didysis Teherano bazaras ir daugybė muziejų, tokių kaip Reza Abbasi muziejus, Irano kilimų muziejus, Abguineh (stiklo ir keramikos) muziejus, Azadi muziejus ir kt. Teherane yra 740 parkų.

Teherano apylinkėse esantys laisvalaikio ir sporto kurortai: Abali, Dizin, Gajereh ir Shemshak slidinėjimo stotys, užtvankos vandens slidinėjimo stotis, Darband ir Shemiran šlaitai.

Žalieji rūmai Sadabade

Paieška pagal raidę