Persų kalba: farsi, dari ir tadžikų tarmės bei paplitimas
Sužinokite apie persų kalbą: farsi, dari ir tadžikų tarmes, jų skirtumus ir paplitimą Irane, Afganistane, Tadžikistane bei kaimyninėse šalyse.
Persų kalba yra oficiali Irano, Afganistano ir Tadžikistano kalba. Ja taip pat kalba daug Pakistano, Uzbekistano, Azerbaidžano ir kitų kaimyninių šalių gyventojų, taip pat imigrantai iš Vidurinės Azijos Rusijoje. Iki 2006 m. persų kalba Pakistano mokyklose taip pat buvo dėstoma kaip antroji kalba. Praeityje daugelis šių vietovių buvo Persijos imperijos dalys.
Persų kalba turi daug tarmių ir oficialiai vadinama farsi kalba Irane, dari ir farsi kalba Afganistane ir tadžikų kalba Tadžikistane. Kiekvienos šalies literatūrinė kalba šiek tiek skiriasi, tačiau kiekvienos šalies gyventojai gali suprasti vieni kitus, kai kalbasi. Joje yra žodžių iš prancūzų kalbos Irane ir daug žodžių iš rusų kalbos Tadžikistane.
Paplitimas ir vartotojai
Persų kalba (taip pat vadinama farsi, dari arba tadžikų kalba priklausomai nuo regiono) yra viena iš svarbiausių rytų ir centrinės Azijos kalbų. Bendras gimtakalbių ir tų, kurie ją naudoja antrąja kalba, skaičius svyruoja – apytiksliai 70–110 milijonų žmonių. Ji naudojama ne tik oficialiose institucijose Irane, Afganistane ir Tadžikistane, bet ir kultūros, literatūros, žiniasklaidos bei diasporos bendruomenėse visame pasaulyje.
Tarmės, standartai ir tarpusavio suprantamumas
- Farsi (Iranas) – standartinė kalba grindžiama Teherano ir kitų centrinių regionų tartimi; turi daug regioninių dialektų (pvz., širažiškas, išfahaniškas).
- Dari (Afganistanas) – Afganistano literatūrinė persų versija, dažnai naudojama kaip lingua franca tarp skirtingų tautybių; išlaiko kai kuriuos senesnius garsinius bruožus, kurių Irano varietetas neturėjo.
- Tadžikų (Tadžikistanas) – tarmė, kuri vystėsi po sovietmečio ir dabar rašoma kirilica; fonetiškai ir leksiniu atžvilgiu turi daug rusizmų.
- Tarpukalbinis suprantamumas yra aukštas — kalbėtojai dažniausiai gali bendrauti tarpusavyje, nors tarties, žodyno ir rašybos skirtumai kartais sukelia nesusipratimų.
- Yra ir vietinių dialektų bei atmainų, pavyzdžiui, hazaragi (Afganistane), kuriame juntami pashtų ir mongolų kalbų įtaka.
Rašyba ir ortografija
Kalba naudojama skirtingomis rašybos sistemomis:
- Irane ir Afganistane persų kalba rašoma modifikuota arabiška (persiška) abėcėta, iš dešinės į kairę.
- Tadžikistane, dėl sovietinės politikos, tadžikų kalba daugiausia rašoma kirilica, iš kairės į dešinę. Pastangos grąžinti lotynišką arba persišką rašmenų sistemą yra nevienodos ir susijusios su politiniais bei kultūriniais kontekstais.
Istorija ir kultūrinė reikšmė
Persų kalba turi ilgą literatūrinę tradiciją: nuo senovinių poetų ir epų iki klasikinės persų literatūros autorių, tokių kaip Ferdowsi, Hafez, Saadi ir Rumis, kurių kūriniai daro didelę įtaką literatūrai visame islamiškame pasaulyje. Istoriškai persų kalba buvo administracinė ir kultūrinė lingua franca Persijos imperijose ir vėliau — Pietų Azijos kai kuriuose regionuose (pvz., Mughalų Indijoje).
Leksika ir įtaka kitų kalbų
Persų žodynas labai įvairus: didelę dalį sudaro skoliniai iš arabų kalbos (dėl istorinių ir religinių ryšių), taip pat yra skolinių iš turkų, prancūzų (daugiausia moderniems terminams Irane) ir rusų (Tadžikistane). Šiuolaikinė persų kalba taip pat skolinasi iš anglų, ypač technologijų, mokslo ir popkultūros srityse.
Kalbos struktūra — trumpas apibūdinimas
Persų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, iranų pogrupiui. Ji yra gramatinė tvarka SOV (subjektas — objektas — veiksmažodis), gana analitinė (mažai linksnių galūnių), naudojama daiktavardžių prielinksnių ir veiksmažodžių laikų sistema, o žodžių tvarka ir kontekstas lemia reikšmę.
Šiuolaikinė situacija ir perspektyvos
Persų kalba išlieka gyvybinga ir svarbi kultūriškai bei politiškai regione. Ji naudojama žiniasklaidoje, mene, akademijoje ir diplomatinėje komunikacijoje. Globalizacija atneša daugiau anglizmų, o diasporos bendruomenės platina kalbą už tradicinių geografinių ribų. Politiniai pokyčiai, rašybos klausimai ir švietimo politika (pvz., kalbos mokymas mokyklose) formuoja jos ateitį įvairiose valstybėse.
Santrauka: Persų kalba — turtinga istorija ir literatūra turinti indoeuropietiška kalba, turinti tris pagrindines standardizuotas atmainas (farsi, dari, tadžikų) ir platus geografines bei kultūrines įtakos sritis. Nors tarp atmainų yra skirtumų tartyboje, žodyne ir rašyboje, tarpusavio suprantamumas išlieka didelis.
Abėcėlė
Persų abėcėlę sudaro šios raidės:
ا ب پ ت ث ج ج چ ح خ د ذ ر ز ژ س ش ص ض ط ظ ع غ ف ق ک گ ل م ن و ه ی
Persų kalbos abėcėlė, naudojama Irane ir Afganistane, yra panaši į arabų abėcėlę, bet kadangi persų kalba priklauso kitai kalbų šeimai nei arabų, jų žodynas ir gramatika labai skiriasi. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio Sovietų Sąjungai priklausiusiose šalyse, pavyzdžiui, Tadžikistane ir Uzbekistane, persų kalba rašoma kirilica, kaip ir rusų kalba. Visi persiškai kalbantys žmonės anksčiau naudojo arabų abėcėlę.
Istorija
Persų kalba yra labai sena, o kalbininkai vartoja trijų skirtingų persų kalbos versijų, kurios buvo vartojamos trimis skirtingais laikais, pavadinimus. Senąja persų kalba buvo kalbama pirmojoje Persijos imperijoje, valdant Achemenidų karaliams, įskaitant Kyrą ir Darijų Didįjį. Imperija gyvavo nuo VI a. pr. m. e. iki Aleksandro Didžiojo užkariavimo. Antrojoje Persijos imperijoje nuo II mūsų eros amžiaus iki VII a., kai Iraną užkariavo arabai musulmonai, valdė Sasanidų karaliai, kurie kalbėjo vidurine persų kalba, arba pahlavų kalba.
Šiandien kalbama naująja arba šiuolaikine persų kalba, kuri pirmą kartą buvo užrašyta IX a., Samanidų imperijos, kuri buvo pirmoji musulmoniška persų karalystė ir buvo įsikūrusi Vidurinėje Azijoje, laikais. Pirmieji naujosios persų kalbos autoriai buvo tokie poetai kaip Rudakis ir Ferdovsi, parašę epą, labai ilgą poemą, vadinamą "Šachname", kuri į anglų kalbą verčiama kaip "Karalių knyga". Joje pateikiami mitai ir istoriniai pasakojimai iš laikų prieš arabams užkariaujant Persiją.
Daugelis kitų garsių persų kalbos rašytojų taip pat buvo poetai, pavyzdžiui, Saadi, Hafezas, Rumi. Persų kalba buvo labai svarbi literatūrai. Po arabų kalbos ji buvo antra pagal paplitimą rašto kalba musulmonų šalyse, ypač Rytuose.
Pavyzdys
| من پارسی هستم و کتاب دارم. |
| Esu persas ir turiu knygą. |
Susiję puslapiai
- dari (rytų persų kalba)
- Tadžikų kalba
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra persų kalba?
A: Persų kalba yra Vakarų Irano kalba, dar vadinama persų kalba.
K: Kokių šalių valstybinė kalba yra persų kalba?
A: Persų kalba yra oficiali Irano, Afganistano ir Tadžikistano kalba.
K: Kokiose dar šalyse kalbama persų kalba?
A: Persų kalba taip pat kalba daug žmonių Pakistane, Uzbekistane, Azerbaidžane, o Rusijoje - imigrantai iš Vidurinės Azijos.
K: Ar Pakistano mokyklose persų kalbos buvo mokoma kaip antrosios kalbos?
Atsakymas: Taip, persų kalbos Pakistano mokyklose kaip antrosios kalbos buvo mokoma iki 2006 m.
K: Kokie yra skirtingi persų kalbos pavadinimai įvairiose šalyse?
A: Persų kalba oficialiai vadinama farsi kalba Irane, dari ir farsi kalba Afganistane, tadžikų kalba Tadžikistane.
K: Ar yra daug persų kalbos dialektų?
A: Taip, persų kalba turi daug tarmių.
K: Kokios užsienio kalbos padarė įtaką persų kalbai?
A: Persų kalboje yra žodžių iš prancūzų kalbos Irane ir daug žodžių iš rusų kalbos Tadžikistane.
Ieškoti